Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Rinkėjų adresai - tik pigi prekė
2004-10-15
Dainoras LUKAS
Partijos juos įsigyja norėdamos potencialius balsuotojus patraukti asmeniniu dėmesiu
Gyventojai stebisi, kaip įvairios partijos sužino jų vardus, pavardes ir adresus, tačiau tokia galimybė numatyta Seimo rinkimų įstatyme. Partijos turi teisę kiekvienam rinkėjui įteikti asmenišką kvietimą balsuoti, nors tai ir ne visiems patinka.
Pageidauja penkios partijos
Kaunietė Monika Kornikienė nustebo gavusi vieno kandidato pasirašytą kvietimą balsuoti už jį. “Man pasidarė įdomu, kaip kandidatas sužinojo mano ir vyro vardus, adresą, nes šių duomenų nėra telefonų knygoje. Ar tai teisėta?” - klausė ji. Panašių laiškų sulaukė ir daugiau rinkėjų įvairiuose miestuose.
Kaip teigė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Simona Gavorskaitė, įstatymų pažeidimų čia nėra. Ji pažymėjo, kad teisę įsigyti duomenis apie rinkėjus turi tik Asmens duomenų valdytojų valstybės registre įsiregistravusios penkios partijos: Lietuvos liberalų demokratų, Lietuvos tautininkų sąjunga, Liberalų ir centro sąjunga, Naujoji sąjunga ir Tėvynės Sąjunga.
“Jei adresus kažkaip gauna kitos partijos, jos tai daro neteisėtu būdu. Per mėnesį po rinkimų partijos turi šiuos sąrašus sunaikinti”, - sakė S.Gavorskaitė.
Vienas adresas nekainuoja cento
Seimo rinkimų įstatyme teigiama, kad partijų prašymu gali būti sudaromi ir teikiami konkrečios rinkimų apygardos bendrieji rinkėjų sąrašai. Juose pateikiami rinkėjo vardas, pavardė, adresas ir gimimo metai. Šių sąrašų sudarymo išlaidas apmoka juos užsakiusi partija.
Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, taip pat kad jo gyvenamosios vietos adresas ir gimimo metai ar kuris nors iš jų būtų nurodomi bendruosiuose rinkėjų sąrašuose, kurie teikiami partijoms. “Kas to pageidauja, turėtų kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją”, - sakė S.Gavorskaitė.
Jeigu rinkėjas teisės aktų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad jo gyvenamosios vietos adresas ar gimimo metai būtų viešai skelbiami bendruosiuose rinkėjų sąrašuose, šiuose sąrašuose nurodomas tik jo vardas ir pavardė. Partijos negali teikti bendrųjų rinkėjų sąrašų tretiesiems asmenims ir naudoti kitiems negu rinkimų agitacija tikslams.
Lietuvos statistikos departamento Viešoji įstaiga “Statistikos centras” šiemet išpildė visų minėtų penkių partijų pageidavimus ir pateikė rinkėjų sąrašus. Duomenys apie vieną rinkėją kainavo po 0,9 cento. Daugiausia sąrašų įsigijo Naujoji sąjunga, tam išleidusi apie 4 tūkstančius litų. Įstaigos darbuotojai patikino, kad be VRK leidimo jokia partija sąrašų neįsigytų ir tokių prašymų negauta.
Vengiama aklos agitacijos
Tėvynės sąjungos atstovas ryšiams su visuomene Nerijus Gasparavičius teigė, kad dėl šių laiškų į dėžutes sulaukė įvairių atsiliepimų. “Vieniems tai nepatinka, žmonės jaučiasi nesaugūs. Kitiems tai malonu, jie džiaugiasi gavę asmenišką pakvietimą balsuoti”, - sakė jis.
Lietuvos socialdemokratų partijos Informacijos štabo vadovas Gediminas Kirkilas sakė, kad partija tokius sąrašus yra sudariusi jau prieš kokį dešimtmetį. “Dabar skyriai patys juos patikslina, todėl nieko nereikia pirkti. Mes tokius sąrašus naudojome, kai tai dar nebuvo įstatymu apibrėžta”, - sakė G.Kirkilas.
Anot jo, nežinant duomenų apie apygardos rinkėjus, dirbama tuščiai. “Pavyzdžiui, jei lenkui ar rusui į pašto dėžutę įmesi lietuvišką tekstą, rezultatas gali būti atvirkščias. Tokia praktika seniai naudojama visame pasaulyje, žmonėms malonu, kai kreipiamasi į juos asmeniškai”, - mano G.Kirkilas.
