Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Įvaizdis lems viską, programos - nieko
2003-05-24
Stasys GUDAVIČIUS
Viešieji ryšiai tampa penktąja valdžia, nes turi vis didesnės įtakos politiniam gyvenimui
Įvaizdžio formavimo įtaka politiniame gyvenime nuolat stiprėja ir, pasak specialistų, taps neatskiriama rinkimų kampanijų dalimi, gerokai svarbesne už bet kokias programas, netgi politikų dalijamus pažadus.
Pačios rinkimų kampanijos kuo toliau, tuo bus brangesnės, reikalaujančios daugybės milijonų vien tam, kad politikas ar jų grupuotė pasiektų norimą tikslą - vietos ir įtakos valdžioje.
R.Pakso “sėkmės formulė” - pamoka visiems
Vilniuje akademinės visuomenės, politologų, politikų ir žiniasklaidos atstovų surengtoje diskusijoje apie viešuosius ryšius konstatuota, kad įvaizdžio formavimas Lietuvos politikoje aiškiai persvėrė politologinę reikalo pusę po praėjusių Prezidento rinkimų, kuriuose Rolandas Paksas, kaip visuotinai pripažįstama, laimėjo sėkmingai sukurto įvaizdžio dėka.
“Formuojamas įvaizdis ir ideologija yra daug svarbiau nei politinės programos, kurių niekas neskaito”, - teigė bendrovės “Viešųjų ryšių partneriai” direktorius Mykolas Katkus. “Tiesa sakant, politinės programos niekada ir nedomino plačiųjų masių, tačiau anksčiau svarbus buvo politologinis aspektas - kas ką pasakys aktualiu klausimu ir kokių pažadų pateiks. Paskutiniai rinkimai įrodė, kad ateityje bus vis svarbesnis ne tiek politologinis, kiek įvaizdžio parinkimo ir pateikimo žmonėms aspektas”.
Politologas Lauras Bielinis pripažino: “Anksčiau politologai, jų patyrimas ir patarimai buvo vertinami kaip visrakčiai į sėkmę rinkimuose. Tačiau politologai patyrė fiasko, įsiveržus viešųjų ryšių specialistams, visai kitaip, daug “skaniau” ir šiuolaikiškiau pateikiantiems politinį produktą. Tie specialistai dabar daro politinį orą”.
Seimo narys liberalas Gintas Babravičius kalbėjo apie tai, kad paskutinių rinkimų atvejis visiems atvėrė akis. “Nors ir esu Rolando Pakso oponentas, tenka pripažinti, kad Aurelijaus Katkevičiaus “pagaminto” įvaizdžio sėkmės istorijos patirtis tapo tikrai naudinga visiems mums. Yra iš ko pasimokyti ir apie ką pagalvoti”, - nurodė jis. Viešuosius ryšius Lietuvoje, pasak parlamentaro, jau pradedama vadinti penktąja valdžia po įstatymų leidybos, vykdomosios, teismų ir žiniasklaidos.
Informaciją reikia nukreipti teisinga linkme
M.Katkus, analizuodamas praėjusią rinkimų kampaniją, sakė nepastebėjęs per ją vadinamųjų “juodųjų technologijų”, nors apie tai daug kalbėta ir diskutuota. “Kartais buvo tik normalus informacinis oportunizmas, telpantis į korektiško įvaizdžio formavimo ribas. Pavyzdžiui, argi įvaizdžio prasme buvo bloga reakcija - “jeigu bankai griūva, reikia įvesti tvarką”? Su tokia normalia reakcija į įvykį, kurio niekaip nepavadinsi “juodąja technologija”, tik sustiprintas vieno kandidato, vėliau laimėjusio rinkimus, “kieto vyruko” įvaizdis”, - kalbėjo M.Katkus.
R.Pakso įvaizdį kūręs kompanijos “DDB & Co ir Katkevičius” direktorius Aurelijus Katkevičius, neseniai tapęs visuomeniniu Prezidento patarėju, pripažino, kad viešųjų ryšių kampanijos yra tam tikra mitologijos rūšis. “Politika laikosi tik iš mitų kūrybos. Taip buvo, yra ir bus. Viešieji ryšiai yra dar viena, tiesa, kiek kitokia nei ankstesnės, mitų kūrybos išraiška. Tačiau mitų kūrybą įsprausti į kažkokias schemas neįmanoma. Tos schemos bus tučtuojau “suplėšytos”, nes gyvenimas nestovi vietoje, ir šiandien niekaip neįmanoma prognozuoti, kaip vystysis politinių mitų kūryba ateityje”, - kalbėjo jis.
Pasak A.Katkevičiaus, “viena, ką šiandien galima prognozuoti - ateityje bus svarbu ne valdyti informaciją, nes tai tampa neįmanomu dalyku, o nukreipti ją teisinga linkme, kuo ir bando užsiimti viešieji ryšiai”. Jis atkreipė dėmesį, kad informacija jau nėra monopolizuota, ją gali rinkti ir skleisti bet kas: “Vien internetas ką reiškia”.
Spektaklis užgožia problemas
Filosofas Gintaras Beresnevičius pripažino, kad be mitų išties neapsieinama politikoje, tačiau jų kūryba negali atsverti realybės. “Tiesa, tose šalyse, kur yra daugiau kritinio mąstymo, politinių mitų esti mažiau, nes kai kurie jų gali būti demaskuojami. Kritinio mąstymo postsovietinėje erdvėje, taigi ir Lietuvoje, deja, dar trūksta, tad čia mitologizacija akivaizdžiai susilaukia didelės sėkmės”, - tvirtino jis.
Politologas Virginijus Savukynas pastebėjo, kad viešųjų ryšių specialistų užduotis yra paslėpti kai kurias socialines problemas, paskandinant jas “kokiame nors gerokai įdomesniame spektaklyje, kuris nukreipia visų dėmesį ir taip pasiekiant tikslą, neakcentuojant problemų”.
V.Savukynas tvirtino manąs, kad nors viešieji ryšiai yra palyginti naujas žaidėjas politiniame procese, jis jau gana stiprus ir įtakingas. “Kuo toliau, tuo jo įtaka didės”, - prognozavo politologas.
Iki ateinančių rinkimų, pasak M.Katkaus, smarkiai išaugs politikų dalyvavimo įvaizdžio formavimo kampanijose reikšmė. “Politikams bus labai svarbu parodyti save iš žmogiškosios pusės, vadinamojo gyvenimo būdo aplinkoje”, - įsitikinęs jis. Viešųjų ryšių specialisto nuomone, dauguma paprastų vartotojų informaciją, net ir pateikiamą televizijos vakaro žiniose, bando paversti pramoga ir į tai būtina atsižvelgti: “Šioje vietoje neįkainojamas “Dviračio” patyrimas, kur rimtoji informacija yra paverčiama pramoga, kartais netgi farsu”.
Išstumiami politinio proceso dalyviai
Politologas L.Bielinis nurodė, kad jau galima aiškiai pastebėti, kaip Lietuvoje imama rengtis Seimo rinkimams: “Vyksta abipusis procesas - žiniasklaida ir viešieji ryšiai bando formuoti politiką, o politikai savo ruožtu bando daryti įtaką žiniasklaidai. Visa tai įrodo artėjantį sunkų politinį išbandymą - rinkimus, kur kiekvienas pasijunta svarbiu žaidėju”.
Filosofas Vytautas Rubavičius apgailestavo, kad bendromis politikų, žiniasklaidos ir viešųjų ryšių specialistų pastangomis iš politinio proceso bandoma išstumti kai kuriuos jo dalyvius.
“Jie dažnai tiesiog marginalizuojami. Pavyzdžiui, kaip yra dabar su ūkininkų protestais - beveik visa žiniasklaida parodo žemdirbius kaip šaukiančius, rėkiančius, veikiančius neįstatyminiais būdais. Tuo tarpu pareigūnai parodomi kaip ramūs įvykių stebėtojai, tuo būdu juos išaukštinant, kad jie nepasiduoda provokacijoms. Taip didelė visuomenės grupė - žemdirbiai - tiesiog išstumiama iš politikos proceso, nes jie nieko nesugeba pasiekti”, - konstatavo filosofas, pridūręs, kad tai nėra gerai bendram valstybės demokratėjimui, nes jis pasireiškia įvairių visuomenės grupių dalyvavimu politinėje veikloje.
Pareikalaus daugiau lėšų
Pradėjus kalbėti apie kitąmet Lietuvoje vyksiančių Europos Parlamento ir Seimo rinkimų kampanijas, diskusijos dalyviai vieningai pripažino, kad jos pareikalaus gerokai daugiau lėšų nei praėjusieji Prezidento rinkimai.
“Neabejotinai daugiau. Ir tas kampanijos kaštų didėjimo procesas dar ilgokai tęsis”, - įsitikinęs A.Katkevičius.
Jis pateikė pavyzdį, kad vieta Rusijos Valstybės Dūmoje kainuoja apie 2 milijonus JAV dolerių (šiuo metu - maždaug 6 mln. litų). Būtent tiek savo rinkimų kampanijai išleidžia kandidatas, norintis sėkmės per rinkimus. “Žinoma, Lietuva ne Rusija, bet ir čia kainos neabejotinai didės, nes įvaizdžio formavimas nėra pigus malonumas”, - konstatavo A.Katkevičius.
