Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Savivaldybės namai primena košmarą
2004-10-21
Gediminas STANIŠAUSKAS
Nuo gaisro nukentėjusią šeimą miesto valdžia ketino apgyvendinti name, kurio vengia net alkoholikai
Dėl kilusio gaisro Zarasų gatvėje būsto netekusius gyventojus Kauno miesto savivaldybė iš pradžių norėjo apgyvendinti pasibaisėtinos būklės name Žaliakalnyje, Želvos g. 14. Nors valdininkai paskubomis vienai šeimai rado kitą būstą bei pažadėjo suremontuoti ugnies nuniokotą pastatą, apgailėtinai atrodantis namas Želvos gatvėje vėl patraukė dėmesį.
Siūlė prasčiausius būstus
Būsto nuomos poskyrio vedėjas Jonas Lukošius patvirtino, kad niekas iš dviejų sudegusių butų gyventojų nepanoro įsikelti į Želvos gatvę.
“Kai neturi stogo, Želvos gatvėje gal ir būtų galima apsigyventi, - “Kauno dienai” sakė Zarasų gatvėje labiausiai ugnies suniokotame bute gyvenusi Joana Lebedeva. - Tačiau gyventojų kontingentas ten baisus: narkomanai, vagys”. Atsisakius įsikelti į Želvos gatvę, J.Lebedevą, taip pat jos mamą ir brolį Savivaldybė apgyvendino vieno kambario bute Pramonės prospekte. “Skųstis negalime, butas tikrai geras”, - teigė J.Lebedeva.
1930 m. pastatytam mediniam namui Zarasų gatvėje suremontuoti Savivaldybė skyrė 58 tūkst. Lt. Už šias lėšas per dvi savaites ketinama pakeisti namo stogą, suremontuoti išdegusią laiptinę, langus ir duris. Dviejų apdegusių butų gyventojai galės grįžti į namus, tačiau Lebedevų šeimai teks laukti iki pavasario. J.Lebedeva nekaltina Savivaldybės, kad iš pradžių šeimai siūlyta įsikelti į Želvos gatvę. “Gal visada pradedama siūlyti nuo prasčiausių variantų”, - spėliojo moteris.
Bendravo su atvykėliais
Tik įžengus į Želvos g. 14-ojo namo laiptinę, į akis pirmiausia krinta ant pašto dėžučių padėtas pluoštas sąskaitų už komunalinius patarnavimus. Vienoje jų buvo matyti 3392 Lt įsiskolinimas, kitoje - skola siekė 2778 Lt.
Pirmajame aukšte jau 10 metų gyvenanti Bronė Bartkienė “Santakos butų ūkiui” atsiskaito tvarkingai. Daugiatūkstantines skolas turi tik asocialios šeimos. Ji žurnalistams vis dėkojo, kad po “Kauno dienos” apsilankymo pernai gruodį Savivaldybė ištesėjo pažadą ir pritvirtino prie namo kelis naujus lietvamzdžius. “Bet latakų nepadarė, varvantis vanduo drėkina sienas, krenta tinkas”, - pasakojo 64-erių metų moteris.
B.Bartkienė sakė trumpai pasikalbėjusi su namą apžiūrėti atvykusiais Zarasų gatvės gyventojais. “Mūsų name net alkoholikai nenori apsigyventi, tai kaip norės normalūs žmonės”, - klausė ponia Bronė.
Želvos g. 14 niekada nėra buvę karšto vandens. Virtuve ir tualetais čia naudojamasi bendrai. “Pažįstamiems sumoku 5 litus, tai bent kartą per savaitę išsimaudau”, - sakė moteris. Dviejuose nedideliuose kambariuose gyvenanti B.Bartkienė laikoma tvarkingiausia namo gyventoja. Ji skolų iš tikrųjų neturi, nors gauna tik nedidelę pensiją.
Šeima įsiskolinusi 10 tūkst. litų
Dviejuose kambariuose gyvenanti romų šeima už komunalines paslaugas skolinga 9800 litų. Keturis nepilnamečius vaikus auginanti Rožė Aleksandravičiūtė pasakojo, jog prieš ketverius metus iš Savivaldybei priklausiusio avarinio namo savavališkai persikėlė į kambarį Želvos gatvėje ir tik po to “susitvarkė dokumentus”.
“Tada iš namo iškėlė iš viso 25 žmones, o mūsų šeimai Savivaldybė žadėjo alternatyvų būstą surasti per vienerius metus, - sakė R.Aleksandravičiūtė. - Bet patys matote, kad vis dar esame čia”. Moteris neneigė, kad turi daug skolų ir už komunalinius patarnavimus nemoka. Ji pašalpą gauna už visus vaikus. “Kad prisidurčiau pinigų, einu ir į stotį paburti”, - neslėpė R.Aleksandravičiūtė.
Ji teigė, kad valdininkai meluoja, jog jos šeima tiek daug įsiskolino. “Dar prieš įsikeliant į šį butą, ant jo jau “kabėjo” per 6 tūkst. Lt skola”, - tvirtino ponia Rožė.
Kambaryje trūko oro, nes 12 kvadratinių metrų patalpoje visą laiką buvo įjungta senovinė elektrinė viryklė. “Stengiamės išdžiovinti drėgmę, nes kambario sienos pelija”, - paaiškino R.Aleksandravičiūtė.
Įrengs kriaukles
Būsto skyriaus vedėjas Šarūnas Mandravickas neneigė, kad Želvos gatvėje manevrinis Savivaldybės namas yra problemiškas dėl jame gyvenančiųjų kontingento. “Galėtume pastatą suremontuoti, įvesti karštą vandenį, bet kas mokės už patarnavimus”, - klausė vedėjas.
Š.Mandravicko teigimu, artimiausiu metu šio namo tualetuose bus pastatytos kriauklės. Paklaustas, kodėl nuo gaisro nukentėjusiems kauniečiams buvo pasiūlyta apsigyventi prastesniame nei anksčiau būste, Š.Mandravickas atsakė, kad Lebedevų šeimai Savivaldybė neturėjo ko pasiūlyti, o vieno kambario butas tapo laisvas tik prieš kelias dienas. “Nuo nelaimių nukentėjusiems žmonėms galime suteikti tik laikiną būstą, todėl Lebedevų šeimai perduotą butą dar reikia įteisinti kaip laikiną būstą”, - sakė Š.Mandravickas.
Būsto skyriaus duomenimis, šiuo metu laikinam būstui gauti eilėje laukia 20 kauniečių šeimų. Vadovaujantis dabar galiojančia tvarka, laikinai išnuomoti būstą galima tik tiems asmenims, kurių metinės pajamos neviršija 12 tūkst. litų, o turto vertė nesiekia 20 tūkst. Lt.
Laikinas būstas suteikiamas vieneriems metams, tačiau nuomos sutartis su Savivaldybe galima pratęsti kasmet.
