Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Verslininkų savivalę pažabotų strateginis planas
2004-10-15
Arūnas ANDRIUŠKEVIČIUS
Kaunas kasmet praranda milijonus litų investicijų, o mieste įgyvendinami didesni projektai sukelia vis aršesnių ginčų
Strateginio planavimo skyriaus vedėjo Sauliaus Lukošiaus teigimu, jau baigiamas rengti vienas svarbiausių miesto plėtros dokumentų. Tačiau valdininkas prognozavo, kad projektas dar bus koreguojamas. Kauno strateginį planą ketinama patvirtinti iki šių metų pabaigos. Tuomet sumažėtų galimybė įgyvendinti prieštaringai vertinamus projektus. Jau dabar tuo nepatenkintos atskiros verslininkų grupės.
Nuo didžiųjų miestų atsilieka
Kaunas vienintelis iš didžiųjų miestų iki šiol neturi strateginio plano. Klaipėda, Vilnius, Panevėžys, Šiauliai ir kiti miestai jau seniai patvirtino savo vizijos projektus. Specialistai atkreipė dėmesį, kad geriausiai subalansuotos plėtros naudą iliustruoja Druskininkų pavyzdys. Šis kurortas kasmet sulaukia milijoninių investicijų.
“Tai, kad mes paskutiniai rengiame detalųjį planą, nėra pats blogiausias variantas. Galėjome pasimokyti iš kitų klaidų, išvengti tuščiažodžiavimo. Mūsų rengiamas projektas turi būti ganėtinai paprastas ir konkretus”, - teigė Strateginio planavimo skyriaus vedėjas.
Tačiau valdininkas neslėpė, kad be strateginio plano Kaunui sunku tikėtis Europos Sąjungos paramos, kyla nemažai ginčų dėl milijoninės vertės investicinių projektų. Geriausias to pavyzdys - bandymas buvusioje “Kauno audinių” teritorijoje pastatyti “Akropolį”.
Pasiduoda verslininkų diktatui
S.Lukošiaus teigimu, bent iš dalies šiuo metu viską gelbsti patvirtinta trumpalaikė miesto plėtros strategija. Tačiau valdininkas pripažino, kad, skirtingai nei miestas, verslo kompanijos turi savas strategijas ir jas bando įgyvendinti. Dėl to kyla aršios diskusijos.
Pastaruoju metu ginčų objektu tapo “Akropolio” projektas, statybos Tunelio gatvėje. Tačiau bene labiausiai miestas nukentėjo, kai buvo sunaikintas “Žalgirio” stadionas.
“Iš tiesų strateginis planas padėtų išvengti ilgų diskusijų. Mes galėtume iškart pasakyti, kaip vienas ar kitas objektas atrodo miesto vizijos kontekste. Dabar vadovaujamės tik Bendruoju miesto planu. Jeigu kalbėtume apie “Akropolį”, manau, kad tai tik komplekso dydžio klausimas. Visai kitaip galime vertinti vietoje stadiono iškilusį “Molą”. Pradiniame projekte šis kompleksas buvo 1,5 karto mažesnis. Be to, akcentuota, kad čia įsikurs didelė pramogų zona”, - sakė Strateginio planavimo skyriaus vedėjas.
Valdininkas pripažino, kad šiuo metu iškyla nemažai neaiškumų. Bene aktyviausiai dėl nesubalansuotos miesto plėtros protestuoja architektai. “Tačiau reikia nepamiršti ir ekonominių bei socialinių veiksnių. Miestas neturi komercinių objektų išdėstymo schemos. Esame numatę, kad prieš statydami didesnį objektą verslininkai turėtų užsakyti socialinio poveikio studiją. Taip pat reikia parengti ir Laisvės alėjos koncepciją. Joje derėtų akcentuoti ne namų fasadų spalvą, o ekonominį poveikį”, - teigė S.Lukošius.
Norėtų pastatyti dar vieną tiltą
Kol kas dar tik svarstoma, kokius konkrečius projektus reikėtų įtraukti į Kauno strateginį planą. Pasiūlymus teikia ne tik Savivaldybės administracija, bet ir atskiros interesų grupės.
Pasak S.Lukošiaus, į planą bus įtrauktas M.K.Čiurlionio transporto mazgas: Europos prospekto, H.ir O.Minkovskių gatvės rekonstrukcija ir sujungimas su “Via Baltica” magistrale. Iki 2015-ųjų metų Vilijampolėje turėtų būti pastatytas Kėdainių tiltas. Į strateginių projektų sąrašą turėtų būti įtrauktas ir Taikos prospekto bei Radvilėnų gatvės jungtis per Tunelio gatvę. Būtent dėl šio projekto jau kilo nemažai ginčų, kai miesto architektai Tunelio gatvėje leido statyti verslo paviljoną. Kilo įtarimų, kad šis pastatas gali trukdyti įgyvendinti strateginį projektą.
Į būsimąjį miesto plėtros dokumentą žadama įtraukti sporto rūmus Nemuno saloje, kongreso ir kultūros rūmus (be konkrečios vietos), Žemosios Fredos gyvenamųjų namų kvartalą. Tiesa, pastarasis projektas dar gali sukelti nemažai ginčų, nes numatyta panaikinti krovinių uostą. Tam prieštarauja ne tik upeiviai, bet ir kai kurie miesto urbanistai. Per vieną viešą susitikimą architektas Rimvydas palys šio projekto iniciatorius net pavadino “miesto kastratais”.
Numatytas ir Žemųjų Šančių kareivinių panaudojimas gyvenamųjų namų statybai. “Tačiau daug kas priklausys nuo investuotojų. Verslininkai yra numatę Kaune įgyvendinti dar bent penkis gyvenamųjų kvartalų projektus. Tačiau kol kas dar sprendžiami juridiniai klausimai, todėl negalime paminėti konkrečių vietų”, - sakė S.Lukošius.
Naujasodyje ir Palemone turėtų kurtis pramonės ir logistikos centrai. Aleksote žadama įgyvendinti “Technopolio” projektą. Beje, numatyta, kad Aleksoto aerodromas turėtų būti naudojamas pramoginiams ir verslo skrydžiams.
Pasak S.Lukošiaus, nepamirštas ir intermodalinio terminalo projektas. Buvusios “Pergalės” teritorijos konversija į daugiafunkcinį centrą - dar vienas strateginio plano akcentų. Miesto prieigose taip pat numatyta pastatyti keletą centrų, kurie taptų Kauno vartais.
“Savotiška rezervine tema galima vadinti Aviacijos gamyklos teritoriją. Čia turėtų vykti derybos su savininkais. Ateityje šioje vietoje galėtų iškilti didžiulis kompleksas”, - sakė S.Lukošius.
Strateginiame plane nenumatyta steigti naujų parkų, tačiau įtraukta keletas projektų, kaip būtų galima sutvarkyti dabartinius žaliuosius plotus.
Analizavo silpnąsias vietas ir grėsmes
Lietuvos regioninių tyrimų institutas jau pateikė Kauno miesto strateginio plano santrauką. Joje įvertinta dabartinė miesto būklė, siūloma vizija ir prioritetai. Analizuodami fizinę aplinką specialistai pastebėjo, kad mieste vykdomos chaotiškos statybos, blogai prižiūrimi paveldo objektai. Atkreiptas dėmesys, kad gamtai žalą daro stichiškas sodininkų bendrijų persitvarkymas į gyvenamąsias teritorijas.
Instituto atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad paveldo apsauga grindžiama draudimo principu, o tai turi neigiamos įtakos miesto vystymuisi. Specialistų nuomone, Kaune per mažai dėmesio skiriama informacinės visuomenės ir e-miesto projektams. Pasigesta ir efektyvios miesto įvaizdžio formavimo strategijos.
Įvertinta ir susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros bei ryšių objektų dabartinė būklė. Konstatuota, kad miesto gatvių danga susidėvėjusi, kai kurie tiltai yra avarinės būklės, Centre ir Senamiestyje trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, eismo sistema - pasenusi.
“Apie miesto stipriąsias ir silpnąsias vietas diskutavome su įvairiomis interesų grupėmis. Surengta daugiau nei 20 susitikimų. Tikslinome miesto viziją. Šiuo metu akcentuojame, kad Kaunas yra Baltijos jūros regiono mokslo ir žinių ekonomikos miestas. Vidurio ir Rytų Europos transporto ir logistikos centras. Baltijos šalių sporto sostinė ir šalies upių uostas. Numatyti ir vizijos įgyvendinimo principai”, - sakė S.Lukošius.
Oponentai dar laukia valandos?
Rengti strateginį planą Kauno miesto taryba nusprendė prieš dvejus metus. Tačiau šis sprendimas ilgai dūlėjo valdininkų stalčiuose. Tik pernai pradėta analizuoti bendra antrojo miesto situacija ir parengta techninė užduotis.
Kalbinti valdininkai nenoriai kalbėjo apie tokio delsimo priežastis. S.Lukošius neslėpė, kad atėjęs dirbti į Savivaldybę jis jau rado priešprojektinius pasiūlymus.
“Parengėme konkrečią užduotį ir paskelbėme konkursą. Norėjome, kad jame dalyvautų daugiau specialistų, tačiau sulaukėme tik trijų dalyvių. Konkursą laimėjo Lietuvos regionų tyrimų institutas. Šiuo metu atlikta nemažai darbo. Dabar jau svarstoma, kokius konkrečius objektus įtraukti į strateginio plano projektą”, - teigė valdininkas.
Konkursą laimėjusiam institutui iš miesto biudžeto bus pervesta 265 tūkstančiai litų. S.Lukošius užsiminė, kad palyginti su tokių projektų įkainiais - tai nėra itin didelė suma.
Strateginio planavimo skyriaus vedėjo teigimu, iki šio mėnesio pabaigos turėtų paaiškėti, kokie konkretūs objektai ir priemonės bus įtrauktos į strateginio plano projektą.
