Žvilgsnis


2004-06-01
Dalia JUŠKIENĖ
Žvilgsnis

Žinia, kad garsusis smuikininkas Vilhelmas Čepinskis ketina Klaipėdoje įsteigti analogų Lietuvoje neturintį kamerinį ansamblį, apskriejo žaibu. “Nė pats nesitikėjau, kad žiniasklaida taip greitai sužinos”, - stebėjosi pats muzikas, praėjusį penktadienį sulaukęs Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus pritarimo ir pažado ieškoti galimybių finansiškai paremti kolektyvą iš miesto biudžeto.

27-erių metų muzikas iškart patikino, kad yra ir bus tikriausias kaunietis, ištikimybę šiam miestui įrodęs dvidešimčia kūrybinės veiklos jame metų, niekur iš jo neketinantis bėgti. Savo seniai brandintą idėją V.Čepinskis nusprendė realizuoti uostamiestyje, tuo sukeldamas logišką klausimą jo talento gerbėjams ir šoką Kauno valdžiai: kodėl ne Kaune, mieste, kuris, skatino šį jauną muziką ne tik moraliai, bet ir finansiškai, ir paskirdamas jam butą? Žinomo smuikininko, nestokojusio savajame mieste nei dėmesio, nei paramos, kūrybinis šuolis į uostamiestį buvo šaltas dušas ir valdžiai, ir muzikinei visuomenei. Tačiau prieš kalant prie patriotiškumo stokos atgailos kryžiaus vertėtų išgirsti ir argumentus - kodėl?

“Vilnius ir Kaunas jau pertekęs muzikinių kolektyvų. Nesinorėjo, kad muzikinio gyvenimo koncentracija būtų tik vienoje Lietuvos pusėje”, - sakė V.Čepinskis. Jo sumanymu, naujojo kolektyvo branduolį turėtų sudaryti jauni muzikantai, bebaigiantys arba jau baigę Muzikos akademiją, matantys perspektyvą ir turintys finansinę garantiją dirbti Lietuvoje, o ne kelti sparnus svetur. Vargu ar Kaune, iš biudžeto lėšų jau išlaikančiame keturis muzikinius kolektyvus - Kauno kamerinį orkestrą (prie jo - S.Bartulio vadovaujamą styginių kvartetą), pučiamųjų orkestrą “Ąžuolynas”, Kauno bigbendą, ansamblį “Ainiai”, - būtų taip greitai linkstama surasti lėšų naujam “kūdikiui”. Nesunku spėti, kad su mūsų valdžios institucijų “lankstumu” to projekto svarstymas nusitęstų į ilgus metus.

Klaipėda netrukus turės modernią 600 vietų filharmoniją. Kaune naujosios filharmonijos statyba dar vizijų vizija, tuo tarpu senoji verčia raudonuoti prieš čia dar vis užsukančius atlikėjus. “Didmiesčiui koncertinė salė gyvybiškai svarbi, o Kaune tokios dar nežinia kiek reikės laukti”, - sakė V.Čepinskis, jau kitų metų pradžioje ketinantis pakviesti klausytojus į pirmąjį savo suburto kamerinio orkestro koncertą. Kolektyvas, kuris, anot V.Čepinskio, dirbtų garsaus Baltijos šalių jaunimo kamerinio orkestro “Kremerata Baltica” principu, savaitę prieš kiekvieną koncertą rinktųsi repeticijoms, o koncertuotų ne tik Klaipėdoje, kituose Lietuvos miestuose, bet ir Europos šalyse.

Ar reikia piktintis, kad jaunas ir talentingas muzikas turi kūrybinių ambicijų, kurias iš pusės žodžio pasigavę ėmėsi skatinti Klaipėdos valdžios žmonės? Pasak V.Čepinskio, užteko jam apie tai neformaliame pašnekesyje su uostamiesčio vadovais užsiminti, o šie išsyk griebė jautį už ragų. “Ar tokio talento muzikui teliko dėstyti Muzikos akademijos Kauno fakultete? Kas blogo, jei ieškoma geresnių sąlygų ambicingam projektui realizuoti, juolab kad Kaune tradiciškai stengiamasi palaikyti senuosius autoritetus?” - svarstė viena muzikologė, daugelyje Kauno viešojo gyvenimo sričių įžvelgianti modernumo ir netradicinių sprendimų baimę.

Beje, situacija dar ne ta, kad būtų galima apgailestaujant konstatuoti, jog po mūšio kumščiais nemosuojama. Klaipėdos vadovai susidomėjo V.Čepinskio siūlymu, tačiau konkrečių sprendimų dėl kolektyvo steigimo dar nepriėmė. Galimybę finansuoti kolektyvą iš biudžeto lėšų dar turėtų palaiminti Tarybos nariai.

Gal dar nevėlu Kaune imtis kontrsiūlymų ir įrodyti tikrąjį, o ne tariamą suinteresuotumą? Žinoma, Čepinskis - ne “Žalgiris”, jam 15 milijonų nebūtų atseikėta, tačiau galima suremti pečius su Europos fondais (ką ir ketinama daryti Klaipėdoje), kad talentingo muziko potencialas būtų panaudotas Kaune. V.Čepinskio siūlomas projektas per metus kainuotų apie pusę milijono litų. Gal dar yra kur suveržti diržus dėl intriguojančio projekto, žinoma, jei atrodo, kad verta.