Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Valstybės ir asmeniniai interesai gali sutapti
2004-01-17
Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami. Pripažindamas šią nuostatą vis dėlto nemanau, kad šalies piliečiai negali dėl jų pareikšti savo nuomonės, juo labiau kad diskutuoti tikrai yra dėl ko. Pavartykime šį dokumentą. Žodžiai iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 12 30 nutarimo pateikiami kursyvu.
M.Laurinkaus parodymai: iki 2003 04 11, kai buvo išleistas Prezidento dekretas
(dėl pilietybės suteikimo J.Borisovui), M.Laurinkus Prezidentą ne kartą informavo, kad J.Borisovo atžvilgiu yra atliekamas operatyvinis tyrimas.
Teismo posėdyje Prezidentas tvirtino, kad iki minėto dekreto pasirašymo nebuvo gavęs jokios oficialios medžiagos, kuri kliudytų suteikti J. Borisovui pilietybę.
Kuo vadovavosi Teismas, priimdamas nepalankų Prezidentui minėtą nutarimą?
Pirma, kad pirmasis dekretą turėjo pasirašyti Prezidentas, o ne ministras, atsakingas už dekretą.
Antra, J.Borisovo nuopelnai Lietuvos Respublikai padaryti jam būnant Lietuvos piliečiu, o įskaitytini suteikiant pilietybę tik padaryti jam nesant Lietuvos piliečiu.
Trečia, Teismas tik 2003 12 30 nutarime paaiškino, kad pagal Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti išimties tvarka suteikiama tik tiems užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie niekada nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiais.
Ketvirta, taikydamas šį išaiškinimą atbuline data, Teismas padarė išvadą, kad Prezidento 2003 04 11 dekretas prieštarauja Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai, nors tame pačiame nutarime pažymima, kad ir ankstesniems prezidentams suteikiant pilietybę išimties tvarka < >Pilietybės įstatymo normos < >neretai buvo aiškinamos ir taikomos teisiškai ydingai.
Iš prie bylos pridėtų Respublikos Prezidento dekretų, išleistų 1995-2003 m. (iki Respublikos Prezidento dekreto, kurio nuostata yra ginčijama šioje byloje), matyti, kad nusipelniusiais Lietuvos Respublikai kartais buvo laikomi net nepilnamečiai asmenys, apskritai negalėję turėti nuopelnų Lietuvos Respublikai, nusipelniusiais Lietuvos Respublikai kai kurie asmenys kartais buvo laikomi tik dėl to, kad investavo lėšų į Lietuvoje jiems priklausančias įmones.
Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka kartais būdavo suteikiama ir tokiems užsienio valstybių piliečiams, kurie anksčiau turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir jos neteko dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę
(atvejis, pasikartojęs ir ginčijamame dekrete).
Penkta, konstatavus tai, kad Prezidento 2003 04 11 dekretas prieštarauja Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai, konstatuotina ir tai, kad šis dekretas prieštarauja Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šešta, aptariamoje Teismo nutartyje nurodomos keturios aplinkybės, teigiant, kad jas Prezidentas ignoravo, nors nesiaiškinta, ar šias aplinkybes Prezidentas žinojo.
Pirma aplinkybė: J.Borisovui 1999 m. buvo padaryta išimtis - nuspręsta jį laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu.
Antra aplinkybė: J.Borisovas, nuolat gyvendamas Lietuvoje, sąmoningai ėmė siekti įsigyti kitos valstybės - Rusijos Federacijos - pilietybę.
Trečia aplinkybė: tokiais veiksmais J.Borisovas akivaizdžiai parodė, kad Lietuvos Respublikos pilietybė jam yra mažesnė vertybė (o gal ne mažesnė, jei per milijoną paklojo rinkimams ir per šešis milijonus labdarai, kad ją gautų).
Ketvirta aplinkybė: M.Laurinkus Prezidentą ne kartą informavo, kad J.Borisovo atžvilgiu yra atliekamas operatyvinis tyrimas. Vadinasi, neatsižvelgiama į tai, kad Prezidentas Teismo posėdyje tvirtino, kad nebuvo gavęs jokios oficialios medžiagos, kuri kliudytų suteikti J.Borisovui pilietybę.
Septinta, tai, kad Prezidentas sąmoningai nepaisė nurodytų aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad J.Borisovas finansiškai bei kitaip itin svariai parėmė R.Paksą, liudija, kad Prezidento sprendimą suteikti J.Borisovui pilietybę lėmė ne kokie nors J.Borisvo nuopelnai Lietuvai, bet parama R.Paksui Prezidento rinkimuose. Čia Teismas neatsižvelgia į Prezidento pareiškimą posėdyje, kad ar būtų suteikta parama, ar nebūtų, sprendimas būtų buvęs tas pats. O juk parama Prezidento rinkimuose gali būti parama Lietuvai, kai dėl jos išrenkamas tarnaujantis Lietuvai Prezidentas.
Aštunta, konstatuotina, kad Prezidentas, išleisdamas šį dekretą, vadovavosi ne Konstitucija, ne įstatymais, ne Tautos ir Lietuvos interesais, bet asmeniniais interesais, ir darytina išvada, kad šis dekretas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai ir 82 straipsnio 1 dalies nuostatai išrinktas Respublikos Prezidentas< > prisiekia< > būti visiems lygiai teisingas.
Vadinasi, anot Teismo, norintiji būti išrinkti prezidentais siekia asmeninių interesų, o ne tarnavimo Lietuvos interesams, bet Teismas nepateikė įrodymų, kad kaltinamas Prezidentas vadovavosi ne Konstitucija, ne įstatymais, kaip jie buvo aiškinami iki šio Teismo nutarimo.
Ar tikrai nebuvo, nėra ir nebus asmenų, kurių asmeniniai interesai sutampa su Lietuvos interesais? Regis, Teismas vadovavosi nuostata, kad to negali būti.
