Žvilgsnis


2006-05-23
Stasys JOKŪBAITIS
Žvilgsnis

Būtų net keista, jei darniai sugiedoję valstybės himną parlamentarai ramiai išsiskirstytų atostogų, leisdami net tik sau, bet ir šalies piliečiams pailsėti nuo nuolatinių skandalų, tarpusavio įtarinėjimų, realių ir būsimų postų dalybų, naujų įvairiaspalvių koalicijų kūrimo ir kitokio politikavimo.

Tačiau pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad tradicija nebus sulaužyta ir šiemet. Vasara dar neprasidėjo, o skandalai jau kone pačiame zenite.

Kratos Darbo partijos būstinėje šį kartą gali supurtyti valstybę kur kas labiau, negu prieš porą metų vykęs vadinamasis parlamentinis skandalas, kai keli Seimo nariai buvo įtarti kyšininkavimu. Šiuo metu situacija kur kas sudėtingesnė, nes teisėsaugininkai ieško įkalčių vienoje didžiausių koalicijos grandžių, kuriai nutrūkus, gali žlugti ne tik valdančioji dauguma, bet Vyriausybė.

Valdančiosios koalicijos partnerių - socialdemokratų ir valstiečių liaudininkų - atstovai yra pripažinę, jog Darbo partiją užgulę įtarimai gali paveikti visos koalicijos ateitį. Prokurorai šiuo metu aiškinasi, ar didžiausios parlamentinės partijos vadovai negaudavo vadinamojo “atkato” už verslininkams padėtą gauti Europos Sąjungos paramą, Valstybės saugumo departamentas tiria, ar į šios partijos kasas neplaukė ir Rusijos specialiųjų tarnybų pinigai. Vaizdelis, kaip pasakytų Viktoro Uspaskicho televizinis prototipas Agurkichas, tikrai nekoks.

Teisėsaugininkai tikina, kad jie dirba pagal savus grafikus, nesidairydami nei į politinius vėjus, nei į skersvėjus. Tačiau vis dėlto ne vienam piliečiui gali kilti klausimų. Kodėl kratos Darbo partijos būstinėje surengtos būtent tada, kai partijos pirmininkas yra išvykęs iš Lietuvos į brolio laidotuves? Ar jis iš tiesų toks galingas ir įtakingas, kad būdamas Vilniuje būtų galėjęs sutrukdyti tokiai operacijai? Pagaliau kodėl atliekant kratas į Darbo būstinę kelias valandas nebuvo įleista partijos pirmininko pavaduotoja ir advokatas? Nereikia būti jokiu “darbiečių” simpatiku, kad tokie dalykai nesukeltų įvairių įtarinėjimų ir kalbų apie “politinę provokaciją”.

Tiesa sakant, taip vakar ir buvo. Surengtoje spaudos konferencijoje Darbo partijos vadovai atkakliai kartojo, jog teisėsaugininkų atliekami tyrimai ir kai kurie jų veiksmai - penktadienį atliktos kratos būstinėje - esą yra ne kas kitas, o politinė provokacija.

Duok Dieve, kad šį kartą teisėsaugininkai nebūtų prašovę pro šalį ir jų kratos partijos būstinėje baigtųsi ne taip, kaip daugelis iki šiol buvusių skandalų. Kuris iš keturių parlamentarų, prieš porą metų patekusių į teisėsaugos institucijų mėsmalę, dabar sėdi už grotų ir atgailauja, kad neleistinais būdais bandė papildyti savo partijų kasas?

Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius po šių kratų Darbo partijos būstinėje vakar jau prakalbo apie priešlaikinius Seimo rinkimus. Konservatorius aiškiai užsisėdėjo opozicijoje ir nekantrauja bet kokia kaina kuo greičiau sugrįžti į valdžią. Šiuo metu, jei tikėtume viešosios nuomonės apklausomis, priešlaikiniai rinkimai jo partijai, ko gero, pridėtų vieną kitą parlamentarą Seime, bet vargu ar suteiktų galimybę perimti svarbiausius valdžios svertus. Tad džiaugsmas dėl Darbo partijos ir valdančiosios koalicijos griūties gali būti šiek tiek per ankstyvas.

Vakar posėdžiavusi valdančiosios koalicijos taryba pareiškė, kad koalicija pasiryžusi dirbti ir toliau ir iš esmės nematanti pagrindo nerimauti. Tačiau nerimauti vis dėlto yra dėl ko. Pats premjeras A.Brazauskas pripažino, kad kol vyksta teisėsaugos tyrimai, susiję ir su Darbo partijos kai kuriais nariais, padėtis išlieka neaiški, ir toks periodas, kaip rodo praktika, gali gerokai užsitęsti. Jei pasitvirtintų bent didesnė dalis į viešumą prasiskverbusių įtarimų Darbo partijai, jai tikrai būtų sunku išsilaikyti valdančiojoje koalicijoje. Matyt, ne iš gero gyvenimo vakar po koalicijos tarybos posėdžio atskirai dar tarėsi ir “darbiečiai”, ir socialdemokratai. Juk reikia kaip nors išsiaiškinti kone hamletišką klausimą: būti ar nebūti arba kaip toliau būti valdžioje.