Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Ritmo ir judesio kalba
2002-10-07
Ramutė VAITIEKŪNAITĖ
Vakar pasibaigusiu tarptautiniu šiuolaikinio šokio festivaliu “Aura” pristatė žanro kaitą ir įvairovę
Per penkias modernaus šokio šventės dienas Kaune savo spektaklius parodė trys mūsų šalies ir vienuolika užsienio šokio teatrų. Festivalio programoje - 16 spektaklių, iš kurių daugelis pelnė apdovanojimus tarptautiniuose konkursuose, žiūrovams buvo pristatytos kelios premjeros, trupės iš Vengrijos, Austrijos, Kanados Kaune viešėjo pirmąsyk. Didžiosios Britanijos ir Norvegijos šokėjų projektas buvo skirtas specialiai Lietuvos vaikų globos namų auklėtiniams, o visas festivalis - “Auros” dvidešimtmečiui.
Svetimo stogo įkaitai
Kūrybinės veiklos dvidešimtmetį švenčiantis Birutės Letukaitės vadovaujamas šokio teatras - mūsų šalyje vienintelis profesionalus kolektyvas, tęsiantis šiuolaikinio šokio tradicijas, kurioms pamatus dar prieškariu dėjo Danutė Nasvytytė, vėliau tęsė jos mokinė Kira Daujotaitė.
Sėkmingiausiu vadinamas “Auros” trupės spektaklis “Extremum mobile”, vakar parodytas XII tarptautinio festivalio svečiams ir publikai, užbaigė tradicinę šiuolaikinio šokio šventę. Tradiciškai ji vyko po svetimu stogu: Vytauto Didžiojo universiteto salėje.
Visus vakarus spektakliai vėlavo, publika jų laukdavo net daugiau kaip dvi valandas. Šeimininkai salę tuo pat metu dar nuomojo ir kitiems renginiams, nepaisydami, kad scenos paruošimas spektakliui - ilgas darbas. Už šiuos nesklandumus savo kantrybe mokėjo žiūrovai, kuriems fojė buvo pasiūlyta arbatos ir šio to stipresnio. Šios laukimo valandos nebuvo niekaip kitaip išnaudotos, nors visai neprošal būtų surengti improvizuotus susitikimus su svečiais, o gal parodyti kokią vaizdajuostę iš trupės gyvenimo.
Į festivalį atvykę svečiai, pamatę “Auros” teatro studiją, patiria lengvą šoką. Tokių blogų sąlygų savo veiklai turbūt neturi nė viena trupė. Juolab egzistuojanti ne vienerius metus, o jau du dešimtmečius.
Trupė domina kitataučius
Vis dėlto kauniškės trupės kūrybiniai ieškojimai, atkaklumas, iniciatyva domina kitataučius. Šį kartą pasibaigus festivaliui namo neišvyks prityręs šokėjas iš JAV Deividas Apelis (David Appel). “Dvi savaites aš dirbsiu Kaune, - pasakojo svečias. - Mane domina skirtingų kultūros erdvių, asmeninės patirties jungtis. Mūsų bendros veiklos rezultatą galės įvertinti žiūrovai: pakviesime juos į mūsų sukurtą spektaklį”.
Festivalyje parodytosios Deivido Apelio “Trumpos istorijos” - plastinės miniatiūros, kuriose konkretų judesį šokėjas ir choreografas jungė su abstrakcija, taip į vyksmą įtraukdamas žiūrovus. Savo miniatiūroms Deividas Apelis pasitelkia pantomimos žanro elementų, tad juo įdomiau bus laukti jo darbo su “Auros” šokėjais rezultatų.
Choreografai, kūrę spektaklius su “Auros” trupe, kitataučiai pedagogai paprastai finansavimo šaltinių randa iš įvairių paramos fondų. Tačiau jubiliejinio spektaklio “Extremum mobile” choreografė yra Birutė Letukaitė.
Gelbėjimosi ratas
Birutės Letukaitės ir Kauno kultūros centro vadovo Kęstučio Jackevičiaus iniciatyva pradėta svarstyti galimybė rūmuose įkurdinti “Auros” šokio teatrą. Labdaros pagrindais teatro projektą parengęs architektas Audrys Karalius jo eskizą pristatė festivalio dienomis surengtoje konferencijoje. Originalus sumanymas smarkiai pakeistų ir Kauno kultūros centro interjerą, ir šokio teatro trupės gyvenimą: “Aurai” atitektų trečiasis rūmų aukštas ir antstatas virš didžiosios salės stogo. “Teatras, - sakė architektas Audrys Karalius, - gavęs bemaž 700 kv. plotą, galėtų kukliai, bet gana normaliai gyvuoti”.
Tam reikia ne vien projekto, bet ir lėšų. Pirminiais paskaičiavimais, apie pusantro milijono litų. Štai ši suma ir vertė dūsauti spaudos konferencijoje dalyvavusį vicemerą Gediminą Budniką, Miesto tarybos Kultūros ir švietimo komiteto pirmininką Algimantą Puidoką. Kaip svarstytinos galimybės, galinčios normalizuoti “Auros” gyvavimą, pokalbyje buvo paminėta ir dabartinių “Auros” patalpų rekonstrukcija, prisiminta, jog miestui tariantis dėl “Girstučio” kultūros rūmų perėmimo savo žinion, galima svarstyti “Auros” teatro įkurdinimą šiuose rūmuose, turinčiuose gerą sceną. Tai tik svarstymų ir paieškų pradžia, tačiau vilties jai teikia jau ir tai, kad miesto vadovai pripažįsta varganą “Auros” egzistenciją.
