Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Šalies vadovas pozicijos nekeičia
2004-01-17
Stasys JOKŪBAITIS
Pokalbis su Lietuvos Respublikos Prezidentu Rolandu PAKSU
Sudvejojęs nebuvo
- Ne per seniausiai žiniasklaidoje buvo pasklidęs gandas, jog ketinate nelaukdamas apkaltos proceso pabaigos atsistatydinti. Apie tai prakalbo netgi užsienio spauda. Iš kur atsirado tokių prielaidų? Gal vis dėlto buvote suabejojęs, ar reikia toliau būti Prezidento poste?
- Matyt, vėl turėčiau pakartoti garsųjį Marko Tveno posakį: gandai apie mano mirtį yra gerokai perdėti. Manau, jog kiekviena informacija turi tam tikrą užtaisą ir yra kažkam naudinga. O gal žmonės patikės, gal jis iš tikrųjų po to atsistatydins. Ne, to nebus. Aš nė sekundei nebuvau pakeitęs savo pozicijos neatsistatydinti. Po to girdėjau dar ir tokių samprotavimų: Prezidentas, matyt, atsistatydins, kad išsaugotų savo materialines garantijas.
Nereikėtų klaidinti žmonių - nėra tokių dalykų Prezidento įstatyme.
Baigęs kadenciją šalies vadovas įgyja tam tikras socialines garantijas, o atsistatydinęs arba nušalintas apkaltos būdu - ne. Arba kitas atvejis. Kai kurie laikraščiai rimtu veidu pranešė: Rolandas Paksas, jei jis bus atstatydintas, iš rezidencijos bus iškeldintas su policija. Net juokais pasakytą frazę, kalbantis su žmonėmis, kai kas bando panaudoti tam, kad tik kuo labiau būtų sukompromituotas Prezidentas.
- Pastaruoju metu Jūs lyg ir pakeitėte savo taktiką - pradėjote rengti spaudos konferencijas, pateikiate daugiau informacijos apie savo veiklą per savaitę. Su kuo tai susiję?
- Taip, iš tiesų pradėjome rengti spaudos konferencijas, norime, kad visą informaciją žurnalistai išgirstų iš pirmų lūpų, o ne kažkam ją perpasakojant. Nuo pat vadinamojo skandalo pradžios bandėme palaikyti ryšius su žiniasklaida, tačiau ne visi tai priėmė geranoriškai. Dabar, kai jau senka priešininkų argumentai, kai politinis volas ima suktis tuščiais apsisukimais, kai nėra naujos informacijos, o tendencingai pateiktoji daugeliui jau nusibodo, labiau matomi ir Prezidentūros darbuotojų veiksmai. Prie to nemažai prisidėjo ir naujoji spaudos atstovė. Susitikimuose su žmonėmis išgirstu nemažai įdomių klausimų. Anądien Pagėgiuose viena moteris manęs paklausė: “Gal nors šiandien spauda ir televizija parodys tikrą vaizdą, kaip vyko susitikimas, nes dažniausiai matome iškreiptą, atitinkamai surežisuotą?”
Nori gauti visą informaciją
- Ar jau tvirtai esate apsisprendęs, jog neisite į Seimo sudarytosios apkaltos komisijos posėdžius ir neduosite jokių parodymų?
- Ne, nesu taip nusprendęs. Toks susitikimas galėtų įvykti, tik norėčiau, kad jis būtų konstruktyvus, naudingas abiem pusėms. Tačiau tam reikia turėti visą komisijoje sukauptą medžiagą. Galima būtų ir pasidžiaugti - pastaruoju metu pastebiu kai kurių teigiamų poslinkių komisijos darbe, jau pradedu gauti tam tikrą medžiagą, kai kuriuos dokumentus. Bet kol kas tai toli gražu ne visa medžiaga, kokią aš norėčiau turėti.
- O būtent kokios medžiagos Jūs norėtumėte?
- Norėčiau susipažinti su visa informacija, visais įrašytais pokalbiais, kurie buvo pateikti komisijos nariams. Aš manau, jog turiu tokią teisę ir galimybę. Kai ši informacija man bus pateikta, tuomet ir nuspręsiu, kaip elgtis toliau: eiti ar neiti į komisijos posėdį.
- Kaip čia vis dėlto visas yra: komisijos pirmininko pavaduotojas tikina, jog visą medžiagą Jūsų advokatams pateikęs, o Jūs tvirtinate iki šiol jos negavęs? Gal advokatai Jums jos neperduoda?
- Advokatai nėra Prezidento pasiuntiniai, ne jų pareiga man nešioti kokius nors dokumentus, jie turi dirbti savo darbą. Jei medžiagos prašo Respublikos Prezidentas, jis ją ir turėtų gauti.
- Ar este patenkintas savo advokatų darbu? Kai kurie politikai būgštauja, jog galite būti nelabai tinkamai atstovaujamas komisijos posėdyje.
- Visų pirma norėčiau padėkoti tiems žmonėms, kurie yra taip susirūpinę mano gynyba. Vadinasi, jie serga už mane. Tačiau norėčiau pastebėti, jog man atstovauja vieni geriausių Lietuvos advokatų, tai pripažįsta ir kai kurie komisijos nariai. Aš pasitikiu savo advokatais. Bent jau kol kas aš jiems neturiu jokių pretenzijų.
Nusvėrė politiniai interesai
- Neseniai baigėsi Sausio 13-ajai skirti renginiai. Ar opozicijos demaršas Seimo rūmuose minint šią datą nesukėlė Jums minčių, kad kažkas valstybėje vis dėlto negerai, jei vyksta tokie dalykai, nesumažino Jūsų optimizmo išsilaikyti Prezidento poste?
- Kai sausio 13-ąją reikėjo ginti šalies laisvę ir nepriklausomybę, visa Lietuva buvo prie pralamento, televizijos bokšto, kitų objektų. Niekas nežiūrėjo, kuris yra kairysis, kuris dešinysis, visi buvome vieningi. Skaudu ir gėda, kai, pagerbiant žuvusiuosius, aukų artimuosius, visus tų dienų dalyvius, diena išnaudojama tam tikriems politiniams tikslams siekti. tikrai kažkas valstybėje yra negerai. Negi toks stiprus yra noras nušalinti Prezidentą, kvestionuoti tautos valią, negi jau neliko nieko švento? Tai tikrai nedaro garbės demaršų organizatoriams.
- Vienas kaunietis atsisakė paimti iš Jūsų rankų apdovanojimą. Ar nesitikėjote, kad taip gali atsitikti?
- Tokių atsitikimų buvo ir dirbant ankstesniems prezidentams. Kiekvienas žmogus turi teisę apsispręsti, kaip jam elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Aš nedramatizuoju šio įvykio. Mane stebina kitkas. Paprastai per valstybinius apdovanojimus žurnalistų būna labai mažai, vienas kitas televizijos operatorius su kamera, pora fotografų, daugeliui ši procedūra yra neįdomi. Tačiau sausio 13-ąją įėjęs į salę aš pastebėjau didžiulį būrį žurnalistų, daugybę iš anksto sustatytų kamerų. Supratau, kad jau yra pasirengta kažkokiam veiksmui. Matyt, būta žmonių, kurie turėdami savų interesų iš anksto surežisavo šį spektaklį, pasistengė sukviesti kuo daugiau žiniasklaidos atstovų. Vakare televizijos žiniose pirmiausia pasirodė ne informacijos apie sausio 13-osios aukų paminėjimą, jų pagerbimą, o apie opozicijos demaršą ir apdovanojimo atsisakymą. Mane nustebino ne tai, kad panašūs dalykai tęsiasi jau pustrečio mėnesio, o tai, kad tam išnaudojama net sausio 13-oji. Tie, kurie žuvo už Lietuvos laisvę, kurie nieko nebodami stovėjo prie parlamento, jų artimieji, manau, tikrai nėra nusipelnę tokios nepagarbos.
Pasigedo slaptumo garantijų
- Ne per seniausiai Valstybės saugumo departamentas užfiksavo naują Jūsų pokalbį su Jurijum Borisovu. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?
- Visų pirma, nesu matęs jokio dokumento, kuriame būtų parašyta, jog man yra uždrausta ką nors pasveikinti su Naujaisiais metais. Ar Lietuvos Prezidentas negali telefonu pasveikinti bet kurį Lietuvos žmogų, jeigu jam to norisi? Ar jam tai uždrausta? Kitas klausimas: kodėl tokie pokalbiai yra fiksuojami, kai tai draudžia daryti Operatyvinės veiklos įstatymas? Antra, kodėl tas pokalbis yra viešinamas? Kaip gali institucija, kurios pareiga - saugoti valstybę bei jos vadovą nuo kokių nors pašalinių veiksnių, visas savo pastangas nukreipti prieš Prezidentą. Įsivaizduokim, aš kalbuosi su Džordžu Bušu, Aleksandru Kvašnevskiu, kokios nors kitos valstybės vadovu, mes aptariame valstybinės svarbos reikalus, ir apie tai jau kitą dieną visi, kam reikia ir nereikia, apie tai iki smulkmenų sužino. Ar aš galiu turėti garantiją, kad tie pokalbiai neperduodami užsienio žvalgybai? Jau prieita riba, toliau eiti nebėra kur. Aš jau kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, Generalinę prokuratūrą, Seimo operatyvinės veiklos komisiją, kad šie faktai būtų išaiškinti. Kaltininkai, manau, turi būti nubausti.
- Kaip vertinate savo dosniausio rinkimų rėmėjo Jurijaus Borisovo deportavimą į Rusiją. Ar tikite, kad teismas, į kurį jis žada kreiptis ar jau kreipėsi, gali pakeisti šį sprendimą?
- Konstitucinis Teismas nustato, ar teisinis aktas atitinka Konstituciją ar ne, daugiau nieko. Kai jis savo nutarime įrašo, kad suteikdamas Jurijui Borisovui pilietybę Paksas jam atsidėkojo už paramą rinkimuose, sunku patikėti, kad šis nutarimas neturi politinio atspalvio. Tuo pačiu principu yra suteikta 800 pilietybių, jos suteiktos netgi vaikams, žmonėms, neturintiems jokių nuopelnų, dalyvaujant tam pačiam komisijos pirmininkui. Vadinasi, ir jie yra jau ne piliečiai. Tačiau dėl jų niekas tokio klausimo kažkodėl nekelia. Antra, ką aš galiu galvoti apie Konstitucinio Teismo sprendimą, kai sužinau, jog posėdžio išvakarėse vienas apkaltos iniciatorių Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius ir Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris smagiai kartu leidžia laiką kavinėje.
Komentuos ir toliau
- Tačiau Konstitucinio Teismo nutarimai yra neginčijami ir nekvestionuojami. Ar Jums neatrodo, jog galite būti apkaltintas šio teismo negerbimu?
- Žinau, kad jo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami. To aš neginčiju. Tačiau kai man kas nors sako, kad net negaliu jų komentuoti, aš to nesuprantu. Manau, jog turiu teisę išsakyti savo nuomonę, ir nesirengiu to atsisakyti, nes matau daug nelogiškų dalykų.
- Kaip vertinate kai kurių Seimo narių iniciatyvą pakeisti įstatymus taip, kad, tarkim, po nesėkmingai Jums susiklosčiusios apkaltos negalėtumėte tuoj pat iš naujo vėl kandidatuoti į šalies vadovo postą? Ar tai Jums nekelia tam tikro nerimo?
- Šį klausimą žmonės man užduoda gana dažnai. Man tiesiog juoką kelia tai, kad politikai, kurie ketina inicijuoti tokias įstatymo pataisas, rimtais veidais kalba, kad tai visiškai nesusiję su Prezidentu Rolandu Paksu, kad šiaip reikia tų pakeitimų. Verčiau jie imtų ir pavadintų savo projektą maždaug taip: “Įstatymas prieš Rolandą Paksą”. jame galėtų būti tik vienas punktas: Rolandui Paksui - ne. Ir visiems viskas būtų aišku. O jei rimtai kalbėtume, tai aš šią iniciatyvą vertinu kaip savo oponentų nerimo, sutrikimo proveržį. Tendencinga informacija nieko nedavė ir daugelio žmonių neįtikino.
Kas kam trukdo
- Ar žadate dalyvauti artėjančiame Europos Tarybos posėdyje, sakyti jame kalbą?
- Tie žmonės, kurie buvo mano oponentai rinkimų kampanijos metu, tokie ir liko. Niekas nepasikeitė. Apkalta jiems - tik formalumas, kuris išreikštų jų politinę valią. Pernai, kai aš dalyvavau Europos Parlamento posėdžiuose, susitikau su įvairių valstybių vadovais, kalbėjausi apie Lietuvos reikalus, vykau vizito į Vokietiją, Iraką, tie politikai vienu balsu kalbėjo, jog darau labai negerai, reikėtų sėdėti Vilniuje, kad skandalas neišplistų po pasaulį. Dabar, kai po Naujųjų nebuvo planuota jokių vizitų, tie patys oponentai prakalbo apie tarptautinę izoliaciją, apie tai, kad aš niekur nevažinėju. Be abejo, aš nesidžiaugiu gavęs informaciją apie tai, kad Italijos prezidentas nutarė atidėti savo vizitą į Lietuvą. Tą atvirai sakau. Bet nesuprantu, kodėl oponentai tuo taip džiaugiasi. Sukėlusieji šį skandalą privalėtų prisiimti atsakomybę už tai, kas įvyko. Siekiantieji nuversti Prezidentą turėtų bent jau viską daryti taip, kad jų veiksmai nepakenktų Lietuvos užsienio politikai, o ne džiaugtis nesėkmėmis.
Įsitikinęs, jog apkalta nepavyks
- Bet tie politikai įsitikinę, kad visa problema esate Jūs, Jūsų buvimas Prezidento poste.
- Tačiau jie kvestionuoja tautos valią. Kažkas nepatiko, suorganizavo tendencingą informaciją ir po to gali nuversti iš posto bet ką. Iki kur mes nueisime?
- Ar galėtumėte kaip nors pats prognozuoti apkaltos baigtį?
- Jei aš netikėčiau, kad ji pasibaigs man sėkmingai, man sunku būtų dirbti. Jei Lietuvoje tiesa, teisingumas yra visiems priimtinos sąvokos, o ne politinės deklaracijos, apkalta jos iniciatoriams nepavyks.
Susitikimų atsisakyti neketina
- Jūsų oponentai įsitikinę, kad važinėdamas po Lietuvą, susitikinėdamas su žmonėmis Jūs savotiškai skaldote tautą. Ar neketinate atsisakyti tokių kelionių?
- Aš apvažiuosiu visas Lietuvos savivaldybes, iki vienos. Turiu parengęs dar ir kitą planą, kaip bendrauti su žmonėmis, po to - trečią. Taigi mano politiniams oponentams nebus lengva. Nemanau, kad aš skaldau visuomenę, greičiau tai daro mano oponentai. Aišku, kad jiems būtų geriau, jei aš niekur nevažinėčiau, su niekuo nekalbėčiau, o sėdėčiau ramiai Prezidentūroje ir laukčiau, ką nuspręs komisija ar Seimas. Antra vertus, kas trukdo mano oponentams važinėti po Lietuvą ir dėstyti savo poziciją. Žmonės atsirinktų, kur tiesa, o kur melas. Dabar į visa tai jie bando įtraukti net vaikus, kuriems kartais net mokama už tai, kad degioja žvakutes ir šūkauja. Aš tikrai žaviuosi paprastais dorais Lietuvos žmonėmis, ant kurių galvų jau pustrečio mėnesio nuo ryto iki vakaro pilama tendencinga informacija, tačiau jie sugeba atskirti pelus nuo grūdų ir nesileidžia lengvai suklaidinami.
- Pastaruoju metu Jūs gana dažnai susitinkate su teisėsaugos žinybų atstovais. Ką tai galėtų reikšti?
- Susitinku tiek, kiek reikia, kiek reikia valstybei. Tiems, kurie to baiminasi ir skaičiuoja tokius susitikimus, matyt kepurė dega, jie kažko baiminasi.
