Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vienybės medis prigyja sunkiai
2004-08-10
Socialdemokratų partijos ir socialliberalų koalicijos sudarymas politologams atrodo perspektyvesnis nei Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) susitarimas bendradarbiauti
Vakar kalbinti politologai prieštaringai vertino prasidėjusį parlamentinių partijų tarimąsi dėl bendradarbiavimo per Seimo rinkimus ir teigė, jog konservatorių ir liberalcentristų vienybė būsimame Seime atrodo mažiau tikėtina nei socialdemokratų ir socialliberalų.
Rinkimų kova bus aktyvesnė
“Tikimybė, kad glaudžiai bendradarbiaus konservatoriai su liberalcentristais, nėra didelė - ir dėl ideologinių, ir dėl psichologinių dalykų, ir dėl ambicijų. Socialdemokratų ir socialliberalų bendradarbiavimo galimybės, ko gero, didesnės”, - tvirtino Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius Antanas Kulakauskas.
Jo žodžiais, galimi nesutarimai tarp valdančiųjų partijų lyderių “dabar, kai neliko Vytenio Andriukaičio, vaidina mažesnį vaidmenį”. “Jei bus susitarta dėl postų, bendradarbiavimo ir net susivienijimo perspektyva egzistuoja”, - sakė A. Kulakauskas.
Partijų vienijimąsi kaip pažangų reiškinį apibūdino ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas politologas Lauras Bielinis. “Kairiųjų koalicija ir dešiniųjų bendradarbiavimas yra pozityvus reiškinys, nes tai leidžia, sutelkus pajėgas, atrinkti geriausius politikus. Tikiuosi, kad matysime aktyvesnę ir veiksmingesnę rinkimų kovą, pasyvumo būsenos įveikimą”, - sakė jis.
Panašu į savotišką gudravimą
Savo ruožtu TSPMI docentas Vytautas Radžvilas gana skeptiškai vertino parlamentinių partijų, ypač dešiniųjų, vienijimosi pastangas.
“Mėginimai jungtis vargu ar gali iš esmės sustiprinti tų partijų pozicijas, nes jų krizės priežastis yra ne susiskaldymas, o daug metų vykdyta politika. Būtent ji lėmė tiek visos šalies, tiek partijų krizę”, - teigė politologas. Anot V.Radžvilo, būtina sąlyga parlamentinėms partijoms bent iš dalies sustiprinti savo pozicijas yra atviras padarytų klaidų pripažinimas ir realios atsakomybės už jas prisiėmimas.
“Kadangi tai nedaroma, jungimosi efektas greičiausiai bus menkas. Jis gali būti šiek tiek didesnis socialdemokratų ir socialliberalų atveju, nes bent jau kalbama apie tikrą koaliciją. Savo ruožtu konservatorių ir liberalcentristų veiksmai neteikia net tokių vilčių. Abiejų partijų, ypač liberalcentristų, veiksmai panašesni į savotišką gudravimą. Migloti pažadai sudaryti koaliciją su konservatoriais po rinkimų yra neįpareigojantys ir atspindi norą pasilikti po rinkimų laisvas rankas, galbūt net sudaryti sandėrį su vadinamosiomis “populistinėmis” jėgomis”, - pažymėjo politologas. V.Radžvilo teigimu, korupcija įtartų parlamentarų skandalas labiausiai pakenkė liberalcentristams. Jo požiūriu, tokiomis aplinkybėmis nelengva suvokti, ko iš planuojamo bendradarbiavimo tikisi konservatoriai.
Nuogąstauja dėl dviprasmiškų nuostatų
Šiuo metu tarp LiCS ir Tėvynės sąjungos vykstančiose derybose dėl vienmandačių apygardų pasidalijimo, kandidatų rėmimo per antrąjį rinkimų turą bei koalicijos po rinkimų sudarymo pastaroji partija reikalauja įsipareigoti nesudaryti koalicijos su populistine Darbo partija.
Savaitgalį Ariogaloje posėdžiavusi konservatorių taryba pritarė partijos vadovybės planams Seimo rinkimuose bendradarbiauti su LiCS. Kartu taryba pasiūlė į rengiamą susitarimo projektą įtraukti punktą, kad konservatoriai ir liberalcentristai derintų susitarimus su kitomis partijomis, kategoriškai atsisakant bet kokių derybų su Darbo partija.
Anot Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus, iki šiol iš liberalcentristų vadovybės jo partija esą išgirsdavusi “gana dviprasmiškų nuostatų dėl bendradarbiavimo su Darbo partija”. Jis leido suprasti, kad daugiausia abejonių kelia LiCS pirmininko, Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko bendravimas su Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu.
ELTA, KD inf.
