Po vienu sparnu


2004-06-12
Violeta GUSTAITYTĖ
Po vienu sparnu
Kauno apskritis atidavė savo tris ligonines Klinikoms, nors ne visiems tolesniems jų planams pritaria

Kauno apskrities gydymo įstaigų restruktūrizavimo plane buvo numatyta prie Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) prijungti Kulautuvos tuberkuliozės ligoninę. Klinikoms pageidaujant, prie jų jungiama ne tik ši, bet ir Romainių tuberkuliozės bei Viršužiglio reabilitacijos ligoninės. Prijungimui pritarė šių trijų ligoninių steigėjas - Kauno apskrities viršininko administracija, nors vyriausiasis gydytojas abejoja tolesnėmis idėjomis Viršužiglyje teikiamas paslaugas perkelti į Kulautuvą.

Permainos prasidėjo

Ligoninių reorganizavimas jau pradėtas: jų vadovams įteikti įspėjimo lapeliai apie jų užimamų pareigybių naikinimą.

Kauno apskrities viršininko administracijos vyriausiasis gydytojas Henrikas Čeida tvirtino, kad Viršužiglio reabilitacijos ligoninė jau dabar yra lyg savotiškas Kauno medicinos universiteto klinikų padalinys: daugiau kaip 90 procentų ligonių į Viršužiglį yra atsiunčiami iš Klinikų. Be to, Viršužiglio reabilitacijos ligoninė pati pageidavo tapti Klinikų padaliniu.

“Reabilitacijos ligoninės vadovai mano, kad tapus Klinikų padaliniu atsivers didesnės galimybės: Kauno medicinos universitetas (Klinikų steigėjas) labiau rūpinsis investicijomis, dėl to ir pacientams bus geriau”, - sakė H.Čeida.

Kauno apskrities gydymo įstaigų restruktūrizavimo plane buvo numatyta Kulautuvos tuberkuliozės ligoninę prijungti arba prie Romainių tuberkuliozės ligoninės, arba prie KMUK. Kadangi nuspręsta jas abi prijungti prie Klinikų, tai, pasak H.Čeidos, planuojama, jog Kulautuvos ligoninėje tikriausiai nebebus gydomi sergantys tuberkulioze ligoniai. Beje, Kulautuvoje gyvena KMU bei Klinikų, jų padalinių vadovų ir darbuotojų.

Galėtų kelti triukšmą

Kauno apskrities viršininko administracija įsitikinusi, jog Kulautuvos tuberkuliozės ligoninės iškėlimas yra prasmingas, tik reikia įvertinti, kur geriau nukreipti čia gydomus ligonius: į Romainius, kur neišnaudojami visi plotai ir pajėgumai, ar dalį - į Romainius, dalį - į Klinikų bendrojo profilio skyrius, nes inkstų, kaulų ir kt. tuberkuliozė yra neužkrečiama, o sergantiesiems dažnai prireikia universitetinio lygio ligoninės paslaugų.

Bet kokiu atveju Kulautuvoje liktų tušti pastatai, kuriuose Klinikos planuoja įkurti reabilitacijos padalinį.

“Būta kalbų, kad Klinikos ateityje galbūt norėtų į Kulautuvą perkelti Viršužiglio reabilitacijos ligoninės paslaugas. Labai abejočiau, ar tai tikslinga, ypač žvelgiant mokesčių mokėtojų akimis, - teigė apskrities vyriausiasis gydytojas H.Čeida. - Norint Kulautuvos ligoninėje pasiekti šiandieninį Viršužiglio lygį, reikėtų nemažų investicijų. O ligoniams po perkėlimo - beveik jokių privalumų. Tiek Viršužiglis, tiek Kulautuva yra atokiau nuo miesto. Klinikų atstovams atrodo, kad Kulautuvoje didesnis pušynas, tačiau ir Viršužiglyje žalumos pakankamai. Dėl to nesižaviu šia idėja. Jeigu Klinikos reabilitacijos padalinį padarytų savo kiemelyje, tai būtų privalumas, nes daugiausiai reikia kardiologinio, neurologinio profilio reabilitacijos. Klinikų teritorijoje ji vyktų saugiau, nes čia pat - visi specialistai, įvairi pagalba. Tai būtų privalumas pacientams. O Viršužiglio ligoninės paslaugų perkėlime į Kulautuvą nematau didelės prasmės. Neįrodė man jos Klinikų vadovai. Gal jie kažko neišsakė. Galbūt bus normaliai apskaičiuota ir neleista daryti neefektyvių žingsnių”.

Tačiau sutikusi dėl minėtų trijų ligoninių prijungimo prie Klinikų Kauno apskrities viršininko administracija nebegalės tiesiogiai daryti įtakos tolesniems sprendimams. Klinikų steigėjai - Kauno medicinos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija.

“Nerimui pagrindo nėra. Ministerija atsakinga už sveikatos politiką Lietuvoje, kad nebūtų pažeidžiamos pacientų teisės, todėl priimant sprendimus, manau, į visus aspektus bus atsižvelgta. Antra vertus, apskritis taip pat turi iniciatyvos teisę ir jeigu mums atrodytų, kad kažkas daroma ne taip arba net blogiau, keltume triukšmą. Bet tikime, kad ministerija neleistų kažko atsisakyti, uždaryti, jeigu to reikėtų Kauno apskričiai”, - tvirtino H.Čeida.

Galvos skausmas apskričiai

Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius profesorius Juozas Pundzius tvirtino, kad Romainių ir Kulautuvos ligoninių sujungimas - logiškas žingsnis, kurį seniai diktavo sąlygos.

“Tuberkuliozės gydymas bus po vienu - universitetinės ligoninės sparnu. Taip yra ir Vilniuje, - teigė J.Pundzius. - Plaučių tuberkuliozė - ir mūsų Pulmonologijos klinikos, ir Tuberkuliozės ligoninės gydymo objektas, ir jos turi dirbti lygiagrečiai bei kartu. Šis sujungimas sustiprins tuberkuliozės ligoninės pozicijas Kaune”.

J.Pundzius mano, jog išlaikyti Kulautuvos tuberkuliozės ligoninę - neekonomiška.

“Romainiuose ir Kulautuvoje gydomi panašaus profilio ligoniai, tačiau Kulautuvos tuberkuliozės ligoninėje kasmet mažėja ligonių. Ji dirba nerentabiliai, turi nemažai skolų. Ligoninės infrastruktūra - apgailėtina: kūrenama anglimi, pasenusios krosnys vos laikosi. Kulautuvos tuberkuliozės ligoninė buvo galvos skausmu Kauno apskričiai”, - sakė J.Pundzius.

Jis tvirtino, kad ligoninės pastatus renovavus, juose galėtų būti teikiamos reabilitacinės paslaugos. Dar nenuspręsta, ar į Kulautuvą bus perkeliamos Viršužiglyje teikiamos reabilitacijos paslaugos, ar jos bus teikiamos abiejuose padaliniuose.

“Tai spręsim vėliau - kartu su Viršužiglio ligoninės žmonėmis išanalizavę ligonių srautus, įvertinę, kas kur dirba, kad nebūtų pažeidžiami dirbančiųjų interesai. Skubių sprendimų tikrai nesirengiam daryti. Juo labiau kad Viršužiglio ligoninė dirba rentabiliai, - tikino prof. J.Pundzius. - Kauno medicinos universiteto vienas iš strateginių uždavinių - turėti savo reabilitacijos bazes, kad būtų galima užtikrinti kokybišką iš Klinikų stacionaro išvykusių ligonių tolesnę reabilitaciją. Šis ligoninių sujungimas padės suderinti gydymą ir reabilitaciją, bus vieninga metodika, grįžtamasis ryšys, užtikrintos Klinikų specialistų konsultacijos, efektyviau padės veikti ir kardiologijos, ortopedijos, traumatologijos skyriams. Taip pat atsiras galimybė greičiau atlaisvinti brangias stacionarines lovas ir pacientus išsiųsti į reabilitacinius skyrius, kuriuose priežiūrą užtikrinti imsimės patys”.

Deja, mūsų šalyje kol kas didžiausia ligonių reabilitacijos problema yra ne tokio profilio ligoninių stoka, o siuntimų į jas kvotos.

Nerimauja dėl darbo vietų

Klinikų generalinis direktorius prof. J.Pundzius patikino, jog Romainių ir Viršužiglio administracija dirba gerai. “Kai ligoninės taps Klinikų filialais, manau, kad dabartiniai vadovai nesunkiai laimės konkursus filialų direktorių pareigoms užimti”, - sakė J.Pundzius.

Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius (vyr. gydytojas) Algimantas Tarūta sakė suprantąs, kad ligoninės prijungimas kažkada turėjo įvykti, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus - Lietuvoje vis dar per daug ligoninių, lovų.

“Turbūt nelabai kas nori būti prijungtas ar sumažintas, tačiau tokia realybė. Ligoninių sujungimas tikriausiai duos ekonominį efektą, tačiau tokiais atvejais kolektyvas visada nerimauja: išliks jų darbo vietos ar ne. Atmetus emocijas, suprantame, kad, tapus universitetinės ligoninės padaliniu, turėtų pakilti jos lygis. Ligoninei prireikdavo Klinikų gydytojų konsultacijų, tyrimų, dabar, susijungus į vieną bazę, bus lengviau pasinaudoti aparatūra, specialistų konsultacijomis. Antra vertus, Klinikos nenorės savo padalinio laikyti posūnio vietoje”, - sakė A.Tarūta.