Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Savo amžiumi miestas nori didžiuotis
2004-11-27
Rūta KANOPKAITĖ
Didėjantis Kauno visuomenės susidomėjimas istorija pateikia naujus iššūkius mokslininkams ir vietos valdžiai
Ar istorijos tyrinėtojai jau žino ir iki dugno išsėmė visus patikimus šaltinius, kurie galėtų paliudyti, kada atsirado miestas prie didžiausių Lietuvos upių - Nemuno ir Neries santakos? Kurią Kauno gimimo datą laikyti tikrąja - 1361-uosius, 1140-uosius ar 1030-uosius? Kodėl iki šiol neturime miesto istorijos muziejaus, kokiais gali pasididžiuoti daugelis Kauno bendraamžių kitose valstybėse? Apie tai užvakar diskutuota Kauno deputatų klubo ir Savivaldybės inicijuotame pokalbyje prie apskritojo stalo, dalyvaujant istorikams, archeologams, muziejininkams. Šia diskusija pradėtas pašnekesių ciklas “Vytauto Didžiojo privilegijos Kaunui 600 metų sukakčiai artėjant”.
Susipina mokslas ir legendos
Lietuva 2009-aisiais švęs savo vardo paminėjimo tūkstantmetį, tai negi Kaunas, esantis tokioje patogioje geografinėje vietoje, atsirado tik po kelių šimtų metų? Tai neįtikėtina, sako patriotiškai nusiteikę kauniečiai ir dalis mokslininkų, linkę manyti, kad Kaunas galėjo būti įkurtas anksčiau už Vilnių. Nejau istorijoje jau galutinai sudėlioti visi taškai ant “i”, ir jokių pasikeitimų ateityje negali būti?
“Retas miestas gali pasigirti tikslia savo įkūrimo data. Tačiau viskas juda pirmyn, archeologiniai duomenys gali išprovokuoti netikėtas staigmenas. Kai dėl naujų istorinių šaltinių, nesu didelis optimistas: žinios apie Lietuvą milžiniškose pasaulio archyvų džiunglėse gali blykstelėti nebent atsitiktinai, kaip buvo su Airijoje rastu Mindaugo krikšto liudininko laišku ir Švedijoje aptiktu dokumentu apie Žalgirio mūšio eigą. Žinoma, iki pat dugno niekas niekada nebūna ištyrinėta”, - filosofiškai pastebi didžiausiu kaunistikos žinovu laikomas vilnietis istorikas profesorius Zigmantas Kiaupa.
1361 metais Kaunas įvardijamas Vygando Marburgiečio kronikoje: minimi kryžiuočių žvalgai, šnipinėję ką tik pastatytą Kauno pilį. Tie metai - pirmasis paminėjimas istorijos šaltiniuose ir laikomi oficialia miesto įkūrimo data.
Tačiau esama ir kitos versijos, atsiradusios dar tarpukario Lietuvoje: arabų keliautojas ir kartografas al Idrisas 1140 metais mini vietovę Kaniyū, kurią dalis istorikų sieja su Kaunu. Legendinę Kauno ir Kauno pilies įkūrimo datą, susijusią su Palemonu ir jo sūnumi Kunu, - 1030 metus, pateikia Vytautas Bičiūnas prieš karą išleistoje knygoje. Jeigu tikro miesto, su savivalda, išsivysčiusia prekyba ir amatais, gimimo metrikais laikytume Magdeburgo teisių suteikimą, gimtadienio datą tektų pastūmėti gerokai vėliau - į 1408-uosius.
Ar piliakalniai liudija buvus miestą
“Gidai, pasakodami apie Kauną turistams, mėgsta minėti ankstyviausias spėjamo jo įkūrimo datas. Paminėjus XIV ar XV šimtmetį, kai kurie miesto svečiai net stebisi ir sako: kodėl jūs minite tokius vėlyvus metus, juk dabar visi stengiasi pasisendinti”, - sako aukščiausios kategorijos gidas istorikas Eugenijus Rūkas.
Norinčiuosius Kauną pasendinti didžiuma mokslininkų linkę atvėsinti šaltu faktų dušu. Pirmieji žmogaus gyvenimo pėdsakai negali būti siejami su tikru miestu, teigia istorikas Aleksandras Vaškelis. Pasak jo, dabartiniai archeologinių kasinėjimų duomenys nerodo nieko ankstesnio miestietiško nei XIV amžiaus pabaiga. “Provincialu miestą stumti ten, kur jo niekad nebuvo. Pasak autoritetingų viduramžių tyrinėtojų Vakaruose, Europa X amžiuje buvo apytuštė. Miestai atsirado tik po gero šimto metų, neskaitant tų vietų, kur siekė buvusi Romos imperija”, - teigia archeologas Algirdas Žalnierius.
Tiesa, archeologiniai kasinėjimai, penkių piliakalnių kompleksas apie Kauną paliudija, kad čia nuo seno buvo gyventa žmonių. “Kauno pilies vietoje prieš jos statybą būta gyvenvietės, tačiau jos vardo niekada nesužinosime. Senos sodybvietės pėdsakų, kurie gali būti gal IV-V amžiaus, Romos imperijos žlugimo laikų, aptikta prie Vytauto bažnyčios. Tačiau miesto įkūrimo data priimta laikyti jo pirmąjį paminėjimą patikimuose istorijos šaltiniuose, taigi niekur nepabėgsime nuo 1361-ųjų. Negalime būti tikri, kad al Idrisas mini būtent Kauną - į užrašytą vietovardį pretenduoja ir Kijevas. Arabų fonetika labai sudėtinga, be to, šio keliautojo paliktų žinių mūsų mokslininkai originalo kalba nėra perskaitę”, - tvirtina A.Žalnierius.
Skubėjimas neigti - inertiškumo požymis
Profesorius architektūros istorikas Jonas Minkevičius ragina neskubėti nusišalinti ir nuo ne visai aiškių žinių: “Nesigilindami į al Idriso užrašus, nukertame labai svarbią istorinę giją”. Archeologo Mindaugo Bertašiaus manymu, mūsų mokslininkai nepajėgūs įsiterpti į šio keliautojo užrašų tyrinėjimus, nes tam reikia mokėti arabų kalbą, žinoti, kuo gyveno ispanų pasaulis”.
Akmenuką į mokslininkų daržą linkęs mestelėti Vytauto Didžiojo karo muziejaus skyriaus vedėjas Arvydas Pociūnas: “Mūsų istorikai pernelyg prisirišę tik prie lenkų, rusų, vokiečių šaltinių. Tačiau Ordino riteriai, puolę Kauno pilį, buvo iš daugelio šalių. Ar yra tikrinti anglų, čekų, prancūzų, austrų šaltiniai, kuriuose galėjo būti paminėtas Kaunas?”
“Nepamirškime, kas yra Kuršių marios - tai Nemuno pabaiga. Nemunu jūriniai laivai atplaukdavo iki Kauno. Iki šiol gaji nuomonė, kad Kaune tebuvo Hanzos prekybinės sąjungos kontora. Tačiau Vokietijoje, Štralzunde, esančiame Hanzos muziejuje mačiau žemėlapį, kuriame Kaunas pažymėtas kaip Hanzos sąjungos miestas. Nemunas tada buvo daug vandeningesnis. Žinoma, kad Kaunas aktyviai prekiavo su Gdansku, kuris iškilo anksčiau už Karaliaučių. Turint galvoje, kad Hanza įkurta tryliktojo šimtmečio viduryje, apie tą laiką reiktų ieškoti ir Kauno miesto pradžios”, - įsitikinęs urbanistikos specialistas prof. Vladas Stauskas.
Archeologas Mindaugas Bertašius primena, kad Kaune yra vienas didžiausių XI amžiaus kapinynų. “Gal tai reikėtų sieti su miesto užuomazga. Mes juk nežinome, ką slepia Kauno paminėjimo data - miestą, gyvenvietę ar tik pilį?” - svarsto M.Bertašius.
“Iš gyvenvietės miestu tampama ne per vieną dieną. Apie miesto genezę daug pasakytų archeologinių duomenų suvestinė, kokią jau turi, tarkim, Klaipėda. Nereikia apsiriboti tuo, kas žinoma dabar, visada galima atrasti kažką nauja. Manyčiau, kad reikia aktyviau ieškoti senųjų rašytinių šaltinių ir juos patyrinėti. Dabar jau a.a. istorikas Jurgis Oksas yra minėjęs anglosaksų kronikas. Al Idriso žemėlapius yra tyrę skandinavai. Ta tema straipsnių Lietuvos spaudoje būta dar 1938-1939 metais. Dabar apie tai plačiajai visuomenei nedaug žinoma”, - pastebi Algimantas Miškinis.
Versija: Kaunas senesnis už Vilnių
Visuomenės dėmesys istorijai šiandien yra gerokai padidėjęs. Jos temomis linkę diskutuoti ne tik šios srities specialistai. Kauno technologijos universiteto profesorius Jonas Dulevičius sako pastebįs, kad daugėja žmonių, norinčių geriau pažinti savojo miesto ištakas, tarp jų yra nemažai akademinio jaunimo. “Atsiradus šiuolaikinėms technologijoms, dar galima rasti ir patikslinti naujų dalykų”, - teigia technikos hab. dr. J.Dulevičius. Kauno deputatų klubo nario Arimanto Dragunevičiaus nuomone, vien jau esamo žinojimo praplėtimas būtų pergalė.
“Kodėl nenorima viešai kalbėti apie tai, kad al Idriso tekstuose minima ir Kernavė, Gintaris (Birštonas)? Šitų vietovardžių kontekste Kaniyū gali būti suvokiamas tik kaip Kaunas, o ne Kijevas. O gal tiesiog net mintis, kad Kaunas gali būti senesnis už Vilnių, šiandien laikoma neleistina erezija ir mokslininkų sluoksniuose?” - provokuoja Kauno deputatų klubo vadovas, miesto ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius.
Muziejaus steigimui pritariama
Be miesto istorijos muziejaus nėra ir jo glaustos biografijos, su kuria galėtų susipažinti kiekvienas norintysis. Gidas E.Rūkas sako, kad turistai iš Lenkijos, Čekijos, Latvijos, su kuriais jam tenka bendrauti, nuolat stebisi: Kaunas gana senas miestas, o neturi savo muziejaus. “Tokio muziejaus atsiradimas labai sustiprintų miesto bendruomeniškumo ir patriotizmo jausmą. Jame būtų galima parodyti įvairius Kauno istorijos etapus, išryškinant unikalų laikotarpį, kai jis buvo laikinąja sostine”, - įsitikinęs prof. Vladas Stauskas. Kadangi toks muziejus neatsiras per vieną dieną, archeologas Mindaugas Bertašius pasiūlė iš pradžių kurti virtualaus viduramžių muziejaus versiją.
Prof. Algimanto Miškinio manymu, koncepcijų, koks turi būti šis muziejus, gali būti įvairių. Svarbiausia, kad jis neliktų tik kalbų lygyje. “Eksponatų naujakuriui duosime. Be to, čia savo rinkinius galėtų parodyti ir kolekcionieriai”, - sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Juozas Jurevičius.
Diskusijoje apie Kauno istoriją dalyvavęs meras Arvydas Garbaravičius patikino palaikąs tokio muziejaus įkūrimą. Čia pat už apskritojo stalo buvo suburta ir iniciatyvinė grupė, kuri iki Kalėdų parengs sprendimo dėl miesto istorijos muziejaus steigimo projektą. Jos sudėtyje - prof. Stasys Sajauskas, prof. Algimantas Miškinis, dr. Mindaugas Bertašius ir Kauno deputatų klubo narys Arimantas Dragunevičius. Parengti muziejaus koncepcijai ketinama skelbti konkursą.
