Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vaistinės — tarsi trapūs eksponatai
2008-03-29
Vereta RUPEIKAITĖ
Kelis užsilikusius praėjusių laikų Kauno vaistinių interjerus nuo laiko tėkmės poveikio saugo kelių žmonių entuziazmas – daugiau niekam šios baigiančios nykti vertybės nerūpi.
Brangu, nors nepraktiška
Unikalūs Kauno vaistinių interjerai, kuriuos sovietmečiu mėgta demonstruoti užsienio turistams, atkūrus šalies nepriklausomybę neatlaikė laisvosios rinkos išbandymų. Iki šių dienų išliko vos keli anuometinio meno bei dizaino pavyzdžiai: „Vilties“ vaistinė prie Centrinio pašto, „Šlamutis“ Žaliakalnyje, „Vaistinėlė“ Rotušės aikštėje.
„Daug kas nesupranta, kokį turtą mes turime. „Teatro“ vaistinė jau suvalgyta, ir mus norėtų suvalgyti. Tačiau kol vaistinei vadovausiu aš, čia tikrai nebus batų arba apatinio trikotažo parduotuvės“, – žadėjo „Vilties vaistinės“ direktorius Arūnas Šiaučiulis.
Šioje vaistinėje yra išsaugotas prieš 25 metus architekto Jono Maciulevičiaus sukurtas interjeras, dailininko Antano Kmieliausko freskos, originalūs šviestuvai, baldai, marmurinė sienų bei grindų apdaila.
Vaistinės vedėjas pripažįsta, kad senasis interjeras puošnus, bet ne itin praktiškas. Pavyzdžiui, į varveklių puokštes panašūs šviestuvai traukia dulkes.
Sienos ištikimos gobelenui
Muziejinėmis ekspozicijomis jau galima vadinti ir prieš kelis dešimtmečius apipavidalintas „Vilties“ vaistinės administracijos patalpas. Direktoriaus rašomojo stalo nugara bei kabineto sienos aptrauktos aksominiu gobelenu, balta spinta išpiešta gėlėmis. Panašiai dekoruotas ir darbuotojų poilsio kambarys. Išlikę ir gobelenu aptraukti minkštasuoliai, per daugelį metų jau išsėdėti, praradę formą.
Atnaujinti senų baldų vaistinė neskuba, didesnį rūpestį jai kelia konkurencija su didžiaisiais tinklais. Kad išgyventų, „Viltis“ ėmėsi papildomo verslo – įrengė arbatinę. Joje kepa bandeles, siūlo sveikuoliškus produktus, patiekalus.
A.Šiaučiulis mano, kad unikalią vaistinę vertėtų įtraukti į lankytinų Kauno objektų sąrašą, o miesto valdžia galėtų prisidėti prie jos išsaugojimo atleisdama nuo žemės nuomos mokesčio. Į vaistinės direktoriaus pagalbos šauksmą nebuvo atsiliepta.
„Anuomet pas mus eidavo ekskursijos, dabar miestui esame nebeįdomūs“, – apgailestavo „Vilties“ vaistinės vadovas. Dar nepakrikusį darbuotojų kolektyvą palaiko dažno kliento ištartas komplimentas: „Pas jus – tikra vaistinė.“
Kauno regiono turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius žadėjo, kad prasidėjus naujam turizmo sezonui į teminių ekskursijų sąrašą planuojama įtraukti pasivaikščiojimą ir po vaistines. Ekskursijoje planuojama atskleisti žolininkystės paslaptis, parodyti išlikusius interjerus.
Vaistines įamžino knygose
„Pasikeitė laikai, pasikeitė žmonės. Tada vaistinių vedėjai stengėsi, kad jos būtų išskirtinės, tačiau tai buvo laikina“, - liūdnai prisimena Vytautas Sedelskis, anuometinis Farmacijos valdybos Kauno tarprajoninės kontoros valdytojas, rūpinęsis visų vaistinių estetika ir išskirtinumu.
79 metų V.Sedelskis skaičiuoja, kad šiandien Kaune kone tris kartus daugiau vaistinių nei prie kelis dešimtmečius. Tačiau dabar dauguma vaistinių, pasak jo, tėra mažos parduotuvėlės, jose negamina vaistų, jų išvaizda supanašėjo.
Farmacijoje daugiau kaip 40 metų išdirbęs V.Sedelskis išnykusių bei tebegyvuojančių vaistinių istorijas užfiksavo dviejose knygose. Garbaus amžiaus farmacininkas žada parašyti ir trečiąją – apie tai, kas beliko iš senųjų vaistinių.
V.Sedelskio žiniomis, seniausia išlikusi Kauno vaistinė buvo „Teatro“ vaistinė. Manoma, kad ji įsteigta 1784 metais, buvusiame Nikolajaus prospekte, dabartinėje Laisvės alėjoje. 1977 metais vaistinės patalpos pagaliau sulaukė remonto, po kurio ji tapo lankytina vieta ir užsieniečiams. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Teatro“ vaistinė buvo privatizuota, jos unikalusis interjeras sunaikintas. Nežinia, kur iškeliavo vaistinę puošę paveikslai.
Pertvarkytose patalpose buvo įrengta parduotuvė, o dabar, nepraėjus nė dešimčiai metų, šių apleistų patalpų vitrinoje boluoja užrašas „Parduodama“.
Estetiką nugalėjo pinigai
„Žinoma, kad skaudu. Kiek kavinių bei restoranų interjerų sugriovė...“ – paklaustas apie savitus interjerus praradusias miesto vaistines jausmų neslėpė anuometinis Kauno miesto vyriausiasis dailininkas Vytautas Krasauskas, pats kūręs ir „Žaliosios“ vaistinės interjerą. Autorius prisimena, kad vaistinėje vyravo balta ir žalia spalvos, švietė jo studentės sukurti keraminiai šviestuvai, sienas puošė pano, grindys buvo inkrustuotos žalvariu.
„Nežinau, kur viskas dingo. Vienu metu užėjau, galvojau surinkti keramikės darbus. Viskas buvo išdraskyta“, – prisimena dailininkas.
Kelias dešimtis vaistinių interjerų Kaune suprojektavęs architektas Jonas Maciulevičius ir šiandien kuria įvairius interjerus.
„Šiuolaikinėse vaistinėse nėra anuometinės dvasios – užsakovai pageidauja, kad interjerai būtų kuo pigesni ir funkcionalesni. Juose – nieko meniško. Visos vaistinės supanašėjo, tapo panašios į parduotuves“, – komentavo architektas.
J.Maciulevičius pastebi, kad šiandien kur kas daugiau lėšų turintys farmacininkai nėra suinteresuoti menu vaistinėse. „Reikėdavo iš nieko padaryti mažą stebuklą. Dabar visą estetiką nubraukė pinigas“, – reziumavo architektas.
Į vertybių sąrašą nepatenka
J.Maciulevičius iš viso yra sukūręs apie 160 vaistinių interjerų, iš jų kelias dešimtis – šiais laikais.
Architekto įsitikinimu, seniau menas buvo labiau saugomas. Norint kažką sugriauti, reikėdavo gauti leidimus, dabar į autorystės teises nežiūrima.
„Manau, kad greitai vėl prireiks unikalių interjerų, bet jau bus vėlu. Išsaugoti tuos interjerus buvo įmanoma net ir keičiant veiklos pobūdį. Tereikėjo mokėti sudominti klientą“, – aiškino J.Maciulevičius.
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrius vedėjas Rimgaudas Miliukštis tvirtino, kad prašymų įtraukti kokios nors vaistinės interjerą į saugotinų vertybių sąrašą nebuvę. Jis negalėjo pasakyti, ar bent viena senoji Kauno vaistinė verta tokio statuso, nes jose nebuvo ieškoma vertingųjų savybių.
R.Miliukščio nuomone, protingi šeimininkai patys supranta, kad, net ir keičiant patalpų paskirtį, galima išsaugoti vertingas vaistinių interjero detales, tačiau kičas to nevertas.
