"Wilno – nasze!"


2009-06-18
Šarūnas Černiauskas

Varšuva neišsižada požiūrio, kad Lietuvos sostinė tarpukariu "buvo išlaisvinta". Teiginį, neva Lenkija tarpukariu nebuvo okupavusi Vilniaus, kaimynės Užsienio reikalų ministerija oficialiai aiškina skirtingomis interpretacijomis.

Jaučiasi nesuprastas

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis nenoriai komentuoja savo viešus pareiškimus Vilniaus krašto okupacijos klausimu. Jo komentaro dienraštis laukė beveik dvi savaites – Lenkijos diplomatijos vadovo darbotvarkėje nuolat pritrūkdavo laiko peržiūrėti keturis klausimus iš Lietuvos. Galų gale už savo viršininką prabilo R.Sikorskio atstovas spaudai Piotras Paszkowskis.

Klausimas, ar R.Sikorskio televizijoje TVN 24 išsakyti žodžiai ("Lietuva mano, kad mes tarpukariu okupavome Vilnių, o mes taip nemanome.") reiškia, jog Lenkija oficialiai neigia Vilniaus krašto okupaciją, taip ir liko neatsakytas. P.Paszkowskis dienraščiui teigė, neva šie R.Sikorskio žodžiai nuskambėjo "platesniame kontekste". Esą ministras televizijos eteryje kalbėjo apie skirtingas šalių kaimynių interpretacijas, susijusias su kai kuriais jų bendros istorijos įvykiais.

"Tokie skirtingi vertinimai, interpretacijos, pateikiamos iš skirtingų tautinių ir istorinių požiūrio taškų, sutinkami kalbant apie daugelį įvykių, reikšmingų šalims kaimynėms ir ne tik", – sakoma P.Paszkowskio dienraščiui atsiųstame laiške.

Prisiminė istorikus

Kitas neatsakytas klausimas: ar R.Sikorskis ketina atsiimti savo žodžius arba atsiprašyti už juos. Lenkijos užsienio reikalų ministerija taip pat nekomentavo ir ministro reakcijos į Lietuvos diplomatijos vadovo Vygaudo Ušacko laišką, kuriame lenkams pateikiami dokumentai ir istorinių Lenkijos bei Lietuvos veikėjų (Józefo Piłsudskio ir Mykolo Romerio) nuomonės Vilniaus krašto atžvilgiu.

Netikėtai istorinius nesutarimus užkliudęs lenkų ministras dabar jau prisiminė istorikus. "Daugelis (įvykių – red. past.) šiuo metu yra bendrų istorikų komisijų tyrimo objektas, ir daugeliu atvejų pavyksta panaikinti ar bent jau sumažinti interpretacijų skirtumus", – teigė R.Sikorskio atstovas spaudai.

Bando mažinti įtampą

Vis dėlto akivaizdu, kad Lenkijos diplomatai nenorėtų dar didesnės įtampos bendraujant su Lietuva. Mat šalies kaimynės Užsienio reikalų ministerija vis dėlto bando užglaistyti ministro žodžius.

"Faktas, kad kalbant apie kai kuriuos (istorinius įvykius – red. past.) šalys laikosi savo kiek nesutampančių interpretacijų, nereiškia, kad šios šalys negali palaikyti draugiškų santykių. Tai vyksta tarp daugelio šiuolaikinės Europos valstybių, taip pat – tarp Lietuvos ir Lenkijos, kurias sieja bendri interesai, sena draugystė ir strateginė partnerystė", – pabrėžė P.Paszkowskis.

Beje, šie žodžiai kiek prasilenkia su tuo, ką viešai kalba Lenkijos užsienio reikalų ministras. Balandį, po Varšuvoje vykusio susitikimo su V.Ušacku, R.Sikorskis, priešingai nei jo kolega iš Lietuvos, nenorėjo dviejų valstybių santykių pavadinti strategine partneryste. Anot lenkų ministro, Lietuvą ir Lenkiją veikiau sieja "pragmatinis bendradarbiavimas".

Beje, per neseniai vykusį ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) susitikimą V.Ušackas ir R.Sikorskis aptarė Vilniaus krašto istorijos klausimą. Diplomatai nekomentuoja šio pokalbio detalių, tačiau, regis, kompromiso rasti nepavyko.

"Lenkijos užsienio reikalų ministras "užfiksavo" ministro V.Ušacko siųstas J.Piłsudskio ir M.Romerio kalbas Vilniaus klausimu. Ministrai apie tai pasikeitė nuomonėmis neseniai vykusiame BRIST susitikime, tačiau toliau ši tema nebuvo rutuliojama", – dienraščiui sakė Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas.

Gal ir Katynės nebuvo?

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis į R.Sikorskio kalbas ir tolesnius Lenkijos užsienio reikalų ministerijos komentarus reaguoja kur kas aštriau nei V.Ušackas.

"Sakyti, kad tai (R.Sikorskio kalbos – red. past.) buvo rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos dalis, būtų nerimta. Ministras visada lieka ministras. Lietuviui girdėti tokius lenkų pareiškimus – nesvarbu, kokio rango tas lenkas, – tas pats, kaip lenkui girdėti dabartinės Rusijos vadovybės paaiškinimus, kad Katynės (1940 m. netoli Smolensko įvykdytų masinių Lenkijos inteligentų, karininkų, policijos pareigūnų ir civilių žudynių, kai NKVD sušaudė beveik 22 tūkst. žmonių – red. past.) nebuvo", – atkirto A.Ažubalis.

Be to, politikas pabrėžė, kad tokie pareiškimai pažeidžia dabar galiojančią Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sutartį. "Tegul jie pasižiūri Lietuvos ir Lenkijos sutartį. Ten labai aiškiai parašyta dėl istorijos ir jos vertinimo. Arba jie tą sutartį kažkur nukišo, arba jie jos neskaito", – ironizavo pašnekovas. Esą Vilniaus istorija ir priklausomybė Lietuvai sutartyje neginčytina, ir šių dalykų kvestionavimas neleistinas.

"Tas stereotipas (dėl Vilniaus krašto istorijos traktavimo – red. past.) lenkų tautos pasąmonėje išlieka. Bet, manau, laikas tai išgydys", – pridūrė A.Ažubalis.