Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Rusai vėl atranda Kauną
2003-07-26
Remigijus JURGELAITIS
“Filmo veiksmas vyksta mažame europietiškame mieste, toks yra Kaunas. Rusijoje būtų sunku rasti modernų ir ramų miestą, kurio centrą galėtum įveikti pėsčiomis”, - kodėl rusų kinematografininkai kelias savaites antrame pagal dydį šalies mieste filmavo juostą “Kauno bliuzas”, - aiškino filmo režisierius ir scenarijaus autorius Pavelas Sanajevas.
Kaunas tampa patrauklus užsienio filmų kūrėjams ne tik dėl mažesnių gamybos sąnaudų, bet ir dėl puikiai dirbančių mūsų šalies kino technikų bei nepriekaištingai rusiškai kalbančių aktorių. Lietuvą vėl atrandantys rusų filmų kūrėjai neslepia, kad jų šalyje garsių mūsų šalies aktorių pasirodymas neleidžia abejoti filmų sėkme.
Ieškojo europietiško, ramaus miesto
“Kauno bliuzas” - egzistencinė juosta, kurioje vaidina žymiausi senosios kartos Lietuvos scenos ir kino meistrai, kurie prieš keliolika metų mielai buvo laukiami ne tik Rygos, Odesos, bet ir Gorkio, Maskvos kino studijose. Atrodo, kad situacija kartojasi ir anuomet visoje Tarybų Sąjungoje garsūs lietuvių aktoriai šiandien tampa masalu Rusijos filmų kūrėjams.
P.Sanajevas net nebando slėpti, kad filmavimams Kauną pasirinko tik todėl, kad perskaitęs scenarijų jame filmuotis sutiko vienas garsiausių šalies aktorių Donatas Banionis. “Tuomet nebeliko abejonių, kad Kaunas - tinkamiausia vieta”, - sakė P.Sanajevas.
Režisierius ne kartą buvo lankęsis Kaune, todėl rašydamas scenarijų įsivaizdavo vietas, kuriose galėtų vykti veiksmas: “Europos” naktinis klubas, viešbutis “Kaunas”, pagaliau Laisvės alėja, režisieriaus žodžiais, vieta, iš kurios visą miestą galima pasiekti ranka.
“Kodėl filmą pavadinome “Kauno bliuzu”? Atvirai sakant, sunkiai gimė filmo pavadinimas. Jame kalbame apie egzistencinius dalykus, savęs paiešką.
Pavadinimas neturėtų atskleisti filmo esmės, juk tai ne trileris”, - kalbėjo filmo režisierius. Tačiau po ilgų ieškojimų, atkreipus dėmesį į paskutinę filmo sceną, kurioje herojus raginamas atsipalaiduoti skambant bliuzui, nuspręsta, kad šis muzikos stilius artimiausias filmo prasmei.
Visas žvaigždynas
Filmo pavadinimas ir D.Banionio sutikimas filmuotis “Kauno bliuze” režisierių vertė ieškoti ir kitų aktorių, kurie jaustų Kauno dvasią. Taip vaidmenys buvo pasiūlyti Algimantui Masiuliui, Liubomirui Laucevičiui, kitiems jauniems aktoriams. “Lietuvoje yra daugybė puikių aktorių, vadinamosios J.Miltinio mokyklos atstovų. Kitur, matyt, tokių būtų sunku rasti”, - komplimentų lietuviams negaili filmo režisierius. Jis džiaugiasi ir Lietuvos kino studijos profesionalumu. Anot režisieriaus, LKS teikiamos paslaugos atitinka vakarietiškus standartus.
Nors filmas nėra didelio biudžeto, tačiau, režisieriaus skaičiavimu, jį kurti Rusijoje atsieitų gerokai brangiau. Kalbėdamas apie pinigus, vis dėlto P.Sanajevas nukerta: “Ne, Rusijoje sukurti tokio filmo neįmanoma. Ten paprasčiausiai nėra europietiškos auros”.
Nors “Kauno bliuzo” filmavimas jau baigtas, režisierius - vis dar Kaune. “Atliekame montažo darbus. Stebina jūsų operatorių ir montuotojų profesionalumas. Vienoje keturių minučių filmo scenoje teko nufilmuoti kone 100 skirtingų planų, lietuviai nesunkiai susidorojo ir su šia užduotimi”, - technikus gyrė filmo režisierius.
D.Banionis džiaugiasi rusų filmu
Pagrindinį, senio, vaidmenį “Kauno bliuze” sukūręs Donatas Banionis sako, kad juosta jam paliko gilų įspūdį. “Pabodo tik pramogoms skirti filmai. “Kauno bliuze” pagrindinis herojus kelia filosofinį klausimą, kokia yra gyvenimo prasmė, kodėl gyvename”, - sakė žymus lietuvių aktorius. Jis sako naujajame filme atradęs prasmę, kuri, aktoriaus įsitikinimu, labai svarbi šiais beprasmybės laikais. “Kartais atsisakau siūlomų vaidmenų. Nesinori kristi į menkaverčius projektus”, - sakė D.Banionis.
Septyniasdešimt aštuonerių D.Banionio kurtas vienišas senis apsisprendžia nelaukti senatvės. Senis nori pasitraukti iš gyvenimo, tačiau prieš tai nueina pas šventiką ir jo klausia, ar verta gyventi, žinant, kad gyvenimas tik blogės. Dar labiau egzistenciniai apmąstymai herojų apninka po pokalbio su invalidu. Jis svarsto, ar verta laukti, kol pats atsisės į invalido vežimėlį.
D.Banionį traukė ir filmavimo aplinka. “Dirbdamas iš tiesų džiaugiausi”, - šypsosi aktorius ir prisimena, kad pirmas filmas, kuriame jam buvo patikėtas pagrindinis vaidmuo, taip pat filmuotas Kaune. “Adomas nori būti žmogumi” taip pat puoselėjo amžinąsias vertybes.
Garsus aktorius jau seniai nebuvo filmavęsis Lietuvoje. “Paskutinį vaidmenį esu sukūręs prieš kelerius metus, tačiau filmas “Kiemas” nesulaukė didelio žiūrovų dėmesio”, - sakė Rusijoje, Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse besifilmuojantis aktorius.
Greta Vilniaus - “Karo belaisviai”
Šią savaitę darbą Rumšiškėse pradėjo ir Gorkio kino studijos kūrėjai. Čia kuriama istoriniais faktais paremta juosta apie lietuvį Juozą, kuris gelbsti žydų vaikus. Filmo kūrėjams taip pat talkina Lietuvos kino studijos profesionalai. Tačiau šio filmo kūrėjai nelinkę pagrindinių vaidmenų paikėti lietuvių aktoriams.
Kol kas neaišku, kaip vadinsis filmas, jo epizodai bus filmuojami ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Izraelyje, kitose šalyse. Istorinis filmas Lietuvoje kuriamas neatsitiktinai, jame vaizduojami mūsų šalyje vykusieji įvykiai.
Tuo tarpu nemaža teritorija greta Vilniaus, Bezdonių kaimo miškuose, virto karine baze. Dieną ir naktį čia vyksta britų kompanijos “Company Television Production” bei Lietuvos kino studijos šešių dalių serialo “Karo belaisviai” filmavimas. Serialo veiksmas vyksta 1940 metais nacių valdomoje Vokietijoje. Pagrindinis serialo veikėjas - jaunas britų kareivis. Jis po pralaimėto mūšio kartu su kitais kariais patenka į vokiečių nelaisvę ir atvežamas į karo belaisvių stovyklą.
Specialiai šiam serialui miške netoli Vilniaus buvo išnuomotas žemės sklypas ir jame pastatyta autentiška karo belaisvių stovykla: septyni barakai, kalėjimas, ligoninė, stovyklos vado namas. Filmo režisierius Džonas Stricklandas neslepia, kad Lietuva šio filmo kūrybai pasirinkta dėl pigesnių filmavimo sąnaudų ir profesionalių technikų.
Lietuva traukia ir prancūzus. Serialas “Colette” filmuotas Nidoje, Vilniaus rajone ir senamiestyje. Meilės istorijos kūrėjai taip žavisi jaunaisiais Lietuvos talentais ir geromis darbo sąlygomis.
