Pirmąkart ir neeiliniai, ir europiniai


2004-06-12
Stasys GUDAVIČIUS
Pirmąkart ir neeiliniai, ir europiniai
Kaip balsuosime Europos Parlamento bei Prezidento rinkimuose

Rytoj Lietuvoje vyks pirmą kartą organizuojami Europos Parlamento ir pirmalaikiai Prezidento rinkimai. Daugiau kaip 2,64 milijono šalies rinkėjų turės galimybę pasirinkti vieną iš penkių kandidatų į prezidentus ir vieną iš dvylikos partinių kandidatų į Europos Parlamentą sąrašų.

Dalis rinkėjų jau pasirinko. Šią savaitę kelias dienas vykusiame balsavime paštu dalyvavo rekordinis rinkėjų skaičius - daugiau kaip 140 tūkstančių arba 5,3 proc. visų registruotų rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas interviu “Kauno dienai” nedrįso prognozuoti, ar neregėtas balsavimo paštu aktyvumas reiškia, kad sekmadienį į daugiau kaip 2000 balsavimo apylinkių ateis rekordiškai daug rinkėjų.

Sąrašai pakankamai tikslūs

- Ne visi žmonės gavo rinkėjų pažymėjimus. Kaip pastebi vienas skaitytojas, gal iš viso nereikia tokių pažymėjimų, juk balsuojantieji turi pasus ir yra rinkėjų sąrašai. Kam beprasmiškai mėtyti pinigus tiems popierėliams spausdinti ir samdyti žmones jiems išnešioti.

- Rinkimuose yra labai svarbu, kad vienas rinkėjas turėtų tik vieną balsą. Kaip tai užtikrinti? Kai kurios valstybėse pirštus dažo specialiais dažais, kad rinkėjas antrą kartą neateitų balsuoti, kitur pasuose specialius spaudus deda.

Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų civilizuotų, demokratiškų valstybių, yra išduodami rinkėjų pažymėjimai. Jie parengiami vadovaujantis rinkėjų sąrašais. Principas toks - jeigu žmogaus nėra sąraše, jis neturi teisės balsuoti. Tad pažymėjimas primena rinkėjui ir patvirtina jo teisę balsuoti.

Be to, rinkėjo pažymėjimas leidžia organizuoti balsavimą paštu. Jis jau pasibaigė ir jame šį kartą, kaip žinoma, dalyvavo rekordiškai daug rinkėjų. Tikėtina, kad tai susiję su atostogų sezono pradžia ir kol kas anksti spėlioti, ar ir sekmadienį į balsavimo apylinkes ateis rekordiškai daug žmonių.

Pasitaiko ir taip, kad ne visi į sąrašus įtraukti rinkėjai gauna pažymėjimus. Taip atsitinka dėl įvairių priežasčių. Tačiau jeigu rinkėjas įtrauktas į sąrašą, jis turi teisę balsuoti net ir be rinkėjo pažymėjimo. Tereikia balsavimo dieną eiti į tą apylinkę, kurioje balsuota paskutinį kartą. Jeigu rinkėjas nežino, kuriai apylinkei jis priskirtas, tuomet gali paskambinti specialiu telefonu 1855 ir išsiaiškinti tai, pasakęs savo pavardę, vardą ir asmens kodą.

Šių rinkimų naujovė yra galimybė atsisiųsdinti rinkėjo pažymėjimą internetu. Tuo gana aktyviai naudojamasi ir keliolika tūkstančių rinkėjų tai padarė. Matyt, dauguma jų arba negavo rinkėjo pažymėjimo, kai jie buvo išnešiojami gyventojams, arba šiuo metu yra toli nuo nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl, išsitraukę pažymėjimą iš interneto, galėjo balsuoti paštu.

- Ką daryti Lietuvos piliečiams, kurie nėra įtraukti į jokius rinkėjų sąrašus?

- Šiemet rinkėjų sąrašai yra gerokai tikslesni, nei būdavo anksčiau. Jie sudaromi pagal Gyventojų registro duomenis. Jeigu gyventojas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tuomet jo nėra ir rinkėjų sąrašuose. Mūsų duomenimis, tokių Lietuvos piliečių yra daugiau kaip 100 tūkstančių.

Dalis tų žmonių jau susitvarkė šią problemą ir dar iki rinkimų dienos deklaravo gyvenamąją vietą, buvo įtraukti į rinkėjų sąrašus. Tie, kurie to laiku nepadarė, deja, negalės dalyvauti rinkimuose, nes sekmadienį nebus įmanoma sutvarkyti gyvenamosios vietos deklaravimo, tik bus galima gauti pažymas apie jau deklaruotą gyvenamąją vietą.

Ragina ateiti balsuoti

- Kokių dokumentų reikia einant į balsavimo apylinkę?

- Bus priimtas bet koks dokumentas, patvirtinantis rinkėjo asmenį. Tai gali būti pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, pensininko, studento pažymėjimas, netgi darbovietės pažymėjimas, jeigu jame yra nuotrauka, vardas ir pavardė bei asmens kodas. Netinka “Sodros” knygelė arba gimimo liudijimas.

Nedidelė bėda, jeigu atsitiktų taip, kad rinkėjas neatsineša jokio asmens dokumento. Taip atsitinka, ypač su vyresnio amžiaus, atmintimi besiskundžiančiais piliečiais. Tuomet reikėtų dviejų liudytojų patvirtinimo dėl to rinkėjo asmenybės bei jo nuolatinės gyvenamosios vietos.

- Ar nuo rinkėjų aktyvumo priklausys rinkimų pripažinimas galiojančiais?

- Europos Parlamento rinkimuose nėra nustatytas joks rinkėjų aktyvumo barjeras. Prezidento rinkimuose - iš esmės irgi. Tik nuo rinkėjų dalyvavimo gali priklausyti valstybės vadovo išrinkimas arba neišrinkimas jau pirmame rinkimų ture. Prognozuojama, kad greičiausiai bus reikalingas antrasis turas, todėl vargu ar šiuo atveju rinkėjų aktyvumas bus svarbus.

Tačiau tai nereiškia, kad skatiname nebalsuoti. Atvirkščiai. VRK ketina ir sekmadienį įvairiais būdais priminti, kad vyksta rinkimai ir žmonės ateitų balsuoti. Priminčiau rinkėjams, kad nuo jų aktyvumo gali priklausyti balsavimo rezultatai, pavyzdžiui, kas pateks į antrąjį Prezidento rinkimų turą. Mano nuomone, kiekvienas pilietis turėtų būti suinteresuotas, kad jo remiamas kandidatas surinktų kuo daugiau balsų. O tam reikia ateiti į apylinkę ir pasinaudoti savo pilietine teise.

Skirtumas tarp Londono ir Palangos

- Jeigu kaunietis sekmadienį bus, sakykim, Palangoje, ar jis galės balsuoti bet kurioje kurorto apylinkėje?

- Skirtingai, nei praėjusiame referendume dėl narystės Europos Sąjungoje, šįkart nebus galima sudarinėti papildomų rinkėjų sąrašų tiems, kurie norės rinkimų dieną balsuoti ne savo apylinkėje. Tad jūsų paminėtu atveju nebus galima balsuoti Palangoje. Kauniečiui teks sugrįžti į namus ir balsuoti toje apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas.

- Kaip su lietuviais, esančiais užsienyje? Juk ne viena dešimtis tūkstančių Lietuvos piliečių yra išvykę į užsienį, ten ilgai gyvena, legaliai arba nelegaliai dirba, nors savo nuolatinę gyvenamąją vietą yra deklaravę Lietuvoje.

- Užsienyje oficialiai įregistruotų ir mūsų diplomatinėse įstaigose laukiamų balsuoti rinkėjų yra apie dvi dešimtis tūkstančių. Bet vieša paslaptis, kad yra nemažai lietuvių, kurie jau prieš kurį laiką išvyko į užsienį, nors mūsų registre įrašyta, jog jų deklaruota gyvenamoji vieta yra čia, kažkur Lietuvoje. Taigi, jie įrašyti į Lietuvoje balsuojančiųjų sąrašus.

Tačiau visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kaip ir mūsų piliečiai, iki šiol nebalsavę paštu, bet šį savaitgalį išvykstantys į užsienį, galės sekmadienį balsuoti visose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse. Jos yra kompiuterizuotos, tad labai efektyviai bus užtikrinta, kad niekas nebalsuotų po du ar daugiau kartų.

- Bet tai tam tikra neteisybė - pilietis, išvykęs į Londoną, gali balsuoti sekmadienį, o pilietis, išvykęs į Palangą, negali...

- Išties įstatymais yra padarytas skirtumas tarp Londono ir Palangos. Iš Londono mes galime greitai gauti kompiuterinę informaciją apie balsavusį rinkėją, o iš Palangos apylinkių, kurių yra daug, negalime, nes jos ne visos yra kompiuterizuotos.

Būdamas Palangoje tu gali naudotis Lietuvos paštu, o būdamas Londone - ne. Toks ir skirtumas.

Pavėžės toliau gyvenančiuosius

- Jeigu į apylinkę būtų atgabentas invalidas, senas, ligotas žmogus, nepajėgiantis pasiekti balsavimo patalpos, esančios, tarkim, antrame pastato aukšte, ar jam būtų sudarytos sąlygos balsuoti?

- Buvome sudarę specialius sąrašus asmenų su negalia, invalidų, kuriems turėjo būti sudarytos sąlygos balsuoti namuose. Tuose sąrašuose buvo per 70 tūkstančių žmonių. Tačiau, aišku, yra tokių žmonių, kurie, būdami silpnos sveikatos, ateis balsuoti rinkimų dieną. Kiekviena rinkimų komisija turi atitinkamai reaguoti į situaciją. Jeigu ateina ar atgabenamas toks žmogus, tuomet jam gali būti sudarytos sąlygos balsuoti ne specialioje patalpoje, bet išnešus visus reikiamus dokumentus į lauką. Šiame procese turėtų dalyvauti bent keli komisijos nariai ir stebėtojai. Tokio žmogaus užpildyti biuleteniai įdedami į specialų voką ir paskui įmetami į urną.

- Per referendumą dėl stojimo į ES kaimo vietovėse, toliau nuo apylinkių gyvenantys rinkėjai buvo pavėžėjami iki balsavimo apylinkių. Ar ir dabar taip bus?

- Skyrėm tam tikrą pinigų sumą tokiam pavėžėjimui organizuoti. Tai turi padaryti savivaldybės ir seniūnijos. Kiek žinau, jos tai daro. Ketinama pavėžėti per pusantro šimto tūkstančių žmonių.

- Kaip reikia pildyti balsavimo biuletenius?

- Jokių naujovių čia nėra. Prezidento rinkimuose tereikia pažymėti remiamo kandidato pavardę. Europos Parlamento biuletenis yra panašus į Seimo rinkimų proporcinės dalies arba savivaldybių tarybų rinkimų biuletenį. Rinkėjas turi pasirinkti jam priimtiniausią partiją arba kandidatus iš atitinkamo partinio sąrašo ir pažymėti tą sąrašą. Tuomet biuletenio apačioje esančiuose penkiuose langeliuose rinkėjas gali pažymėti tuos kandidatus iš sąrašo, kuriems jis labiausiai simpatizuoja, tai yra juos reitinguoti. Galima pažymėti ir ne penkis, o tik vieną, du, tris arba keturis kandidatus.

Biuletenis bus pripažintas negaliojančiu, jeigu bus pažymėta daugiau kaip viena kandidato pavardė arba daugiau kaip vienas partinis sąrašas arba nebus pažymėtas nė vienas. Atkreipčiau dėmesį, kad kartais rinkėjai reitinguoja partinio sąrašo kandidatus, tačiau pamiršta pažymėti patį sąrašą, už kurį balsuoja. Tokiu atveju biuletenis irgi bus pripažintas negaliojančiu.

Galiojantis biuletenis bus tas, kuriame nebus reitinguotas nė vienas kandidatas, bet būtinai pažymėtas kuris nors vienas partinis sąrašas.

Biuletenyje negali būti jokių kitų įrašų. Priešingu atveju bus labai rimtai svarstoma, ar jį pripažinti galiojančiu. Jeigu rinkėjas balsavimo metu netyčia sugadina biuletenį, jis gali kreiptis į komisiją ir jam bus išduotas kitas biuletenis, o sugadintasis anuliuotas.

- Kada vyks balsavimas ir kada galime laukti rezultatų?

- Balsavimas vyks nuo 7 iki 20 valandos. Pirmųjų Prezidento rinkimų rezultatų tikimės sulaukti po 21 valandos, o visos apylinkės turėtų juos atsiųsti iki ryto. Maždaug apie vidurnaktį jau turėtume matyti, kas laimi Prezidento rinkimus arba pereina į antrąjį turą.

Europos Parlamento rinkimų preliminarius rezultatus pagal įstatymą galime skelbti tik tuomet, kai baigsis rinkimai visose ES valstybėse. Tai įvyks sekmadienį 23 valandą Lietuvos laiku. Matyt, tuo metu jau matysime aiškias tendencijas, kas Lietuvoje laimi Europarlamento rinkimus.