Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Taikinys - Rusijos žvaigždės
2003-07-26
Darius SĖLENIS
“Jie skirtingų profesijų - sportininkai, mokslininkai, kosmonautai, muzikantai, aktoriai, - įsitaisęs ant grindų “Kauno dienai” teigė 42 metų panevėžietis fotografas Algimantas Aleksandravičius. - Dar keli žymūs žmonės ir Maskvoje jau galėsime išleisti albumą “Rusijos žvaigždynas”.
Daug žymių rusų jis jau įamžino: per metus - 55.
Septyniolika - iš Sankt Peterburgo
Neseniai Norvegijoje aplenkęs beveik 20 geriausių Europos šalių fotografų portretistų ir laimėjęs 10 tūkstančių eurų premiją, save trumpai pristatęs (“Gimiau per Vėlines, todėl mano inicialai A.A. - amžiną atilsį”) tvirtai suręstas vyras prisipažino, kad kelią kelių sunkiai “įveikiamų” rusų link maloniai žadėjo padėti rasti Rusijos ambasados Lietuvoje atstovai.
Paklaustas, ar jau fotografuoti rusai buvo labai išdidūs, A.Aleksandravičius papurtė galvą: “Jie visi buvo labai malonūs, šilti ir savo šalį mylintis žmonės, - tikino fotografas. - Didis žmogus negali būti “pasikėlęs”. Jis būna arba labai pavargęs, arba neturi laiko”.
Paprašytas išvardyti Rusijos garsenybių sąrašą, Algimantas nutilo: “Jų tiek daug... Automato “Kalašnikov” išradėjas Aleksandras Kalašnikovas, pirmasis žmogus, pabuvojęs atvirame kosmose, Aleksejus Leonovas, ledo ritulio vartininkas Vladislavas Tretjakas, politologas, tarptautininkas, žurnalistas Vladimiras Pozneris, poetė Bela Achmadulina, aktoriai Lija Achidžakova, Kirilas Lavrovas - tas, kuris vaidino Leniną, Michailas Kazakovas - “Žmogus amfibija”, Armenas Džigarchanianas - pas jį buvo susirinkę draugai armėnai, Natalija Bechtereva - mokslininkė, kurios vardu pavadinta planeta, režisierius Ilja Germanas, džiazistas Olegas Lundstremas, smuikininkas Vadimas Repinas - virtuozas, grojantis milijonus dolerių kainuojančiu Stradivarijaus smuiku, medikas Olegas Šumakovas - akademikas, širdies persodinimo operacijų “specas”, instituto direktorius, muzikantas Andrejus Makarevičius - legendinės grupės “Mašina vremeni” vadovas...”
Fotografas vardijo vieną už kitą garsesnius žmones, kurių dauguma - garbaus amžiaus. Lietuvis su kiekvienu jų vidutiniškai praleisdavo maždaug po 45-90 minučių. 17 iš jų gyvena Sankt Peterburge, kiti - Maskvoje.
“Kai fotografuodavau Piteryje, beveik visi klausinėdavo, ar nufotografavau tą, siūlydavo būtinai įamžinti aną..., - sakė panevėžietis. - Beveik su visais tardavosi bendros Lietuvos-Rusijos leidyklos, įsikūrusios Maskvoje, asistentas. Tačiau kartais man telefonu reikėdavo patikslinti susitikimo vietą”.
Pas Kareliną - į “viešbutį” Dūma
Praeityje Panevėžyje buvęs kultūrizmo treneriu A.Aleksandravičius prisiminė kuriozinį pokalbį telefonu.
“Kartą Tretjakovo galerijoje apžiūrinėjau Andrejaus Rubliovo ikonas. Suskambo mobiliojo ryšio telefonas. Aleksandras Karelinas. 12 kartų pasaulio, 10 kartų Europos, 3 kartus olimpinis imtynių čempionas. Galėjo laimėti ir ketvirtą olimpinį auksą, tačiau po lygios kovos pergalę atidavė jo varžovui - amerikiečiui. Sibirietis, Rusijos didvyris. Ir tik 35 metų...” - pradėjo pasakojimą fotografas.
Tačiau iš pradžių A.Aleksandravičius A.Karelino nepažino. Pagalvojo, kad, sumanęs pajuokauti, jam skambina Maskvoje gyvenantis draugas Rolandas.
“Baik, išsi.., sakyk, ko nori?” - lietuviškai “draugui” tarė panevėžietis. Ir tik po to suvokė frazę: “Čia - Karelinas”, - laimė, Rusijos žvaigždė lietuviškai nesuprato. Prisipažinęs, kad pagalvojo apie savo draugą, Algimantas čempioną informavo apie albumą: “Iš sportininkų pasirinkau tik jus ir Tretjaką. Legendinio futbolo vartininko Jašino, deja, jau nėra tarp gyvųjų”.
Buvęs sportininkas pasiteiravo, kuo vilkėti. Fotografas patarė nesirišti kaklaraiščio, nes tuomet labiau dominuos veidas. Pasiklausęs, kur gali atvažiuoti, lietuvis išgirdo atsakymą: “Į Dūmą”.
“Aš nežinojau, kad Karelinas - taip pat ir Rusijos Dūmos atstovas, todėl pasiteiravau: “Čia - viešbutis?” - “Kauno dienai” atviravo fotografas portretistas, primindamas lietuviškąsias įstaigas “Prie Parlamento”, “Prie universiteto”. - Sportininkas trumpam nutilo, o po to išgirdau: “Na, panašiai...” Ir tik po to Karelinas paaiškino, kad tai vis dėlto - Vyriausybinis pastatas”.
Nauja prabangia mašina pasitikti lietuvio atvažiavęs galingas imtynininkas, kaip netrukus paaiškėjo, buvo taktiškas, šiltas ir puikiai mene nusimanantis žmogus.
Maksimas Galkinas ir Ala Pugačiova
Vyriausiajam Rusijos žvaigždyno atstovui - šokėjui, choreografui Igoriui Moiesejevui - 97 metai, jau plačiai išgarsėjęs humoristas, televizijos laidos “Kas nori tapti milijonierium?” rusiškos versijos vedėjui - Maksimui Galkinui dar trūksta kelerių metelių iki 30-ojo gimtadienio.
Prisiminęs susitikimą su pastaruoju žmogumi A.Aleksandravičius šyptelėjo: “Penktadienį iki paryčių užsisėdėjau su draugais, o anksti ryte paskambino asistentas ir pasakė, kad Maksimas būtent dabar turi laisvo laiko, ir atvažiuos ten, kur reikia”.
Pasakęs M.Galkinui adresą “Katilinės skersgatvis”, Algimantas humoristo laukė ilgai, o kai paskambino, suprato, kad netiksliai nurodė vietą. Maksimas atvažiavo su tamsiai mėlynos spalvos naujausios laidos “akiniuotu” automobiliu “Mercedes”.
“Stovėjau kieme, jis paprašė parodyti mano darbus, ištraukiau knygą “Devyni aukštai”, - “Kauno dienai” pasakojo portretistas. - Pavartęs jis sako: “Zdorovo! Fotografuokite, kaip norite..” Ir staiga iš už nugaros išgirdau balsą: “Na, štai, Maksimai, aš tau sakiau, kad ir nespalvota fotografija gali būti aukšto lygio”.
Atsisukęs A.Aleksandravičius nustėro ir mintyse pagalvojo: “Na, tie parodistai, vis ką nors sugalvoja”. Prieš lietuvį netikėtai išdygo Alos Pugačiovos “kopija”, kuri pažiūrėjusi fotografui į akis pasiteiravo: “Dovanoji man šią knygą?”
“Sumišau. Knygos nebuvo gaila, bet buvo gaila, kad ją vienintelę turėjau Maskvoje, tebuvau nufotografavęs keliolika garsenybių ir tai buvo tarsi mano vizitinė kortelė, - atviravo panevėžietis. - O dar mano asistentas primygtinai paklausė: “Ar jums labai reikia tos knygos?”
Ir tik tuomet Algimantas, per “Pugačiovos” petį pamatęs ilgą, šešių durų limuziną suprato, kad tai iš tiesų buvo Ala Pugačiova.
Knygą dovanojo ir atsiprašinėjo, kad jai taip pat ruošėsi paskambinti, nes Ala Borisovna taip pat yra šiame sąraše. “Pasirašyk ką nors ant knygos. Meilėje nebūtina prisipažinti”, - šyptelėjo A.Pugačiova, kuri tądien prastai jautėsi ir fotografuotis nepanoro. M.Galkiną fotografavo remontuojamame biure: tarp dulkių ir stelažų. Vėliau fotografavosi ir šį procesą įdėmiai stebėjusi A.Pugačiova.
“Juodas” kuriozas su Tretjaku
Lietuvio savimeilę paglostė aktorius Michailas Uljanovas (“tas, kuris maršalą Žukovą vaidindavo”). Kai asistentas paskambino M.Uljanovui, šis pasiteiravo: “Čia tas, kuris Banionį ir Nekrošių fotografavo?” Sutrikęs asistentas pralemeno: “Na, maža kas juos fotografuoja...”. M.Uljanovas: “Jo fotografijų paroda neseniai vyko Maskvoje?” Po šių žodžių asistentas patvirtino, kad tai būtent Algimantas Aleksandravičius.
Savotišką egzaminą surengė aktoriaus Aleksejaus Petrenkos (generolas filme “Sibiro kirpėjas”, Rasputinas - “Rasputine”) žmona žurnalistė. Išgirdusi, kad panevėžietis išleido 6 knygas, ji tučtuojau pasiteiravo: “O Nekrošių fotografavai?” Išgirdusi teigiamą atsakymą, tarė: “Luktelėkite, mes tuoj jam paskambinsime”. Po kelių minučių perskambino ir asistentui pasakė: “Tegul atvažiuoja”.
Atvykęs pas religingą aktorių A.Petrenką, išgirdo jo žmonos žodžius: “Eimis (Nekrošius) rekomendavo nusifotografuoti”.
“Rusijoje labai populiari aktorė Ingeborga Dapkūnaitė, Banionis - legenda, o Nekrošius - didis”, - rusų komplimentus lietuvių menininkams persakė fotografas.
Paklaustas apie kuriozus, panevėžietis tuoj pat prisiminė “juodą” atsitikimą su vienu garsiausių vartininkų ledo ritulio istorijoje - Vladislavu Tretjaku.
JAV gyvenantis ir vieno NHL klubo vartininkus treniruojantis V.Tretjakas fotografą priėmė savo biure Maskvoje. Iš pradžių panevėžietis “atkalė” paskutiniuosius šešis vienos juostos kadrus. Po to išfotografavo naują juostą. Vladislavas gulėsi ant stiklinio stalo, kur stovėjo krištoliniai vartai, ledo ritulininkas, “šaiba”. Aplink puikavosi prizai, taurės, lazdos, apsaugos, šalmai. Kai Vladislavą jo asistentas paragino paskubėti, nes tądien jis turėjo išvykti į Ameriką, Algimantą apėmė siaubas: panevėžietis suprato, kad juosta nebuvo “užsikabinusi”, ir viską fotografavo tuščiai.
“Jis išvyko, bet aš jam taip ir nedrįsau prisipažinti, - dabar juokėsi, nors tuomet mintyse save iškeikė A.Aleksandravičius. - Tačiau tų šešių kadrų užteko...”
Nustebino prabangos ir skonio dermė
Labai šilto, gero ir savo šalį mylinčio žmogaus įspūdį padarė automato “Kalašnikov” išradėjas - Aleksandras Kalašnikovas.
“Ne koks nors “bojevikas”, o mielas 82 metų seneliukas”, - trumpai įvertino rusą A.Aleksandravičius. A.Kalašnikovas buvo neseniai grįžęs iš Vokietijos. Parodė vokiečių prestižinius žurnalus su savo nuotraukomis, pasidžiaugė nuostabiu priėmimu, maitinimu ir į lietuvio klausimą, kad jis, matyt, turėtų būti multimilijonierius, pasiguodė: “Už savo išradimus negavau nė kapeikos. Diplomai, ordinai, medaliai, garbės raštai...”
Tačiau, kai paskutinės viešnagės Vokietijoje metu vokiečiai A.Kalašnikovą nuvežė į koncentracijos stovyklą, jis neišlaikė ir pravirko: “Štai dėl tokių dalykų aš ir sukūriau automatą”.
Paskutinieji į lietuvio “taikiklį” buvo patekę kosmonautas Aleksejus Leonovas ir aktorius Aleksandras Kaliaginas.
A.Leonovas gyvena žvaigždžių miestelyje. Atvykdamas pas jį panevėžietis gavo Rusijos fotomenininkų sąjungos rekomendaciją.
“Savo gyvenime dar nemačiau prabangiau ir skoningiau gyvenančio žmogaus, - atviravo fotografas. Pas tris aukštuosius baigusį kosmonautą, profesionalų dailininką, fondo “Alfa” viceprezidentą viskas buvo įrengta prabangiai, bet skoningai ir jaukiai. - Vienas kambarys - iš raudonmedžio, kitas - iš marmuro, tačiau buvo suderinta kiekviena detalė: nedidelis šviestuvas, kėdutė, skulptūra, tapetai, spalvos ir net “šaukštas” batams su išgraviruota diagrama”.
1965 metais pirmasis į atvirą kosmosą išėjęs ir jame prabuvęs 12 minučių ir 9 sekundes žmogus prisipažino, kad yra laimingas, išsipildė beveik visos jo didžiausios svajonės. Po to A.Leonovas pasidžiaugė, kad visą gyvenimą buvo renkamas, bet ne skiriamas.
Ir tik į vienintelį klausimą, panevėžiečiui padovanojęs savo knygą, neatsakė žymus kosmonautas: ką jis jautė, kai buvo atvirame kosmose ir negalėjo patekti atgal į kosminį laivą? Algimantas buvo skaitęs, kad tuomet buvo išsilydęs ir deformavęsis A.Leonovo šalmas, ir kosmonautui ilgai nepavyko grįžti į kosminį laivą. Tuo metu iš kosmoso krizių centro jo kolega Beliajevas buvo gavęs įsakymą lyną nukirpti ir kolegą “paaukoti”. Laimė, jis neskubėjo, o Leonovui kojomis į priekį vis dėlto pavyko grįžti į laivą.
Prieš spektaklį - šachmatai
Aktorius, Rusijos teatrų sąjungos pirmininkas, vieno Maskvos teatro direktorius Aleksandras Kaliaginas paliko šilčiausius prisiminimus, nors jau atrodė, kad jo sutartą dieną nufotografuoti nepavyks. Aktorius vėlavo dvi valandas, nes dalyvavo laidotuvėse. O po pusantros valandos jo laukė spektaklis “Karalius Ūbas”.
Jau beveik atsisveikinęs su lietuviu rusas vis dėlto paprašė pavartyti jau fotografuotų savo šalies žmonių nuotraukų ir... “Su Kaliaginu susitikau penktą valandą vakaro, o išsiskyriau pusiaunaktį”, - prisipažino Algimantas.
Labiausiai fotografą nustebino tai, kad A.Kaliaginas prieš visus spektaklius ir per pertraukas su savo grimuotoju jau daug metų žaidžia šachmatais.
“Ir ne vaikiškai, bet rimtai, ginčydamiesi, emocingai, - pasakojo A.Aleksandravičius. - Mačiau, kai jį grimavo, jo spektaklį, kaip jis maloniai bendrauja su visais žmonėmis. Jo dievaitis - komikas Čarlis Čaplinas: kabinete - šešios, grimo kambaryje - dar kelios Čaplino nuotraukos”.
A.Kaliaginas mielai bendravo, pavaišino geru konjaku, bet kartu tarsi egzaminavo. Pavyzdžiui, kad ir nekaltai ištartas Aleksandro klausimas: “Ar nekeista, kai žmona savo vyro laidotuvėse sako kalbą?”
Šunytis ir rojaus paukštė
“Visi fotografuoti rusai - didūs žmonės, - “Kauno dieną” tikino 42 metų portretistas. - Daugelis tiesiai ar tarp eilučių klausinėjo, kaip Lietuvoje, po TSRS laikų, gyvena rusai? Tačiau visi Lietuvos atžvilgiu buvo nusiteikę draugiškai”.
Ir Rytų stiliumi įrengtame savo maldos kambaryje fotografuotas Borisas Grebenščikovas (“Genijus, jam kažkada kartu groti siūlė ir Piteris Gabrielis”), ir DDT lyderis Jurijus Ševčiukas, ir uždarame klube prie biliardo stalo fotografuotas Andrejus Makarevičius, ir Rusijos Meno akademijos pirmininkas Zurabas Ciratelis (“Neįtikėtinai turtingas ir įtakingas žmogus. Manau, kad jis Maskvoje galėtų važinėti ir prieš eismą”), ir “Antibiotikas” Levas Borisovas, kuris su žmona Rusijoje surinko lėšas ir pastatė bažnyčią, ir 2000 metų Nobelio premijos laureatas fizikas Žoresas Alfiorovas (“Jis iki šių dienų neatsisakė komunistų partijos bilieto”), ir iš TSRS ištremtas bei Italijos “La Scala” keturis spektaklius sukūręs “Tagankos” režisierius Jurijus Liubimovas, ir analogų pasaulyje neturinčio 120 kačių teatro vadovas ir dresuotojas Jurijus Kuklačiovas (“Kačių neįmanoma dresuoti, bet jis - sugeba... Kai įėjau į stiklinį narvą, kuriame įrengti atskiri loviai katėms, šešios pabėgo. Jis šyptelėjo ir pasakė - “žaidžia”. Nuėjo, susirinko, patapšnojo per galvas, jos atsakė tuo pačiu... Kuklačiovas teigia, kad jo sieloje apsigyvenus katė...”), ir...
Kas dar įstrigo Rusijos žvaigždes įamžinusiam fotografui portretistui? Panevėžietis susimąstė, po to prisiminė, kad kiekvienas rusas ant balto popieriaus lapo kažką parašydavo.
“Tai buvo ir keli, ir keliolika sakinių. Apie save, kitus, mokslą ir gyvenimą, - kalbėjo A.Aleksandravičius. - Visų neišskirsiu, be to, negaliu idealiai tų žodžių pakartoti. Tačiau puikiai pamenu režisieriaus Eldaro Riazanovo žodžius”.
Algimantas nutilo ir mintyse persakė išverstus rusiškus žodžius lietuviškai: “Geriau būti jaunu šunyčiu nei sena rojaus paukšte”.
