Žvilgsnis


2003-11-03
Aušra LĖKA
Žvilgsnis

Slaptajai pažymai tapus nebeslapta, keistai atrodo kai kurių aukštų valstybės asmenų, net paties premjero Algirdo Brazausko, tikinimai, kad “jokio pavojaus valstybei nėra”. Ar ne tik Lietuvos, bet ir NATO šalių specialiųjų tarnybų surinkti duomenys apie tarptautinių nusikalstamų susivienijimų saitus su asmenimis, artimais aukštiems ir net aukščiausiems mūsų šalies pareigūnams, negali kelti pavojaus valstybei?

Kažin ar visiškai tikslu ir tikinti, kad apie Prezidentą pažymoje - nė žodžio. Paraidžiui skiemenuojant - tikrai nieko. Tačiau negi neužtenka, kad Prezidento patarėjas valstybės nacionalinio saugumo klausimais lankosi asociacijos “XXI vek”, kelių valstybių specialiųjų tarnybų duomenimis, užsiimančios nusikalstama veikla, faktinio vadovo Anzorio Aksentjevo-Kikališvilio bute Vilniuje? Negi su Prezidentu - jokių sąsajų, jei apie Prezidentūroje svarstomus klausimus informuojami asmenys, tiesiogiai susiję su nusikalstamu pasauliu?

Negi Rolandas Paksas niekuo dėtas, jei dosniausias jo rinkimų kampanijos rėmėjas Jurijus Borisovas, Valstybės saugumo departamento duomenimis, gyrėsi gavęs “stogą” iš Prezidentūros? Tai patvirtina suaktyvėję “Aviabaltikos” prekybiniai ryšiai su Sudanu, kuris priskiriamas šalims, remiančioms tarptautinį terorizmą, ir turima informacija apie bandymus organizuoti prekybinius ryšius su tuo metu S.Huseino valdomu Iraku. Ar ne Prezidentas jau anksčiau specialiųjų tarnybų akiratyje buvusiam Jurijui Borisovui išimties tvarka suteikė mūsų šalies pilietybę, nors jis ją ką tik buvo sąmoningai praradęs, nes nutarė tapti Rusijos piliečiu?

Kažin ar nebūtų naivu sakyti, kad nieko bendra su Prezidentu neturi skandalo herojė Renata Smailytė, Rolandui Paksui talkinusi per rinkimus ir tarp išskirtinių valstybės asmenų papuošusi jo inauguracijos puotą? Saugumo departamento duomenimis, būtent ši moteris atlieka ryšininkės tarp nusikalstamų asmenų ir Lietuvos aukštų pareigūnų, taip pat ir Prezidento patarėjo R.Ačo, misiją.

Tačiau net jei ir būtų galima tikinti, kad tiesiogiai Prezidentas neturi nieko bendra su skandalingąja pažyma, vis tiek tektų pripažinti, kad tokiu atveju R.Paksas nesuvaldo savo aplinkos ir drįsta tik sustabdyti ryšiais su nusikalstamu pasauliu įtariamo savo patarėjo įgaliojimus, užuot iš karto atleidęs jį iš darbo. Jei R.Pakso niekas nevertė vieno ar kito asmens paimti į savo komandą, tai jis negali tvirtinti, kad Prezidento patarėjo ryšiai neturi nieko bendra su pačiu Prezidentu. Juolab patarėjo tokiais svarbiais - valstybės nacionalinio saugumo - klausimais, kurį dar iki paskiriant į šias pareigas, tiesiog pilietį R.Ačą R.Paksas jau kvietėsi į pokalbius su specialiųjų tarnybų atstovais, kur galimai buvo minima ir valstybės paslapties kategorijai priskiriama informacija.

Beje, toji pati R.Smailytė, kuri tikina pokalbyje telefonu su garsiuoju A.Aksentjevu-Kikališviliu tik prašiusi jai atvežti iš Maskvos... kūno priežiūros priemonių, neneigia 2000-ųjų Prezidento rinkimuose draugiškai palaikiusi Artūrą Paulauską. Labai “draugiškai” prie A.Paulausko po Seimo rinkimų šliejosi ir jo patarėjas R.Zujevas. Tačiau po skandalingo vizito į Maskvą, kurį, vėl koks keistas sutapimas, organizavo tas pats A.Aksentjevas-Kikališvilis, R.Zujevas buvo išprašytas iš Seimo, o tuometinis R.Pakso Vyriausybės ūkio ministras Eugenijus Maldeikis - iš savo posto. Tai tik patvirtina, kad “XXI vek” jau kelerius metus aktyviai bando prieiti kuo arčiau aukščiausių valstybės sluoksnių, tik, kaip matyti, jiems nevienodai sekasi.

Skandalingoji pažyma - kol kas tik operatyvinė Saugumo departamento informacija, kurią dar reikia įrodyti, o lietuviškasis saugumas yra už gryną pinigą “pardavinėjęs” šnipo gaudynes, dedikuotas savo šefo jubiliejui, ar sugebėjęs pražiopsoti, kaip išsvajoti amerikonai sutarė su rusais dėl “Mažeikių naftos”. Jeigu pažyma pasirodytų esanti burbulas, tai būtų skandalas, savo mastu ne menkesnis net, jei operatyvinė informacija pasitvirtintų. Deja, nuorodos ir į kitų šalių specialiųjų tarnybų turimus dosjė, telefono pokalbių įrašai ir faktų anatomija neteikia daug vilties, kad nusikalstamai blogai dirbo Lietuvos saugumas, o ne jo pažymoje išvardytos valstybės institucijos ir jų aukšti pareigūnai.