Prie patalo galima prisišaukti ir demoną


2007-04-21
Gediminas STANIŠAUSKAS
Prie patalo galima prisišaukti ir demoną

Perpildyti pensionatai ir nebaudžiamumas skatina įvairaus plauko aferistus gvieštis į paskutinę kelionę besirengiančių senolių turto

Vieniši seneliai raginami nepasitikėti asmenimis, mainais už slaugą siekiančiais užvaldyti jų nekilnojamąjį turtą. “Kauno dienos” eksperimentas parodė, kad apsukruolius dažniausiai domina vienintelis klausimas: ar ilgai tas senas žmogus gyvens? Paaiškėjo, kad tokios atsiskaitymo už priežiūrą formos nesikrato ir slaugos įmonės. Seneliai mielai apsigyventų pensionatuose, bet Lietuvoje veikiančios 63 tokios įstaigos yra perpildytos.

Rūpi tik paliegę senukai

Ponia Genovaitė Kaune neseniai iškabino skelbimus. Moteris žada apsiimti slaugyti seną žmogų, jei po mirties jis paliks jai savo butą. Viena “Kauno dienos” surengto eksperimento dalyvė, apsimetusi 81 metų senole, jai paskambino. “Turiu butą, bet neturiu pinigų, ar sutiktumėte mane iki mirties slaugyti?” - paklausė ji Genovaitės.

Kai kurie pasiskelbusios slaugės atsakymai tiesiog suglumino. “Draugė jums turbūt nepaaiškino skelbimo turinio: prižiūrėčiau tik sunkiai sergantį žmogų”, - kalbėjo Genovaitė. I invalidumo grupę turinti močiutė, serganti komplikuotos formos cukralige, jai nepasirodė sunki ligonė. Moteriškė papasakojo dvi istorijas, kurios įvyko kaimynystėje. Seneliai esą paliko globėjams butus, bet vėliau atsirado giminaičiai. Jie esą globėjus išmetė į gatvę. “Todėl svarbu sutvarkyti dokumentus per notarą”, - akcentavo Genovaitė.

Paklausta, ar moka leisti vaistus, ji prisipažino į veną vaistų leisti nesugebanti. “Tik į raumenis”, - pridūrė ji. Vienintelis motyvas, kuris atseit paskatino Genovaitę verstis slauga - nesutarimai tarp namiškių. Trijų kambarių bute esą gyvena trys šeimos. “Konfliktuojame, todėl nusprendžiau ieškotis kito gyvenamojo ploto”, - senolei aiškino Genovaitė.

Tik vėliau žurnalistui ji prisipažins, kad trijų kambarių butas priklauso jai, o netoli Kauno su vyru ji dar turi ir sodą.

Vadovas neigia sekretorės žodžius

Eksperimente dalyvavusios senolės paprašėme paskambinti ir į slaugos paslaugas siūlančią bendrovę. “Neturiu pinigų mokėti už slaugą, bet turiu butą, ar galėčiau sudaryti sutartį?” - bendrovės “Privati šeimos priežiūros tarnyba” sekretorės paklausė mūsų senolė.

“Pas mus įmanomas šitas dalykas, viskas būtų oficialiai ir jus iki pat galo slaugytų žmogus”, - nė nedvejodama pasakė sekretorė.

Tačiau sužinojęs apie žurnalistinį eksperimentą, įmonės akcininkas Darius Aidukas kitą dieną užginčijo darbuotojos žodžius. “Ji paskubėjo pranešti, kad galima atsiskaityti nekilnojamuoju turtu, bet tokios patirties neturime”, - sakė D.Aidukas.

Pasak jo, tik Suomijoje ir Olandijoje egzistuoja panaši atsiskaitymo už slaugą praktika. Tačiau pirmieji sekretorės žodžiai verčia abejoti, ar panašiai nesinaudojama senukais ir Lietuvoje. D.Aiduko teigimu, vien Vilniuje yra apie 10 tūkst. senolių, kuriems reikalinga globa arba slauga.

Valstybės paslaugos pigesnės

Eksperimentuodami internete išplatinome skelbimą, kad už senolės slaugą dovanojame vieno kambario butą Kaune. Per dvi paras paskambino du interesantai. Abiem pirmiausiai rūpėjo senolės sveikatos būklė. Vienas skambintojų nusivylė, kad mūsų senutė, nors ir garbaus amžiaus, bet vis dar vaikščioja ir yra guvi. Interesantai pažadėjo pagalvoti ir paskambinti.

Slaugą mainais už butą siūlanti ponia Genovaitė prisipažino, kad per savaitę nuo skelbimų išklijavimo dienos, jai paskambino keturios senutės. “Dabar renkuosi priimtiniausią variantą”, - sakė Genovaitė.

UAB “Privati šeimos priežiūros tarnyba” akcininkas D.Aidukas sakė, kad slauga yra gana brangi paslauga. Asmens priežiūra visą parą per mėnesį kainuoja apie 7200 litų. Neoficialiai šią paslaugą teikiantieji reikalauja maždaug perpus mažesnės sumos.

Valstybės įsteigtuose senų žmonių pensionatuose vieno senelio išlaikymas kainuoja dar mažiau - apie 1200 litų.

Informacijos apie vienišuosius nėra

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pagalba ir slauga namuose kasmet suteikiama apie 9,6 tūkst. žmonių. Tai - pagyvenę ir neįgalūs pensinio amžiaus senoliai. Būtent jie labiausiai domina įvairaus plauko apsukruolius, kurie siekia užvaldyti senolių turtą.

“Kiek žmonių už globą galėtų atsilyginti nekilnojamuoju turtu - tokių duomenų neturime”, - sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Jurgita Kažukauskaitė.

Šios informacijos neturi ir Statistikos departamentas. Nėra ir žinoma, kiek vienišų senelių visiškai neturi artimųjų, galinčių pretenduoti į palikimą.

Į pensionatus patenka beturčiai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikia 63 senų žmonių globos namai, tačiau visi jie yra perpildyti. Šiuo metu pensionatuose globojama apie 4900 senelių. “Maždaug 40 proc. senelių yra vieniši, neturintys nei giminių, nei artimųjų”, - sakė ministerijos Socialinių paslaugų priežiūros skyriaus vedėja Dalia Kasulaitienė.

Už socialines paslaugas valstybei senukai kiekvieną mėnesį privalo skirti 80 proc. savo pajamų. Jas paprastai sudaro pensija.

“Jei senukas miršta pensionate ir testamentu nepalieka kažkam turto, jis, įskaitant ir santaupas, atitenka valstybei”, - pasakojo D.Kasulaitienė.

Tačiau vieniši seneliai į pensionatus paprastai patenka beturčiai. Pasitaiko atvejų, kai pensionatus jie pasiekia po slaugytojų priežiūros. “Turtas jau būna parduotas, ir taip senelis atsiduria valstybės globoje, - sakė D.Kasulaitienė. - Tam tikrai kategorijai žmonių tai tapo verslas.” Senoliai pensionatuose išgyvena vidutiniškai 5 metus.

Užsiima neteisėta veikla

Advokatų kontoros “Zabiela, Zabielaitė ir partneriai” teisininkas Artūras Razgūnas abejoja, ar specialių žinių neturintys asmenys teisėtai užsiima senukų slauga. “Sutvarkyti kambarius, atnešti pavalgyti - nėra neteisėta, bet medicininė pagalba turi būti kaip nors apibrėžta”, - sakė A.Razgūnas.

Registruotas slaugos įstaigas akredituoja Sveikatos apsaugos ministerija, todėl akivaizdu, kad privatūs slaugytojai privalo turėti medicininį išsimokslinimą. Būtent todėl specialistai įspėja senukus nepasitikėti nekvalifikuotomis slaugėmis.

“Net leidžiant vaistus į raumenis, to negali daryti medicininio išsimokslinimo neturintis asmuo, - “Kauno dienai” sakė Kauno miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Diana Kaunienė. - Nekvalifikuoto asmens suteikta medicininė pagalba gali baigtis labai liūdnai, net kraujo užkrėtimu.”

Senukai įspėjami ir nepatikėti slaugytojams teisės manipuliuoti jų santaupomis. Vadovaujantis šalies įstatymais, įgaliojimo turėtojas neturi teisės panaudoti nė lito savo reikmėms.

Nukenčia ir globėjai

Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, slauga mainais į nekilnojamąjį turtą iš esmės yra galima, nes santykiai tarp fizinių asmenų reguliuojami sutartimis ir kitais dokumentais. Pasak advokatų kontoros “Zabiela, Zabielaitė ir partneriai” teisininko A.Razgūno, kodeksas labiau gina ne slaugytojo, o slaugomojo interesus.

“Juk testamentą bet kada galima pakeisti”, - akcentavo A.Razgūnas.

Būta atvejų, kai slaugomas senukas perrašydavo testamentą ir slaugytojas po kelių metų netekdavo teisės į nekilnojamąjį turtą. “Be kita ko, 90 proc. atvejų po senolio mirties atsiranda artimieji, kurie teisme mėgina užginčyti testamentą, esą prieš mirtį žmogus buvo neveiksnus”, - pasakojo A.Razgūnas.

Terorizavimo, grasinimo ar mėginimo numarinti atvejus, siekiant užvaldyti svetimą turtą, A.Razgūnas pavadino ekstremaliomis situacijomis. “Už tai jau numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl senukų kaimynus paraginčiau kartkartėmis pasidomėti jų gyvenimu”, - sakė A.Razgūnas. Teisininkas įsitikinęs, kad slaugą reikėtų patikėti ne neaiškiems, dažnai turintiems savų interesų, pavieniams asmenims, o įstaigoms, su kuriomis galima būtų sudaryti sutartį.