Kita

Po nevykusio privatizavimo buvusią prestižinę kauniečių laisvalaikio vietą valdantys verslininkai, užuot investavę, ją visiškai nustekeno, o Savivaldybė kratosi raginimų išsaugoti objektą

Dar vienas visų kauniečių reikmėms skirtas objektas bet kuriuo metu gali nutraukti savo veiklą. Privataus kapitalo valdomas vienintelis Kauno pramogų parkas jau ne vienerius metus primena apleistas džiungles. Sovietmečiu jaunimo traukos centru buvęs parkas, per metus sutraukdavęs šimtus tūkstančių lankytojų iš visos Lietuvos, dabar tapo apgriuvusių pastatų, moraliai pasenusių atrakcionų ir šiukšlynų teritorija.

Kelerius metus verslininkų žarstomi pažadai atgaivinti kažkada moderniausiu Lietuvoje laikytą parką taip ir lieka kalbomis. Savivaldybė kratosi bet kokios atsakomybės ar siūlymų, esą atrakcionai - privati nuosavybė, todėl svarstoma, ar verta tokį objektą išsaugoti dabartinėje vietoje.

Nei Savivaldybės Komunalinio ūkio, nei Viešųjų pirkimų ir privatizavimo, nei Turto valdymo skyrių vadovai nebeprisimena, kokiomis aplinkybėmis buvo privatizuotas Vytauto parkas, tačiau jo privatizavimo istoriją priskiria tiems atvejams, kai procesai vyko neapgalvotai, tačiau jų pakeisti nėra jokio teisinio pagrindo. Savivaldybė neturi jokių svertų išsaugoti visų kauniečių reikmėms naudotino objekto.

Savivaldybės tarnautojai neprisiima atsakomybės dėl pramogų parko nykimo. Tik Komunalinio ūkio skyriaus tarnautojai neneigia, kad jų pareiga - prižiūrėti takus. “Kiek leidžia galimybės, tai ir darome”, - sakė Savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys. Parko darbuotojai atkerta, kad miesto tvarkytojų nematė jau ne vienerius metus.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Robertas Stanionis sako, kad miestas neturi bendros strategijos dėl parko plėtros. “Be abejonės, miestui reikia tokio pobūdžio objekto, tačiau, kurioje vietoje jis turėtų būti, kitas klausimas. Reikia išnagrinėti situaciją, tik tuomet priimti sprendimus”, - sakė R.Stanionis.

Prie kelių Vytauto parke veikiančių atrakcionų darbuojasi pensinio amžiaus žmonės - grėbia lapus, pjauna nudžiūvusią žolę, renka šiukšles. Nutrupėjusiais parko takais vaikšto keli vaikai, ant suoliukų - dvi įsimylėjėlių porelės. Kelis kartus per valandą sukasi populiariausias atrakcionas “Orbita”, tačiau užpildytos tik kelios karuselės vietos, dažniausiai joje - vos du žmonės. Toks vaizdas šiandien pasitinka kiekvieną parko lankytoją, kurių, lyginant su laisvalaikio zonos aukso amžiumi, keliolika kartų mažiau.

“Anksčiau prie atrakciono nusidriekdavo eilės. Žmonės laukdavo, kol turės galimybę pasisukti. Dabar spėju ir apsigrėbti, ir valdyti atrakcionus”, - pripažino keliolika metų “Orbitos” operatore dirbanti Regina Liaudanskienė. Dažnai prie atrakcionų atėję vaikai prašo nuolaidų, tačiau operatorė paskaičiavo, kad apsimoka sukti du žmones, jie už bilietus sumoka po tris litus. “Kai gauname bent šešis litus, šiek tiek lieka ir bendrovei, didžiąją dalį sumokančiai už elektros energiją”, - sakė “Orbitos” operatorė.

Populiariausia parko karuselė - pasenusi, todėl daug kam atrodo nesaugi. Daugelį nuvilia ir tai, kad sugedę kai kurių kėdžių fiksatoriai, geležinės apsaugos surūdijusios, todėl pasisukus iš karto tenka plautis rankas. “Bandysime padažyti, tačiau trūksta pinigų”, - pripažįsta operatorė. Savo ruožtu atrakcionų saugą tikrinęs Technikos priežiūros tarnybos ekspertas Vytautas Bičiūnas užtikrino, kad visi atrakcionai - saugūs, pareikštos pastabos tik dėl ne itin reikšmingų pažeidimų, kurie artimiausiu metu bus pašalinti.

Nedaug klientų ir prie kitų atrakcionų. Autodromo automobiliukai riedėjo vos prieš kelias valandas, daugiau norinčiųjų pasivažinėti tądien neatsirado. Kai kurie parko lankytojai apsiriboja nemokamomis sūpynėmis ar tiesiog vaikščioja vis dar lapais nuklotais ištrupėjusiais parko takais. “Dažnai ateiname pasivaikščioti, tačiau kasmet vis labiau nusiviliame. Laukiame naujovių, o situacija vis blogėja”, - apgailestavo dukrą pasisupti atvedusi Dalia Gavėnaitė. Moteris stebisi, kad nuo to laiko, kai ją čia atvesdavo tėvai, niekas nepasikeitė. “Vienintelė trauka - sentimentai”, - pripažino kaunietė.

Daugelis aplinkinių gyventojų žino - geriau neiti į atokesnes parko vietas. “Kone kas mėnesį girdime pagalbos šauksmus, kviečiame policiją, apsaugą”, - pripažino administracinį pastatą parko pakraštyje, kur anksčiau veikė vadinamasis juoko kambarys, nuomojančios bendrovės “Samsonite” darbuotoja. Jos teigimu, ypač žiemą parkas tampa įvairaus plauko būriavimosi vieta. Tuo moteris nesistebi - parke iki šiol neįrengtas apšvietimas.

Kelerius metus matyti vaizdai ir prie sudegusios vasaros estrados - ištrupėjusios pakylos plytos, šiukšlių kalnai, kitaip tariant, nė vieno atgimimo požymio. Parko centrinėje dalyje stovintis pastatas pramintas namu vaiduokliu. Sąvartynu žmonės vadina vadinamąsias dirbtuves, kuriose priversta įvairių metalinių atplaišų ir kitokių šiukšlių. Į neapšviestus ir visame parke nemalonų kvapą skleidžiančius tualetus niekas nebelinkęs užeiti.

“Taip ir gyvename, - vienbalsiai kalba penki parke dirbantys operatoriai. - Prieš kiekvieno sezono pradžią šiek tiek apsitvarkome, ir vegetuojame. Laukiame, kol užsidarysime”. Kasmet į parką užsuka vis mažiau kauniečių, o ir besilankantieji - dažniausiai Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmuose įvairius būrelius lankantys paaugliai.

Apie naujus atrakcionus parko darbuotojai sako nebegalvojantys ir pripažįsta, kad bendrovės “Vytauto parkas” vadovai neteikia jokių vilčių.

Vytauto parką, kaip ir Dainų slėnį, valdanti bendrovė “Vytauto parkas” privatizuota prieš keliolika metų. Per privatizacijos procesą jai atiteko nemažai įvairaus turto, tarp jo - ir Dainų slėnio įrenginiai. Iš pradžių vienintelį Kauno pramogų parką už investicinius čekius įsigijo tuometiniai įmonės darbuotojai ir jos vadovas Ričardas Butkevičius, tačiau jų entuziazmas kasmet vis labiau blėso.

“Norėjome nupirkti naujų atrakcionų, tačiau neradome investuotojų. Viena moderni karuselė kainuoja apie 500 tūkst. litų, o Savivaldybė nerodė jokio noro išsaugoti parką. Nemačiau jokios perspektyvos”, - kalbėjo buvęs įmonės savininkas ir vadovas Ričardas Butkevičius. Dabar jis atrakcionus nuomoja iš naujų bendrovės “Vytauto parkas” savininkų, kuriems už kone 200 tūkst. litų ir pardavė turėtas akcijas “Naujų atrakcionų neverta laukti. Nenoriu kalbėti, kaip bus toliau, tačiau šį sezoną gal kaip nors išgyvensime”, - sakė R.Butkevičius. Jis prognozuoja, jei situacija nepasikeis, parkas galutinai bankrutuos.

Darbuotojai atrakcione gali dirbti įsigiję verslo liudijimus. Tokiai individualiai veiklai verslo liudijimas metams kauniečiui kainuotų 420 litų, o Kauno rajono gyventojui - 240 litų. Verslo liudijimą galima išsipirkti ne mažiau kaip vienam mėnesiui ir ne ilgiau kaip metams. Pensininkams verslo liudijimas išduodamas už pusę kainos. Tai esą ir gelbsti sunkiai besiverčiantį parką nuo bankroto.

Be to, R.Butkevičius pastebi, kad parką derėtų perkelti į kitą vietą. “Ąžuolyne nėra galimybių plėtrai, nebuvo leista statyti apžvalgos rato. Tai irgi lemia, kad parkas vegetuoja”, - įsitikinęs atrakcionų nuomotojas. Jis neslepia, kad už nuomą kasmet moka 20 000 litų.

Dabartinis bendrovės “Vytauto parkas” vadovas Ričardas Šidlauskas kol kas nežada konkrečių permainų, tačiau mano, kad derėtų išsaugoti dabartinį laisvalaikio zonos statusą. “Rengiame įvairius projektus. Pats lankiausi ne viename Vakarų Europos pramogų parke, žiūrėjau, ką galėtume įgyvendinti Kaune”, - sakė R.Šidlauskas. Jis neslėpė, kad artimiausiais metais jokių esminių pokyčių nebus.

“Reikia labai didelių investicijų - pirkti atrakcionus, rekonstruoti pastatus. Galbūt ieškosime partnerių, tačiau kol kas su niekuo apie tai nekalbėjome, - pripažįsta R.Šidlauskas. - Nežinau, ar specialistai palaimins plėtrą, parkas įrengtas Ąžuolyne, todėl kils nemažai rūpesčių”.

Verslininkai sako stebintis pramogų sektoriaus plėtrą Kaune, ypač juos domina, kokius laisvalaikio leidimo būdus siūlys “Akropolis”. “Vienu žodžiu, kol kas mąstome, kalbėjome su Savivaldybe, tačiau ji mūsų pasiūlymais nesusidomėjo”, - sakė bendrovės vadovas.

Ketinama renovuoti ir parke esančius pastatus, esą juose norima įrengti kavines, kitus laisvalaikio objektus.

“Kauno diena” rašė, kad Savivaldybė iki šiol nesėkmingai bylinėjosi dėl Dainų slėnio ir galiausiai jį prarado. Ši koncertų ir renginių vieta priklauso tai pačiai bendrovei - “Vytauto parkas”.

Savivaldybė bandė susigrąžinti Dainų slėnį, tačiau koją pakišo tuometinio mero Arimanto Račkausko pasirašyta sutartis, kuria Savivaldybė iš privačios bendrovės išsinuomojo Dainų slėnį. Taip buvo patvirtintas faktas, kad minėtas statinys yra privati nuosavybė. Prieš kurį laiką iniciatyvos ėmėsi privatus advokatas Saulius Dambrauskas. Jis nemokamai pasisiūlė pakovoti dėl Dainų slėnio.

Tačiau Kauno valdžia į tokią advokato iniciatyvą sureagavo gana keistai. Tik po “Kauno dienos” rašinių miesto meras Arvydas Garbaravičius advokatui suteikė įgaliojimus ginti viešąjį interesą. S.Dambrauskas pasiekė simbolinę pergalę - Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka bus nagrinėjamas Kauno miesto savivaldybės atstovo S.Dambrausko pateiktas kasacinis skundas dėl žemesnių instancijų teismų priimtų sprendimų.

Iki šiol neišspręstas ginčas su ta pačia bendrove “Vytauto parkas” dėl Jonavos gatvėje esančios aikštelės. Dėl šių priežasčių miesto politikai ir Savivaldybės tarnautojai abejoja, ar miestas su šiais verslininkais ras bendrą kalbą ir dėl Vytauto parko galimos rekonstrukcijos.