Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Yra tik vienas Dievas - Lietuva
2005-07-05
Rūta KANOPKAITĖ
Tūkstančiai žmonių sekmadienio vakarą susirinko prie Kauno pilies žiūrėti spektaklio, skirto Valstybės dienai, kurios proga juos pasveikino ir šalies Prezidentas
Pažaislio festivalis dešimtą kartą sukvietė kauniečius kartu prisiminti mūsų valstybingumo kelią - pasižiūrėti puikia tradicija tapusio vaidinimo istorijos tema. Šį kartą scenoje pilies papėdėje buvo parodyta Vytauto Grigolio parengta ir režisuota kompozicija “Palikit vardą Lietuvos”, sujungusi ryškiausius Justino Marcinkevičiaus, Maironio, Juozo Grušo, Balio Sruogos dramų epizodus, kuriuos vaidino Vytautas Rumšas, Gediminas Girdvainis, Saulius Balandis, Evaldas Jaras, Jūratė Budriūnaitė, Robertas Vaidotas bei kiti žinomi sostinės ir Kauno aktoriai.
Dar su šviesa prasidėjęs spektaklis, nusileidus sutemoms, užvaldė žiūrovų dėmesį įspūdingu reginiu. Liepsnojo aukurai ir medžiai, tryško gyvybingumo simbolis - vanduo, į dangų kilo raketos, gesdamos lyg krintančios žvaigždės. Jų blėstanti šviesa ir graudus volungės klyksmas palydėdavo spektaklio personažų mirtį, su kuria tarsi numirdavo ir dalis mūsų valstybės. Lyg senovinis burtažodis iš vaidilučių lūpų skambėjo Justino Marcinkevičiaus eilutės: “Ašara Dievo aky, Lietuva ką tu veiki, nieko tavęs neprašau, tik nepaliaudama šauk...”
Atrodė, kad iš amžių glūdumos prisikėlė ir atėjo susitikti su mumis pati istorija, primindama, kas suteikia žmogaus gyvenimui prasmę ir įamžina jį. Vienintelis mūsų karūnuotas karalius Mindaugas kelyje į sostą negailėjo nei priešų, nei buvusių bendražygių, tačiau jis nukalė Lietuvą kaip kardą - suvienijo ją į valstybę. Lietuvos galybę sustiprinusio Vytauto Didžiojo kūrinį - Didžiąją Kunigaikštystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros į istorijos nuošalę nustūmė susijungimas su Lenkija. Lietuvių didikams, pasirašantiems Liublino uniją, beliko gailiai maldauti: palikite bent vardą Lietuvos... Liepsnos praryja mūsų valstybės karūną, ir istorijos vėtros išblaško jos pelenus...
Spektaklio finalas priminė stebuklui prilygstantį Lietuvos it fenikso prisikėlimą. Virš daugiatūkstantinės minios praskriejo lėktuvas - priminimas apie “Lituanikos” skrydį, kurio atvaizdą pakartojo didžiulis audeklas šlaite. Ant pilies sienų sumirgėjo vaizdo projekcijos - Darius ir Girėnas, Barbora Radvilaitė, spalvingų švieselių raibuliavimas. Šventinio vakaro pabaigoje nuskambėjo “Lietuva brangi”, kurią daugiatūkstantinė publika išklausė stovėdama ir pati pritardama. Karštligiškai skubančių namo dar nesibaigus vaidinimui nesimatė, nes visuomeninio transporto darbo laikas buvo pratęstas.
Pasak Pažaislio festivalio koordinatoriaus, Kauno filharmonijos direktoriaus Justino Krėpštos, spektaklį prie Kauno pilies žiūrėjo arti 6 tūkstančių žmonių: “Vien ant kėdžių ir suolų mes susodiname 2400 žiūrovų. Sėdinčiųjų šlaituose, stovinčiųjų Papilio gatvėje ties Šv.Jurgio bažnyčia buvo gerokai daugiau. Spektaklį žiūrėjo ir daug vilniečių, nes sostinė neturi tokios unikalios lauko aikštelės ir nepuoselėja panašios tradicijos. Buvo ir svečių iš užsienio. Vilniuje vykstančio Pasaulio lietuvių kongreso dalyviai dviem autobusais specialiai atvažiavo į Kauną, kad pamatytų šį vaidinimą”.
Prezidentas Valdas Adamkus, pilies papėdėje nuoširdžiai pasveikinęs kauniečius su artėjančia Valstybės diena, žiūrėti spektaklio neliko dėl intensyvios kitos dienos darbotvarkės.
