Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Tarpukario prezidentų palikuonys politikų dinastijos nepratęsė
2004-06-12
Remigijus JURGELAITIS
Rytoj Lietuva rinks aštuntąjį šalies Prezidentą. Tarpukario prezidentų - Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus - giminaičiai neabejoja, kad Lietuvai reikėtų tokio lyderio, kokie buvo pirmieji Lietuvos vadovai.
K.Griniaus dukterėčia Irena Šimanauskienė atsidūsta: “Matyt, jiems dabar būtų sunku dirbti, kai politikai ne dirba, o vaidijasi”.
Rūpinosi sesers šeima
Vos pusę metų iki 1926 metų perversmo Prezidento pareigas ėjęs Kazys Grinius buvo vertinamas kaip tolerantiškas, santūrus, inteligentiškas ir išsilavinęs šalies lyderis.
Demokratinės santvarkos, pilietinės visuomenės kūrimo Lietuvoje šalininkas ir ideologas, anot kurį laiką vienuose namuose su Prezidentu gyvenusių dukterėčių, būtų tinkamas šalies vadovas ir dvidešimt pirmojo amžiaus Lietuvoje.
Marijampolėje gyvenanti Prezidento K.Griniaus sesers Onutės duktė Irena Šimanauskienė yra sukaupusi daugybę nuotraukų ir istorinių publikacijų, visuomet rūpinosi, kad žmonės neužmirštų tarpukario Lietuvos Prezidento.
Lietuvą okupavus vokiečiams, Prezidentas gyveno kartu su I.Šimanauskienės motinos šeima.
“Kasdien nebendravau su Prezidentu, dabar gailiuosi. Žinote, tuomet jauna buvau, ne politika rūpėjo. Be to, turėjau nemažai darbo”, - kalbėjo artimiausia trečiojo Lietuvos Prezidento giminaitė. Ji puikiai sutarė su jauniausiu K.Griniaus sūnumi Liūtu.
“Kai jis atvažiuodavo, apeidavome visą kaimą. Liūtas mėgo gulėti ant šieno”, - sklaidydama jauniausio Prezidento sūnaus laiškus kalbėjo I.Šimanauskienė.
Laiškų iš Jungtinių Valstijų, Vašingtono valstijos I.Šimanauskienė nebegauna jau keliolika metų. “Kai 1989 metais Liūtas mirė, su penkiais jo vaikais nustojome susirašinėti”, - apgailestauja moteris, viena iš nedaugelio trečiąjį Lietuvos Prezidentą mačiusi ne tik oficialioje, bet ir buitinėje aplinkoje.
Gyvendamas su sesers šeima, K.Grinius daug rašė, ilgas valandas leisdavo mažame savo kambarėlyje. “Visuomet jį pakviesdavau pietų, vakarienės. Kada benueidavau, su lupa vedžiodavo po dokumentus, skaitydavo, rašydavo. Kartais pasikalbėdavo su mama”, - prisiminė I.Šimanauskienė.
Jaunystėje K.Griniaus dukterėčiai rūpėjo pinigai. Dabar ji šypsosi prisiminusi K.Griniui pateiktą klausimą. “Visai kvaila buvau. Prisimenu, klausiau, ar būdamas Prezidentu galėjo pasiimti kiek nori pinigų? Jis pasijuokė ir atsakė, kad kiekvienas gauna tiek, kiek užsidirba”, - iki šiol Prezidento žodžius prisimena dukterėčia.
Šiandieninė politika būtų svetima
Kita K.Griniaus dukterėčia Aldona Makarevičienė gyvena Kaune, ji pusę metų yra gyvenusi K.Griniaus namuose Kaune. “Kai atvykau mokytis medicinos, jis iš karto man davė kambarį”, - prisiminė dabar jau pensininkė A.Makarevičienė.
Kaip ir sesuo I.Šimanauskienė, A.Makarevičienė sako retai kalbėdavusi su Prezidentu. “Daugiausia šnekėdavome buitinėmis temomis, tačiau jis buvo išskirtinė asmenybė”, - tvirtai taria Prezidento dukterėčia.
Abi K.Griniaus dukterėčios sako, kad jų dėdė būtų puikus Prezidentas. “Jis buvo tolerantiškas, protingas žmogus. Kovojo už demokratines vertybes. Net būdamas Prezidentu nesinaudojo tarnybiniu transportu. Į kaimą atvažiuodavo pakeleivingomis mašinomis. Kai mama paklausdavo, nejaugi nėra kam Prezidento atvežti, jis pasakydavo, kad Lietuvoje žmonės pernelyg vargingai gyvena, kad galėtų sau leisti važinėti automobiliu”, - prisiminė Prezidento dukterėčia. Ji neabejoja, kad tokias savybes turintis žmogus ir šiandien geriausiai tiktų vadovauti Lietuvai.
“Jis buvo teisingas ir tolerantiškas. Toks ir turėtų būti šalies vadovas, - seseriai antrino A.Makarevičienė, pripažinusi, kad visuomet stengėsi būti panaši į jį. - Be abejonės, man jis padarė nemažą įtaką”.
Abi Prezidento dukterėčios didžiuojasi turėdamos tokį dėdę, bet pripažįsta, kad jam būtu sunku šiandieninėje politikoje. “Kartais pagalvoju, kad toks inteligentiškas ir sąžiningas žmogus negalėtų dalyvauti tuose nešvariuose žaidimuose. Juk Prezidentas su Seimu nuolat kovoja, o ne dirba dėl Lietuvos. Ne, gal geriau jam būtų nesikišti į visas rietenas ir nešvarią šių dienų politiką”, - nelinksmai kalbėjo trečiojo šalies Prezidento dukterėčia.
Neseka tėvo pėdomis
Nė vienas K.Griniaus vaikas nežengė tėvo pėdomis, vienas sūnus ir dukra mirė dar visai maži, o Kazys ir Liūtas gyveno Amerikoje. Penki Liūto vaikai atitolo nuo Lietuvos, jie nepažinojo ir savo senelio, trečiojo Lietuvos Prezidento.
“Susirašinėjau tik su Liūto žmona, tačiau pastaruoju metu ryšys nutrūko. 1988 metais buvau Vokietijoje, tuomet paskutinį kartą kalbėjau su Liūtu. Atsiuntė pinigų ir liepė apsipirkti. Po metų - mirė”, - prisiminė Marijampolėje gyvenanti trečiojo Lietuvos Prezidento dukterėčia I.Šimanauskienė.
K.Griniaus provaikaičiai dabar gyvena ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir kitose pasaulio šalyse. Nė vienas jų neketina grįžti į Lietuvą ir užsiimti politine veikla. “Viena proanūkė gyvena Japonijoje, nes kariškis jos vyras šiuo metu ten tarnauja”, - sakė I.Šimanauskienė.
A.Smetonos anūkai įsikūrė Amerikoje
Du kartus tarpukario Lietuvoje Prezidento pareigas ėjęs Antanas Smetona pasižymėjo savo lėtu būdu ir ramiu galvojimu. Jis dažnai bendravo su paprastais žmonėmis. A.Smetonai valdant, Lietuvoje įsigalėjo fašistinė politikos santvarka.
Smetoniška autoritarinė santvarka turėjo ir fašistinių, ir demokratinių požymių. Matyt todėl, kalbėdami apie iškiliausią ir Lietuvai daugiausiai nuveikusį šalies vadovą, solidaus amžiaus lietuviai prisimena būtent A.Smetonos laikus ir reiškia įsitikinimą, kad būtent tokio vadovo reikia ir šiandieninei Lietuvai.
Trys A.Smetonos anūkai šiuo metu gyvena Jungtinėse Valstijose, tačiau į Lietuvą Juliaus Smetonos ir Birutės Nasvytytės-Smetonienės vaikai sugrįžti neketina. “Jie pakankamai gerai įsikūrę. Vytautas turi net septynis vaikus. Jam nerūpi politika”, - įsitikinusi artimiausia A.Smetonos anūkų giminaitė Lietuvoje Undinė Nasvytytė.
1997 metais Prezidento posto siekusio Rimanto Smetonos senelis Ignas buvo Antano Smetonos brolis. Lietuvos nacionaldemokratų partijos lyderis artimai nebendrauja su tolimais giminaičiais - tvirta ranka išsiskyrusio tarpukario Lietuvos Prezidento anūkais Vytautu ir Antanu. “Žinau, kad Vytautas turi savo verslą, yra labai pamaldus ir teisingas žmogus”, - tolimą giminaitį apibūdina R.Smetona.
Vyriausias anūkas A.Smetona buvo galvojęs sugrįžti į Lietuvą, tačiau tuomet žymų pianistą Jungtinėse Amerikos Valstijose sulaikė noras sulaukti pensijos. “Su žmona jis išsiskyręs, dukterys užaugusios, tikrai jo ten niekas nelaiko. Lietuvoje labai patiko, gal ir sugrįš. Jis domisi politiniu Lietuvos gyvenimu, tačiau nenorėtų būtų aktyvus jo dalyvis”, - įsitikinusi U.Nasvytytė.
Nesigyrė senelio praeitimi
Prezidento anūką Antaną Smetoną iš JAV (Klyvlendo), Prezidento vaikaitį, žinomą pasaulyje pianistą, į Lietuvą prieš penkerius metus buvo pakvietę į Lietuvą sugrįžę Amerikos lietuviai. Tuomet jis apžiūrėjo senelio dvarą ir pareiškė norintis, kad pastatas būtų tinkamai restauruotas ir pritaikytas šiuolaikiniams poreikiams, deramai įamžinant Prezidento atminimą.
Jis prisimena savo senelį, tačiau Jungtinėse Valstijose niekada neakcentuodavo esąs buvusio Prezidento vaikaitis. “Tai niekam nedarydavo įspūdžio. Kai jie atvyko į Ameriką, Prezidento sūnus Julius įsidarbino fabrike. Jie slėpė, kas esą. Jei būtų pasakęs, bendradarbiai juoktųsi kaip iš kokių juodaodžių karaliukų”, - pokalbį su Prezidento vaikaičiais prisiminė U.Nasvytytė.
Pačiai Lietuvos bajorei vos kelis kartus teko bendrauti su pirmuoju ir paskutiniuoju tarpukario Lietuvos Prezidentu. “Kartais ateidavo su svita, pakalbindavo vaikus. Galiu pasakyti, kad jis gyveno labai kukliai. Jo vila buvo labai paprasta, daug to meto aukštuomenės atstovų gyveno geresnėse. Buvo labai taupus”, - vardijo U.Nasvytytė, manydama, kad tokios savybės būtinos ir būsimajam šalies vadovui.
Visi trys Lietuvos prezidentai buvo išsilavinę - mokėjo po kelias kalbas, buvo puikūs diplomatai, išmanė užsienio ir šalies politiką. “Matote, gyvename visai kitoje epochoje. Anksčiau aukštieji valdininkai galėjo atsisakyti atlyginimų, o pas mus vyrauja pragmatizmas. Kai kurias Smetonos savybes tikrai galėtų perimti ir būsimasis Lietuvos vadovas”, - įsitikinusi A.Smetonos giminaitė.
Lanko jaunystės drauges
Šešerius metus Lietuvos Prezidento pareigas ėjusio Aleksandro Stulginskio dukra Aldona Juozevičienė šiuo metu gyvena Jungtinėse Valstijose, Ilinojaus valstijose. Ji, kitaip nei kitų dviejų prezidentų artimiausi giminaičiai, yra gerokai dažnesnė viešnia Lietuvoje. Į Lietuvą neretai atvyksta su sūnumi Jonu Juozevičiumi. Moteris lanko jaunystės drauges Kaune, dažnai vieši sostinėje.
Anot su ja bendravusių A.Stulginskio vidurinės mokyklos pedagogų, dukra didžiuojasi savo tėvu ir stengiasi išsaugoti jo atminimą. Be to, antrojo Lietuvos Prezidento vaikaičiai puikiai šneka lietuviškai ir stengiasi nepamiršti savo šaknų.
Anot su jais bendravusių lietuvių, A.Stulginskio dukra ir anūkai puikiai įsikūrę Amerikoje ir grįžti gyventi į Lietuvą neketina. “Žinau, kad Stulginskio artimieji yra nusipirkę butą sostinėje”, - sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus Prezidentūros sektoriaus vedėja Audronė Veilentienė.
Buvo visuomenės autoritetai
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Prezidentūros sektoriaus vedėja Audronė Veilentienė sako, kad visi trys tarpukario prezidentai buvo itin išsilavinę žmonės, mokėjo po kelias užsienio kalbas. “Mano nuomone, daugiausia prezidentui būtinų savybių turėjo Stulginskis, tam laikotarpiui tiko ir Smetona”, - įsitikinusi Kauno prezidentūros ekspozicija besirūpinanti istorikė.
Anot jos, A.Stulginskis buvo diplomatiškas ir netroško asmeninės garbės. “Jis iš karto nesutiko tapti Prezidentu. Be to, jis nesunkiai atsisakė valdžios, kai buvo išrinktas K.Grinius. Tokios demokratiškos savybės yra aktualios ir dabar”, - įsitikinusi A.Veilentienė.
Kalbėdama apie dabartinę Lietuvos situaciją ir susiskaldžiusią visuomenę, istorikė pastebi, kad visi trys tarpukario prezidentai buvo visuomenės autoritetai. “Visi jie buvo nukentėję carizmo metais, aktyviai dalyvavo lietuvybės veikloje. Be to, dėl šalies aukojo savo asmeninius interesus. Pavyzdžiui, Stulginskis atsisakė būti kunigu, nes tuo metu Lietuvai labiau reikėjo agronomų”, - teigė Prezidentūros sektoriaus vedėja.
Nors tarpukario prezidentai buvo renkami ne visuotiniuose rinkimuose, tačiau, anot istorikės, galvojo ne apie save, o apie tai, ko tuo metu reikėjo Lietuvai.
