Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žvilgsnis
2005-07-05
Aldona KIBIRKŠTIENĖ
Varginantis brandos egzaminų maratonas nesibaigė: neišlaikiusieji valstybinių egzaminų stresą išgyvena dar kartą - laiko mokyklinius.
Daugiau kaip mėnesį gyvenę nežinioje ir nervinėje įtampoje dvyliktokai rezultatų laukė neramiai - mat žinojo, jog nesėkmės atveju nebegalės pretenduoti studijuoti norimą specialybę. Nusivylusiųjų iš tiesų būta nemažai: matematikos ir gimtosios kalbos valstybinių egzaminų neišlaikė kas penktas Lietuvos abiturientas. Moksleiviai teigia, jog juos parklupdė sunkios užduotys, o mokytojai ir Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovai turi savų argumentų: valstybinių egzaminų negalima laikyti jiems nepasirengus, nes tai yra kartu ir stojamieji. Rezultatai esą todėl ir yra prasti, jog dauguma prieš egzaminus rimtai nesimokė, o tik norėjo išbandyti laimę.
Žinoma, savo gebėjimus ir žinias vertinti privalu, bet lazda turi du galus. Pedagogai ir moksleiviai piktinasi, jog visiškai nuvertinami mokykliniai egzaminai, kuriuos išlaikęs negali pretenduoti į jokią aukštąją mokyklą. Prieš renkantis egzaminų tipą moksleiviams meškos paslaugą jau būna padaręs profiliavimas: paskutinėse klasėse nesimokęs, tarkim, fizikos ar chemijos (profilius pasirenka jau dešimtokai) valstybiniam egzaminui vargu ar ryšiesi. O jei sumanei rizikuoti, gali ne tik pats nukentėti, bet ir gerokai pabloginti savos mokyklos ar net miesto egzaminų rodiklius.
Tėvams neaiški ir valstybinių egzaminų vertinimo sistema. Tai, kad ištaisius darbus susitariama dėl taškų skaičiaus ir ribos, kurią peržengus egzaminas išlaikomas, tėvų nuomone, nelogiška. Šioje taškų ir balų maišalynėje nepasiklysta turbūt tik patys egzaminų organizatoriai.
Kelis mėnesius besitęsusi brandos egzaminų sesija, kuri oficialiai baigsis liepos 11-ąją, subanalina ir abiturientų išleistuvių prasmę. Dalis dvyliktokų nebenori laukti jokių iškilmių, kuriose juos pasveikintų tėvai ir mokytojai - atestatus jie iš anksto atsiima mokyklos raštinėje. Daugumai pedagogų, ir ypač mokyklų vadovams, iki liepos vidurio galvoti apie atostogas nėra jokių šansų. Jie teigia, jog pavargo ne mažiau už savo mokinius, ir su viltimi laukia kitų mokslo metų: gal NEC pagaliau susipras patobulinti egzaminų tvarkaraštį ir “netemps” šio maratono du mėnesius.
Nors kitiems moksleiviams - pats atostogų įkarštis, ne visi ramiai ilsisi. Į sumaišties sūkurį juos įtraukė kai kurių mokyklų auklėtinių tėvai, vis dar kovodami dėl teisės nuo rugsėjo 1-osios savo vaikus leisti į tas mokyklas, kurias nori. Atkaklūs Senamiesčio, Žaliakalnio, kitų pradinių mokyklų buvusių ketvirtokų tėvai ne kartą piketavo prie Savivaldybės, mynė įvairių aukščiausių švietimo institucijų duris. Nors miesto Taryba seniai nusprendė J.Jablonskio, “Aušros” ir kitas gimnazijas išgryninti į keturmetes, tėvai nenori su tuo sutikti. Jų reikalavimu klausimas dėl teisės komplektuoti penktąsias klases kai kuriose gimnazijose Tarybos posėdyje dar kartą bus svarstomas liepos 14-ąją. Kas šiame mūšyje laimės, belieka tik spėlioti, bet aišku viena: tokius svarbius švietimo reformos klausimus reikia spręsti ne įpusėjus vasarai. Kai tokia nekonkreti situacija, komplektuojant penktąsias klases surištos rankos ne vienai vidurinei mokyklai.
Grupė Seimo narių neseniai buvo užregistravę Švietimo įstatymo pataisą, reglamentuojančią šiek tiek kitokią gimnazijų koncepciją - jose norėta įteisinti ir žemesniąsias, progimnazines, klases. Tačiau teiginys, jog gimnazijų nereikėtų paversti tik keturmetėmis ugdymo įstaigomis, o leisti joms pačioms išsiugdyti gimnazistų kontingentą, Seimo vadovams pasirodė nepriimtinas. Ši pataisa nebus svarstoma. Vadinasi, ir toliau tarp gimnazijų ir vidurinių mokyklų gali vykti mūšis dėl mokinių, o tėvai, nepajėgiantys suvokti painių švietimo reformos subtilybių, vėl grasinti piketais.
