Saugumo egzaminas ”lietuviškiems” automobiliams


2006-05-29
Renaldas GABARTAS
Saugumo egzaminas ”lietuviškiems” automobiliams

Mūsų šalyje perdirbamos komercinės transporto priemonės atitinka ES reikalavimus

Nors Lietuvoje nėra “tikros” automobilių pramonės, jau keletą metų įmonių grupei “Altas” priklausanti bendrovė “Silwi Baltija” užsiima komercinių automobilių (turistiniai, priemiestiniai ir miesto tipo mažieji autobusai) bei specialiojo transporto (policijos, konvojaus bei greitosios pagalbos automobiliai, taip pat specialiųjų tarnybų transportas) perdirbimu ir gamyba. Kiekvienais metais yra pagaminama 450 - 500 automobilių.

Tvarka sugriežtinta

Šių metų pradžioje įsigaliojus ES direktyvų ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisyklių reikalavimams, reglamentuojantiems autobusų saugumą, bendrovė “Silwi Baltija” pirmoji Lietuvoje atliko visus būtinus bandymus ir gavo sertifikatus, patvirtinančius gaminamų autobusų atitiktį.

Bandymai apėmė sėdynių tvirtinimo taškų stiprumo ir saugos diržų tvirtinimo taškų stiprumo patikimumą. Papildomai buvo tikrinamas sukomplektuoto autobuso stabilumas, apsauga nuo gaisro pavojaus, išėjimų matmenys, avarinių išėjimų reikalavimai, vidaus įranga, keleivių sėdynės ir sėdintiems keleiviams skirta erdvė.

Pirmieji saugumo bandymai buvo atlikti su “Mercedes - Benz Sprinter” ir “Volkswagen LT” markės mažais autobusais, kuriose sėdimų vietų skaičius gali būti nuo 16 iki 19. Abiem atvejais eksperimento rezultatai buvo teigiami.

Į pagalbą medikams

Ši naujiena turėtų būti maloni šalies medikams, nes “Silwi Baltija” jau kuris laikas darbuojasi atsakingai tarnybai rengdama greitosios pagalbos automobilius. Bendrovės vadovas Edvardas Radzevičius pasakojo, kad šis projektas įgyvendinamas drauge su lenkų įmone “Autoform”.

“Bendradarbiavimas su lenkų kolegomis pasirinktas neatsitiktinai. “Autoform” turi daugiau nei trisdešimties metų patirtį šioje srityje, kasmet savo šalies medicinos įstaigoms pateikdama po 250-300 greitosios pagalbos automobilių”, - pasakojo E.Radzevičius.

Lietuvoje “Silwi Baltija” pajėgi kasmet surinkti po 100-120 visus ES standartus atitinkančių greitųjų. Tačiau kiek darbų atliekama, realiai priklauso nuo to, kiek valstybė skiria lėšų medicininės pagalbos transporto priemonėms atnaujinti.

Tokio tipo automobilio perdirbimo kaina priklauso nuo to, kokios markės ir kokio modelio mašina pasirenkama, taip pat nuo automobilyje montuojamos medicininės įrangos bei aparatūros kainų. Egzistuoja trys greitosios pagalbos automobilių įrengimo lygiai: “A” - minimalusis, iš esmės skirtas tik ligoniams pervežti su labai nedideliu kiekiu medicininės aparatūros, “B” lygis - greitoji su vidutiniu medicininės įrangos kiekiu (kelių rūšių neštuvai, mediko darbo vieta, deguonies balionai ir t.t.) ir “C” lygio greitosios - reanimobiliai, turintys visą įrangą ligonio gyvybei palaikyti.

Dažniausiai medikų užsakomi “B” lygio greitosios pagalbos automobiliai. “Silwi Baltija” atstovų teigimu, vidutiniškai tokių specializuotų automobilių kaina turėtų būti apie 150 tūkst. Lt - apie 75 tūkst. kainuoja pats komercinis automobilis, antra tiek - jame montuojama medicininė įranga. Visa greitosios įranga yra sertifikuota pagal naujausių ES standartų reikalavimus.

Lenkų praktika rodo, kad 90 proc. greitosios pagalbos automobilių yra gaminama “Mercedes Benz” markės transporterio “Sprinter” bazėje, apie 5 proc. greitųjų surenkama “Renault Master” bazėje, likusieji - kitų markių transporterių pagrindu.

Brangiau, vadinasi, pigiau

“DaimlerChrysler” koncerno atstovybės Lietuvoje vadovas Rimantas Stankevičius sakė, kad “Mercedes Benz Sprinter” komerciniai automobiliai nėra patys pigiausi, tačiau iš esmės reikia skaičiuoti ne tai, kiek kainuoja pati mašina, o tai, kiek su ja kainuoja nuvažiuoti vieną kilometrą, įtraukiant visus automobilio eksploatacijos kaštus - degalų sąnaudas, remonto ir detalių kainas ir pan. Vadinasi, “Sprinter” transporteriu Lietuvoje važinėti yra bene pigiausia. Pavyzdžiui, alyva šiame modelyje yra keičiama tik kas 45 tūkst. km, kai tuo tarpu kitų markių komerciniuose automobiliuose - kas 20 tūkst. km. Mažesnės yra ir “Sprinter” variklio degalų sąnaudos.