Vilų afera dangstoma valstybės pinigais


2003-03-01
Arūnas ANDRIUŠKEVIČIUS
Vilų afera dangstoma valstybės pinigais

Skandalingai pagarsėjusiai bendrovei iš Garantinio fondo atseikėta keliasdešimt tūkstančių litų  

Garantinio fondo taryba šią savaitę nusprendė skirti 43,2 tūkstančio litų bankrutavusiai bendrovei “Panemunės šilas”.

Šios lėšos skirtos apmokėti įsiskolinimus buvusiems darbuotojams. “Kauno diena” ne kartą rašė apie kylantį prabangių vilų kvartalą Vičiūnuose. Šioje istorijoje vieną pagrindinių vaidmenų suvaidino ir “Panemunės šilo” savininkai.

Specialistų nuomone, jie iš anksto pasirengė bankrotui, nes vienoje vaizdingiausių Kauno vietų bendrovė “Rodena” išliejo pastatų pamatus ir perėmė turtą.  

Akivaizdžios sąsajos tarp bendrovių  

Žlugus vaikų poilsio stovyklai “Banga”, vaizdingoje vietoje stovėję mediniai nameliai pateko į bendrovės “Rodena” rankas. Jai buvo išnuomota ir 17,5 tūkstančio kvadratinių metrų ploto teritorija. Oficialiuose dokumentuose nurodyta, kad nameliai ištisus metus bus eksploatuojami kaip šalia esančio gydymo profilaktoriumo UAB “Panemunės šilas” dalis.

Tačiau šiuose nameliuose niekada negyveno jokie poilsiautojai. Dar prieš iškeliant bankroto bylą “Panemunės šilui”, šioje vietoje buvo išlieti naujų pastatų pamatai. Tai suteikė galimybę bendrovei “Rodena” vėliau perimti šį turtą.

“Kauno dienos” duomenimis, dalis “Panemunės šilo” akcijų priklausė tai pačiai “Rodenai”. Tuo tarpu “Panemunės šilas” valdė 70 procentų “Rodenos” akcijų.

Abiejose bendrovėse kaip vienas pagrindinių akcininkų minimas Zigmas Petrauskas. Vienas iš kylančių namų savininkų yra Alvidas Petrauskas. Abi bendrovės buvo glaudžiai susijusios.  

Bus atsiskaityta su darbuotojais  

Garantinio fondo administracijos direktorius Antanas Baliukevičius sakė, kad, svarstant klausimą dėl pinigų skyrimo bendrovei “Panemunės šilas”, nekilo jokių ginčų. “Šios lėšos skirtos atsiskaityti su darbuotojais. Mums buvo pateikti dokumentai, kad darbuotojams bendrovė liko skolinga daugiau nei 40 tūkstančių litų. Mes elgėmės, kaip numatyta įstatymuose. Negalime atsižvelgti į šalutines aplinkybes”, - sakė direktorius.

Bankroto administratorius Jonas Jakštys vakar teigė, nežinąs, kada bus baigta “Panemunės šilo” bankroto procedūra. Pirmiausia bus atsiskaityta su buvusiais darbuotojais. Tačiau administratorius neslėpė, kad visiems kreditoriams lėšų neužteks. “Bus pradėtas pardavinėti buvusios bendrovės turtas. Nekilnojamojo turto nėra likę. Dabar negalėčiau pasakyti, kokia yra faktinė turto vertė. Dokumentuose jis įkainotas senomis kainomis, tačiau reali vertė daug kartų mažesnė”, - tvirtino J.Jakštys.

Tarp “Panemunės šilo” kreditorių yra “Sodra”, Mokesčių inspekcija ir bendrovė “Rodena”. Pastarosios savininkai prieš pat bankroto procedūrą atliko gudrų taktinį manevrą ir užvaldė nemažą Panemunės šilo teritoriją, kurioje iškilo prabangių vilų kvartalas.

J.Jakštys vakar teigė, kad kol kas nėra atliktos visos bankroto procedūros, tačiau neatmetama galimybė, kad buvusiems “Panemunės šilo” savininkams gali būti iškeltos baudžiamosios bylos.

Kalbintiems specialistams nemažai įtarimų sukėlė, kad “Panemunės šilas” neturi nekilnojamojo turto. Kur kas anksčiau jis buvo perduotas už kitų bendrovių akcijas.  

Pamatai parduoti privatiems žmonėms  

“Kauno diena” praėjusių metų vasarą atskleidė schemą, kaip poilsio bazė Vičiūnuose virto prašmatnių vilų kvartalu. “Panemunės šilui” iškėlus bankroto bylą, “Rodena” atsisakė nuomotis nesamus poilsio namelius, o išlietus pamatus pardavė privatiems žmonėms. Juos įsigijo 14 asmenų, kurie vėliau susitvarkė ir žemės nuomos dokumentus. Visi žemės sklypai išnuomoti 99-eriems metams. Bendrovė “Rodena” sau pasiliko tik vieną pastatą.

Pernai naujieji savininkai jau pabandė pakeisti šios žemės teritorijos paskirtį. Dokumentuose iki šiol nurodoma, kad tai poilsio, o ne gyvenamoji zona. Kai kurie Kauno apskrities viršininko administracijos tarnautojai priekaištavo, kad prabangių vilų kvartale “gyvenamuosius namus mato tik “Kauno dienos” žurnalistai”. Kalbinti specialistai sutiko, kad šiuo metu įstatymuose nėra aiškios ribos tarp poilsio ir gyvenamųjų namų. “Tačiau, vadovaujantis tokia logika, pilį galima pavadinti sodo nameliu”, - replikavo vienas ekspertas.  

Valstybės kontrolės išvados apskųstos teismui  

Prieš keletą savaičių paskelbtose Valstybės kontrolės pareigūnų išvadose teigiama, kad Kauno apskrities viršininko administracija pažeidė įstatymus išnuomojusi valstybinės žemės sklypą Kiškių gatvėje. Valstybės kontrolieriai konstatavo, kad šioje teritorijoje statomi ne poilsio, o gyvenamieji namai.

Kauno apskrities viršininkas Valentinas Kalinauskas kategoriškai nesutiko su šiomis išvadomis ir jas apskundė teismui. “Nepagrįstai konstatuojama, kad šiuo metu vietoje detaliajame plane numatytų poilsio namelių statomi gyvenamieji namai. Projektuose statomi pastatai įvardyti kaip poilsio, o ne gyvenamieji”, - tikino V.Kalinauskas. Jis užsiminė, kad vėliau “poilsio namelių” savininkai gali bandyti pakeisti paskirtį. “Mano vadovaujama administracija tokio leidimo neduos”, - teigė Kauno apskrities viršininkas.

Dėl šio ir kitų Valstybės kontrolės nustatytų pažeidimų V.Kalinauskui siūlyta skirti drausminę nuobaudą. Tačiau nuomos sutartis su bendrove “Rodena” sudaryta tada, kai apskričiai vadovavo liberalas Giedrius Buinevičius. Įsakymą pasirašė ir sutartį sudarė jo pavaduotojas, o dabar Kauno vicemeras centristas Arvydas Garbaravičius.