Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Savivaldybės įpareigotos nereketuoti gyventojų
2004-08-10
Gediminas STANIŠAUSKAS
Daugiabučių namų bendrijų rinkliavas už nuosavybės teise nepriklausančių teritorijų priežiūrą Kauno ir Vilniaus apygardų administraciniai teismai pripažino neteisėtomis
Kauno miesto savivaldybė iki šiol nekompensuoja daugiabučių namų bendrijoms išlaidų kiemsargiams samdyti, nors tai daryti turėjo nuo 2001 m.
Šis skandalingas faktas paaiškėjo po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė pralaimėjo teisminį ginčą sostinės daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijai (DNSBA). Kiekviena kauniečių šeima prarado galimybę susigrąžinti maždaug 660 litų.
Teisingumas pasiektas
Vilniaus DNSBA prezidento Juozo Antanaičio teigimu, bendrijos įstatymiškai neįpareigotos tvarkyti aplinką ir tai neseniai patvirtino teismas. “Bendrijos turi tvarkyti tik joms nuosavybės teise priklausančias teritorijas, o kitomis turi rūpintis savivaldybė arba bendrijai skirti lėšas tvarkdariams samdyti”, - sako J.Antanaitis.
Iki šiol Vilniuje bendrijos turėjo priverstinai tvarkyti visą teritoriją, esančią 50 metrų nuo daugiabučio pastato sienos.
Sostinės meras Artūras Zuokas, anot Vilniaus DNSB asociacijos vadovo, tik pasijuokdavo iš raginimų peržiūrėti neteisėtų rinkliavų tvarką. Dėl to asociacija per Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje Savivaldybę padavė į teismą. Liepos 8 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad Savivaldybė negali įpareigoti bendrijų rinkti iš gyventojų rinkliavas, jei šie nesutinka. Savivaldybė buvo priversta atsitraukti ir sprendimo neapskundė.
“Teisingumas pasiektas tik teismo keliu ir tai yra negražu žmonių atžvilgiu”, - įsitikinęs J.Antanaitis.
Įkvėpė kauniečių sėkmė
Vilniaus DNSB asociacijos vadovas sakė, kad kovai su Savivaldybe bendrijas įkvėpė kauniečių sėkmė. 2001 m. lapkričio 16 d. Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje laimėjo bylą prieš Kauno miesto savivaldybę, kuri nuo 1996 m. įpareigojo bendrijas iš savo kišenės rūpintis daugiabučių namų teritorijų priežiūra. Teisiškai šios teritorijos nepriklauso bendrijoms, nes prie daugiabučių namų esanti žemė paprastai yra valstybinė.
Tačiau nepaisant teigiamo sprendimo, Kauno bendrijos iki šiol samdo kiemsargius žaliesiems plotams nušienauti, šaligatviams ir kiemui valyti, nors už tai turėtų mokėti Kauno miesto savivaldybė.
Kauno DNSB asociacijos prezidentas Ričardas Kenstavičius, atrodo, tik iš “Kauno dienos” sužinojo apie minėtą teismo nutartį. Jau trejus metus kauniečiai neturi mokėti mokesčių už jiems nepriskirtų teritorijų tvarkymą. Jomis turi rūpintis butų ūkio įmonės. Jei komunalininkai teritorijų neprižiūri, lėšas bendrijoms privalo skirti Savivaldybė.
Nevykdo teismo įpareigojimo
Žaliesiems plotams prižiūrėti šiemet Kauno savivaldybė skyrė 150 tūkst. litų. Šios lėšos jau panaudotos, todėl dar 0,5 mln. Lt miesto želdiniams prižiūrėti, vejoms įrengti, krūmams genėti ir kitiems darbams skirta iš privatizavimo fondo. Komunalinio ūkio skyriui laikinai vadovaujantis Ramūnas Noreika teigė negalintis komentuoti 2001 m. teismo sprendimo.
Jis pripažino, kad teritorijų tvarkymo taisykles būtina keisti. “Už teritorijų priežiūrą bendrijoms šiuo metu Savivaldybė nekompensuoja”, - pridūrė jis.
Pagal galiojančią tvarką mieste, daugiabučių namų bendrijos privalo tvarkyti net iki 70 metrų nuo namo ribos esančius plotus. Bendrijos turi priminti Savivaldybei 2001-ųjų teismo nutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius bent už trejus metus.
Nuostolių negrąžins
J.Antanaitis apgailestauja, kad teismas nepriteisė Vilniaus miesto savivaldybei grąžinti bendrijoms 10 metų iš gyventojų rinktas lėšas. “Tai daryti Savivaldybė įpareigota tik nuo sprendimo dienos, todėl susigrąžinti ankstesnius mokesčius vilniečiai prarado galimybę”, - sakė J.Antanaitis. Jis pridūrė, kad nuostolius dar 2001 m. galėjo prisiteisti kauniečiai, tačiau jau įsigaliojo senaties terminas. Standartiniame dviejų kambarių bute gyvenanti šeima per mėnesį už teritorijos priežiūrą sumoka apie 5-6 litus. Per 10 metų ši suma sudaro maždaug 660 Lt.
Vilniaus bendrijoms palankus teismo sprendimas žaibiškai pasiekė ir kitus miestus. “Teismo nutartį nori gauti Kėdainių ir Šiaulių daugiabučių namų bendrijų asociacijos”, - sakė J.Antanaitis. Jis žada išsiųsti nutartį visų miestų DNSB asociacijoms, kad šios pareikalautų iš savivaldybių pakeisti neteisėtų rinkliavų tvarką. J.Antanaitis vadovauja ir Lietuvos DNSB asociacijų federacijai.
Pasiekė daugiau, negu tikėjosi
Vilniečių pasiekta pergalė kol kas yra sunkiai prognozuojama. Teismas išaiškino, kad ne tik DNSB, bet ir darželių, mokyklų, poliklinikų, kitų įstaigų ir organizacijų teritorija turi būti tvarkoma tik valstybės lėšomis, jei žemė nėra nuosava ir priklauso valstybei.
Tokiu atveju organizacijos turi numatyti atskirą finansavimo eilutę teritorijoms prižiūrėti.
Netgi 99 metams išnuomota teritorija taip pat privalo rūpintis savivaldybės, o ne privatūs subjektai, jei nuomos sutartyje tai nėra aptarta. “Teismas išaiškino, kad žemės nuoma nėra nuosavybė, todėl už jos priežiūrą nuomininkas neatsako”, - įsitikinęs J.Antanaitis. Šių teismo išaiškinimų Vilniaus DNSBA nesiekė, tačiau teisėjai tai įrašė savo nutartyje.
Beje, Kauno valdininkai šią savaitę žurnalistams siūlė žiniasklaidoje skelbti labiausiai apleistų plotų savininkus. “Tai daryti būtų pravartu”, - vakar sakė miesto vicemeras Kazimieras Starkevičius.
