Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vilniaus langas
2002-09-14
Kad pamatytum kryžių danguje, nereikia menininko vaizduotės. Iki pat rugsėjo 11-osios tas kryžius kybojo virš mūsų galvų kone savaitę, ir dauguma jį matė, kiti gi - jautė. Jis buvo tarytum be paties kryžiaus formos, kartais tik pasakant tai, kaip žmogus sako priėjęs liepto galą: “Kryžius man”. Taip, Vilnius skendėjo kaži kame, ko nepavadinsi nei rūku, nei smogu, nei dulkėmis. Tai buvo paprasčiausi rūkstančių durpynų dūmai. Gaižūs, aitrūs ir svaiginantys. Naktį besiveržiantys pro langų plyšius, dieną - į akis ir burną. Gatvėje, skvere, ar eidamas tiltu virš upės turėjai elgtis atsargiai, - dviratininkas išnirdavo iš apokalipsinio smogo ir dingdavo jame be pėdsakų. Visai tai ir priminė Apokalipsę - kai niekas nieko nebeišskirs, ir protą drumsčiantys verpetai, stingdą galvas ir mintis, neš mus nežinoma kryptimi. Tėvynėje tomis dienomis rūko per 70 durpynų, ir niekas jų negalėjo užgesinti (kaip gesinti požemius - nežinia). Šįmet mūsų žemė jau patyrė 18 600 gaisrų, rašant šias eilutes galime pridurti dar kokį dešimtį. Štai tau ir apokalipsinės nuotaikos. O jeigu paminėtume, kad Lietuvoje dabar, šią minutę džiūsta ir jau nyksta per 28 proc. visų uosių... Ką dar sakyti? Ir kas mums iš to, jeigu kas paguos: Europoje prieš dešimtmetį šylant orui kone išnyko skroblai.
Kaista, šyla, tvinksta, skandina mus gamta - štai kaip atrodo jos atlygis žmogui. Ir tai, regis, tik uvertiūra, tik pradžia. O kas laukia? Mes kalbame apie ekonomikos augimą, visai negalvodami apie atkirtį? O jis bus vis rūstesnis ir nuožmesnis. Apakę, beatodairiškai ir nežabodami savęs lekiame į gerovės iliuziją, ekonomikos labui, žmogaus labui. Net žodį tokį ėmėme vartoti: “plėtra”. Iš kur plėtra - į ką, ko link? Sakome, gerovės kraštai - tiek Amerika, tiek Europa - tarpsta kaip inkstai taukuose, kodėl gi mums - ne? Pasiklausęs taksistų ar šaligatvių močiučių, taip ir išgirsi: “Dukra Amerikoje... anūkas Vokietijoje... kaip inkstai taukuose”. Tikrai? Tai bent: žmogus kaip inkstas taukuose, vadinasi, riebus, patenkintas savimi, akiplėšiškas, ir jau be motinos kalbos... Bet dabar kalba ne apie kultūrą, kalba - rūstesnė, didžiųjų skaičių.
Pagrindinis skaičius skelbia: jeigu visi galėtume gyventi tokiu vartojimo lygiu, koks dabar yra JAV, prireiktų trijų Žemės rutulių išteklių. Antras didysis skaičius: JAV gyvena taip ir vartoja tiek, kad leidžia sau teršti ketvirtadalį Žemės rutulio ir ardyti pusę ozono audinio (Žemės apsaugos).
Kaip visa tai, kodėl? Vakarų žmonija - JAV ir Europa - davė tokį baisų pagreitį Žemės niokojimui, kad net dabar, kai jau akivaizdu, kad narkotizuotas prisirišimas prie “naftos civilizacijos” pražudys mus per kelis dešimtmečius, - net dabar mes bejėgiai “nulipti nuo naftos adatos”. Mes nebegalime priešintis, gelbėtis. Ir Amerika jau vėl pasirengusi sukelti naftos kaitinamą karą Artimuosiuose Rytuose, kaip kad jau ne kartą buvo. Ir iš tolo rengiamas puolimas prieš Saudo Arabiją.
Bet ar ne rinkėjas viskuo ir kaltas? Naftos suvartojimo tempai tokie milžiniški, kad žmogus-rinkėjas tuoj išvirs Žemės šiltnamyje kartu su visais ne-rinkėjais. JAV padangėn išmetamos automobilių dujos sparčiai kiurdo ozono skėtį... virš pingvinų Antarktidoje. O tai reiškia - ką? Ledų tirpimą ir nebevaldomą vandens kilimą, vadinasi, pakrančių valstybių skendimą. Ir dar kritulius, ir tornado, ir potvynius viduryje Europos. Tokia demokratiškų šalių humanitarinė pagalba pasauliui, traukiant jį į pragariškus išmėginimus, ir visiems - tiek pingvinams, tiek uosiams su skroblais, tiek nedemokratiškų šalių aborigenams.
Sakote, kodėl žmogus, šis homo sapiens, toks kvailas, toks priešas sau? Todėl, kad jis surakintas, kad jis paverstas vartotoju, vairuotoju, inkstu Vakarų civilizacijoje. Kito kelio nėra? Yra, ir jis dar platesnis - lūšnynų, bado, neapykantos kelias. O trečias - ar yra? Štai jo ir nėra. Kas kada matė Vakaruose propaguojant poreikių pažabojimą, kuklumą, askezę? Nėra, nes reklama reklamuoja tik vartojimą, nevartojimo - ne. Todėl ekonomikos tempus toliau sau diktuoja finansinis kapitalas, pasaulį varo į aklavietę kompanijos, išaugusios iš žemės naikinimo politikos. Pagaliau reikėtų kartą pasakyti kas yra tikrasis “globalizacijos” užsakovas, - tai finansinis kapitalas. Pats parazitiškiausias iš visų kapitalų. Kuris niekuomet nepaisė daugumos, mynė žmones, nepaisė tautų, o dabar - ir valstybių. Kas yra “Williams”, jeigu ne geriausias finansinių barbarų-globalizatorių pavyzdys? Tik pinigai, ir net ne gamyba - jų aistra. Jokie vietos gyventojų, užimtumo ar ekologiniai argumentai finansiniam kapitalui nerūpi. Teliūškuoja jis sau iš vienos žemės vietos į kitą, trina valstybių sienas, ir nenurims, kol nesumals tautų. O kas paskui? Paskui - tolesnė plėtra.
Reikia ieškoti kitų energijos šaltinių, nebe naftos. Deja, net mes judame priešinga kryptimi: uždarę to kito šaltinio atominę elektrinę, imsime šutinti save nafta - Elektrėnais. Liksime be uosių, o gal jau ir be ąžuolų. Ir dar be...
Prieš metus rugsėjo 11-ąją fanatikų lėktuvai kirto du dangoraižius. Tas susikirtimas - kryžius danguje. Dabar minėjome aukas krikščioniškai. Neužmirškime tos nuolankumo, pasižabojimo, apsiribojimo dvasios.
