Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Politinis makiažas
2004-09-30
Renaldas GABARTAS
Ekonomikos ekspertai Seimą šturmuojančių partijų programose įžvelgia daugiau tuščiažodžiavimo nei konstruktyvių idėjų
Sena tiesa - su nedidelėmis išimtimis: absoliuti dauguma rinkėjų neskaito ir nelygina jų palankumo siekiančių politikų sukurptų programų. Pastarosiomis dienomis vykstantys debatai atskleidė, kad to nedaro netgi patys kai kurių koalicijų lyderiai. Tiesą sakant, nei vieni, nei kiti pernelyg daug nepraranda. Didžiojo pažadų maratono dalyviai ir šįkart (su retomis išimtimis) tradiciškai lenktyniauja pensijų, minimalios mėnesio algos bei gausybės įvairių kompensacijų didinimo rungtyse, tuo pat metu dėstydami mokesčių mažinimo ir verslo sąlygų gerinimo algoritmus.
Kalbintų politikos apžvalgininkų bei makroekonomikos analitikų teigimu, šia prasme beveik visi Seimo rinkimų kampanijos favoritai - Darbo partija, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDS), A.Brazausko ir A.Paulausko koalicija “Už darbą Lietuvai”, Liberalų ir Centro sąjunga, R.Pakso koalicija “Už tvarką ir teisingumą” bei Tėvynės sąjunga - yra vieno lizdo paukščiai.
Progresyvinių mokesčių šmėkla
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo, politologo Alvido Lukošaičio teigimu, šiuose rinkimuose partijų požiūriai pastebimiau išsiskiria vos dviejose srityse: valstybės valdyme bei mokesčių sistemoje.
“Beidėjiškumas bado akis jau ne pirmuose rinkimuose. Panašu, kad partijos neturi ką pasiūlyti rimto ir konstruktyvaus sveikatos apsaugos, švietimo srityse ar sprendžiant kaimo problemas. Tikėtina, kad kaip ir iki šiol, taip ir ateityje šioms sritims skiriami pinigai - tarsi vanduo į smėlį”, - teigė A.Lukošaitis.
Pasak politologo, konstruktyvesnių idėjų partijos siūlo tik socialinės politikos srityje. Galima sakyti, kad visos koalicijos stengėsi atsigręžti “veidu į žmogų” ir koketuoti su mažas ir vidutines pajamas gaunančiais piliečiais. Pagrindiniai pagalbos receptai - apmokestinamųjų pajamų didinimas, minimalaus gyvenimo lygio normos peržiūrėjimas ir t.t. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad beveik visi problemų sprendimai siejami su fiskaliniais instrumentais. T.y. daugiausia ketinama manipuliuoti mokesčių įstatymais ir taisyklėmis.
“Politikai žada siekti socialiai orientuotos rinkos ir vėl kalba apie progresyvinius mokesčius. Tai daro tiek A.Brazausko ir A.Paulausko koalicija, tiek Darbo partija, tiek VNDS, tiek R.Pakso koalicija - skiriasi tik pakopų skaičius ir procentų dydžiai. Prieš šią sistemą kategoriškai pasisako tik liberalcentristai ir konservatoriai, siūlantys mažinti fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifą nuo 34 iki 24 proc.”, - pastebėjo A.Lukošaitis.
Į šiuos dalykus dėmesį atkreipė ir Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas Gitanas Nausėda.
“Galima apgailestauti, kad daugeliu atvejų nevisiškai suvokiamos tendencijos, kurios pastaraisiais metais pasireiškia gyventojų pajamų mokesčių sistemoje. Beveik visi pretendentai pro paradines arba užpakalines duris bando įnešti progresyvinių mokesčių idėją. Ta liga serga Darbo partija, VNDS, A.Brazausko ir A.Paulausko koalicija “Už darbą Lietuvai”. Išimtimi reikėtų laikyti nebent Tėvynės sąjungą ir liberalcentristus. Tuo tarpu Rytų Europoje, siekiant didinti ūkio konkurencingumą, progresyvinių mokesčių sistema keičiama į proporcine, ją kuo labiau supaprastinti, sumažinti tarifus ir t.t. Šia prasme prieš rinkimus pabudęs noras pažaisti socializmą yra kritikuotinas”, - teigė G.Nausėda.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos specialistai perspėjo, kad progresyvinė mokesčių sistema - didžiausias vadinamojo “protų nutekėjimo” katalizatorius, nes visiems kvalifikuotiems specialistams motyvacija įsidarbinti geriau apmokamose vietose užsienyje tik padidės.
Pažadų ekvilibristika
A.Lukošaitis pastebėjo, kad iš esmės visi rinkimų favoritai beveik nieko nekalba apie jų pateiktų programų realizavimo mechanizmus.
“Pastarieji dalykai paliekami viešiesiems ryšiams, kurie, be kita ko, šįkart dirba gana “neskaniai”. Vienas ryškiausių pavyzdžių - Darbo partijos “1111 dienų” programa. Galima spėti, kad ji akies krašteliu nusižiūrėta Rusijoje, neseniai turėjusioje analogišką “300 dienų” projektą, ar Bulgarijoje, kurioje gyvenimas turėjo stebuklingai pagerėti per “800 dienų”. Manau, kad tai paties pigiausio populizmo apraiškos”, - tvirtino A.Lukošaitis.
Pašnekovo teigimu, Darbo partija savo programoje žada subalansuoti mokesčių sistemą, mokesčius diferencijuoti, sumažinti mokesčių skaičių ir naštą, bet čia pat pateikia sąrašą 16 punktų įsipareigojimų, susijusių su biudžeto lėšų perskirstymu. Ketinama atsižvelgiant į šeimos pajamų lygį, sumažinti gyventojams būsto šildymo išlaidas iki 20 proc., padidinti vidutinę pensiją iki 480 (650) litų, pensininkams, gaunantiems mažesnę nei vidutinė pensija, teikti materialinę paramą, šeimoms, kurių sutuoktinių vidutinis amžius iki 45 metų, kompensuoti 100 proc. palūkanas kredito būstui įsigyti ir pan.
“Tai pačios didžiausios įsipareigojimų ir galimybių “žirklės”. Susidaro įspūdis, kad ši partija daro viską, kad patrauktų rinkėjų dėmesį ir patektų į Seimą. Tam tikra prasme darbiečių makiažas iš tiesų yra pats ryškiausias”, - pastebėjo A.Lukošaitis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Ramūnas Vilpišauskas, komentuodamas šio rudens politikų pristatytus geresnio gyvenimo receptus, atkreipė dėmesį į vieną naujieną - bandymus pateikti aiškius kiekybinius orientyrus.
“Socialdemokratų ir socialliberalų koalicija labai tiksliai fiksuoja, kokie turėtų būti įvairūs makroekonominiai rodikliai, jei šios partijos formuotų ministrų kabinetą. Nors iš pirmo žvilgsnio tai įneša daugiau konkretumo, tačiau realiai daugelis minimų dalykų tiesiogiai nuo vyriausybės nepriklauso. Kai kuriais atvejais norai pateikiami kaip įsipareigojimai, o kartais tiesiog manipuliuojama. Tarkim, kalbant apie paramą ūkininkams ketinama pajamas, skaičiuojant vienam dirbančiajam, 2008-aisiais, palyginti su 2003-iaisiais, padidinti beveik du kartus. Tačiau akivaizdu, kad tai susiję su ES parama. Kitaip tariant, koalicija į savo programą įrašė tai, kas ir šiaip neišvengiamai įvyks. Tuo tarpu jie nekalba apie ministerijų ir valdininkų skaičiaus mažinimą ar panašius dalykus, iš tiesų priklausančius nuo valdžios valios”, - teigė R.Vilpišauskas.
Jo teigimu, beveik visos partijos skelbia sveikintinus savo veiklos prioritetus ir tikslus, tačiau smarkiai painiojasi kalbėdamos apie jų įgyvendinimo priemones. Tarkim, žemės ūkio sektoriuje žadama didinti konkurencingumą, tačiau detalizuodami, kaip tą padaryti, politikai griebiasi protekcionizmo, kainų reguliavimo ir pan. T.y. dalykų, kurie neišvengiamai padidins maisto produktų kainas ir biudžeto išlaidas, bet ne konkurencingumą. Šia prasme ypač išsiskiria VNDS programa, kurioje gerovė vienam sektoriui žadama kito sektoriaus sąskaita.
“Reikėtų atkreipti dėmesį į socialdemokratų ir socialliberalų pažadą BVP, lyginant su 2004-aisiais, padidinti trečdaliu ir užtikrinti, kad “infliacija neviršys 2 - 2,5 proc.” T.y. kuriamos iliuzijos, kad Vyriausybė gali daryti įtaką rodikliams, kuri iš esmės yra makroekonominio prognozavimo dalykas. Tie pažadai gali būti nieko verti, jei pasikeis pasaulio ekonomikos konjunktūra ir prasidės Lietuvą paliesianti stagnacija. Jei naftos kainos ilgesnį laiką liks tokio lygio, kokį pasiekė pastaruoju metu, - toks scenarijus labai tikėtinas. Valdžios užkalbėjimai čia visiškai neefektyvūs”, - aiškino G.Nausėda.
Ekspertas abejojo pažadų sumažinti gyventojams šildymo išlaidas už būsto šildymą iki 20 proc., atsižvelgiant į šeimos pajamų lygį, realumu. Objektyvios sąlygos leidžia prognozuoti kainų augimą, todėl tektų milijonines lėšas skirti kompensacijoms.
Antausiai logikai
Apolitiškumą deklaruojanti Lietuvos pramonininkų konfederacija artėjančių rinkimų išvakarėse visgi sureagavo į labiausiai dėmesį patraukusius minčių “perlus”. Pasak LPK Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko pavaduotojo Andriaus Nikitino, svaiginantys visuotinės gerovės kūrimo receptai pateikiami visose programose, tačiau daugelis jų yra nelogiški ir nenuoseklūs.
“Negalima viename programos skirsnyje kalbėti apie mokesčių mažinimą, o kitam - apie siekius 2-3 proc. didinti per biudžetą perskirstomų lėšų kiekį, kaip kad padarė socialdemokratai. Mūsų komitetas atkreipė dėmesį į pažadus kelti minimalią mėnesio algą iki 800 litų - tai labai sudėtinga problema, kurią būtina spręsti kompleksiškai, drauge mažinant pajamų mokesčio tarifą. Kol kas politikai nori iš kai kurių pramonės šakų išmušti svarbiausius konkurencinės kovos kozirius”, - nuogąstavo A.Nikitinas.
G.Nausėda savo ruožtu atkreipė dėmesį į keletą klaidų VNDS, konservatorių bei liberalcentristų programose.
“Valstiečiai” bene vieninteliai aiškiau pasisakė apie pinigų politiką artimiausiais metais. Deja, jų tezės ne visai logiškos. Teigiama, kad “pinigų politika turi atitikti ES reikalavimus, tačiau ji turi būti lankstesnė, reaguojanti ir įtakojanti konjunktūrinius pasikeitimus ekonomikoje”. Tačiau pripažįstant, kad Valiutų valdyba Lietuvoje turi egzistuoti iki įstojimo į eurozoną, tokių galimybių nėra - tai tušti žodžiai”, - sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, konservatoriai siūlo “nekeisti per mokesčius į nacionalinį biudžetą perskirstomos BVP dalies ir palikti apie 35 nuošimčius”, tačiau šiuo metu tas santykis yra gerokai mažesnis - maždaug 25 proc.
LCS siūlo mažinti mokesčių tarifus, didinti neapmokestinamąjį minimumą, susilaikyti nuo turto mokesčio fiziniams asmenims įvedimo, tačiau nieko nekalba apie fiskalinio deficito problemų sprendimą.
“Mūsų skaičiavimais, įgyvendinus visas siūlomas priemones, fiskalinis deficitas padidėtų iki 3 proc. BVP, o per biudžetą perskirstoma BVP dalis dar labiau sumažėtų. Tai reiškia, kad Lietuvoje pradėtų stigti pinigų elementariems socialiniams, kultūriniams, švietimo poreikiams ir valstybė nebegalėtų vykdyti daugelio savo funkcijų”, - sakė ekspertas.
G.Nausėdai daug abejonių kilo ir dėl konservatorių pasiūlymo nekilnojamojo turto mokestį (juridinių asmenų turto) palaipsniui padidinti iki 10 proc. nuo visų biudžeto pajamų. Jo manymu, tai reikštų milžinišką mokestinės naštos įmonėms padidinimą, nes dabar šis mokestis sudaro tik apie 2 proc. biudžeto įplaukų.
“Konservatoriai akcentuoja žinių ekonomikos svarbą, tačiau gerokai perlenkia lazdą žadėdami sukurti iš valstybės biudžeto finansuojamą programą “Parama žinių visuomenės plėtrai”, atskaičiuojant į ją 2-5 proc. surenkamo akcizo už degalus, atitinkamai mažinant Kelių fondo programą. Tokių sąsajų “atskira eilute” reikėtų vengti, nes tai paverčia biudžetą sunkiai permatomu, komplikuoja pačių programų įgyvendinimą”, - aiškino G.Nausėda.
Pirmyn į praeitį
Kalbinti ekspertai pastebėjo, kad šiuose rinkimuose kalbėdami apie paramą kuriai nors sričiai politikai jau nebesistengia prisirišti “procentais prie biudžeto”. Tačiau mainais į valdžios olimpą besiveržiantieji siūlo didinti per biudžetą perskirstomo BVP dalį.
Antai R.Pakso koalicija siūlo “padidinti bendrojo vidaus produkto, perskirstomo per nacionalinį biudžetą dalį taip, kad ne mažiau kaip pusė biudžeto pajamų būtų skiriama socialinėms reikmėms”, Darbo partija - “didinti BVP dalies perskirstymą per nacionalinį biudžetą, šitaip stiprinant valstybės vaidmenį formuojant kryptingą ekonominę ir socialinę politiką” etc. Kitaip tariant, jie siūlo plėsti valstybės funkcijas ir didinti valdininkijos armiją.
Pasak A.Lukošaičio, priešingai galvoja ir tvirtai tai sako liberalcentristai, numatę kiek procentų turėtų mažėti biurokratų. Kita vertus, kol viešasis sektorius nėra galutinai susiformavęs, “mojuoti kirviu” reikėtų atsargiau.
Bendro vardiklio paieškos
Paprašyti pakomentuoti galimas politinių partijų programų suderinamumo problemas, jei po rinkimų tektų sudaryti plačias koalicijas, ekspertai sakė nematą itin didelių kliūčių.
“Akivaizdu, kad apie daugelio sričių problemas politikai kalba abstrakcijomis, o kai pritrūksta kvapo - pasikinko šešėlinės ekonomikos ar korupcijos arkliukus. Tai beveik klasika, kai galima nieko nepasakant šnekėti daug ir nesulaukti kritikos. Juk šiais klausimais kelių skirtingų nuomonių tiesiog negali būti”, - samprotavo A.Lukošaitis.
Jo teigimu, didžiausi rinkimų programų panašumai pastebimi tarp R.Pakso koalicijos ir Darbo partijos, liberalcentristų ir konservatorių, A.Brazausko ir A.Paulausko koalicijos ir VNDS. Mažiau suderinamus dalykus deklaruoja konservatoriai ir Darbo partija, liberalcentristai ir R.Pakso koalicija.
“Kol kas sunkoka įsivaizduoti, kad po rinkimų šios politinės stovyklos susitars dėl bendradarbiavimo ir suformuos Seimo daugumą. Tai iš tiesų reikštų principų išdavystę ir rinkėjų mulkinimą”, - sakė A.Lukošaitis.
Tuo tarpu R.Vilpišauskas, kalbėdamas apie partijų programų suderinamumą daugiausia bendrų sąlyčio taškų pastebėjo tarp Darbo partijos - A.Brazausko ir A.Paulausko koalicijos bei VNDS. Eksperto manymu, tokioje koalicijoje galėtų dirbti ir liberaldemokratai, nors jų programoje apie ekonomines problemas užsimenama labai paviršutiniškai.
“Ko gero, prieš visus lig šiol vykusius rinkimus buvo galima pastebėti daugybę prieštaravimų tarp pažadų ir realių galimybių. Patekusios į valdžią tokios jėgos paprastai manipuliuoja datomis ir skaičiais ilginant pensijų ir algų didinimo laikotarpį ar kitais būdais įrodinėjant, jog pažadai vykdomi. Kita vertus, po rinkimų tai nebebūna aktualu - žmonės paprastai gana greitai pamiršta net pačias triukšmingiausias kampanijas ir nereikalauja detalesnių ataskaitų”, - sakė R.Vilpišauskas.
