Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Pieno kaina gali tapti auksinė
2003-05-24
Renaldas GABARTAS
Ramindama maištaujančius žemdirbius Vyriausybė pervertino savo galimybes
“Mes suskaičiavome, kiek papildomų lėšų reikėtų norint už kilogramą aukščiausios rūšies pieno mokėti po 60 centų, ir pasirodė, kad kainuotų apie 150 mln. litų. Deja, tokių pinigų valstybėje nėra”, - vakar po maždaug dvi valandas užtrukusio susitikimo su pieno pramonės atstovais, Žemės ūkio bei Finansų ministerijų vadovais pareiškė Algirdas Brazauskas.
Jei toks prisipažinimas būtų nuskambėjęs ketvirtadienį, greičiausiai žemdirbiai nuo užblokuotų kelių nebūtų pasitraukę nė per žingsnį.
Perdirbėjai bijo gudrybių
Po pirmosios vakarykščio susitikimo Vyriausybės rūmuose dalies su žurnalistais susitikęs įmonės “Pieno žvaigždės” prezidentas Julius Kvaraciejus taip pat patvirtino, jog didžiausios šalies pieno perdirbimo bendrovės išdėstė griežtai neigiamą požiūrį į siūlymus reguliuoti aukščiausios rūšies pieno kainą.
“Jei bus imta reguliuoti tik aukščiausios rūšies pieno kainą, perdirbėjai bus užversti vien tik tokia žaliava. Pavyzdžiui, į mūsų įmonę jau dabar tarp viso pristatomo pieno brangiausiai apmokamas sudaro maždaug 80 proc. Tačiau pradėjus gaminti kokius nors produktus, paaiškėja, kad realiai šiai kategorijai keliamus reikalavimus atitinka viso labo 10 proc.”, - tikino J.Kvaraciejus.
Net jei pristatomas pienas iš tiesų būtų labai geras, tokia politika išprovokuotų žymiai didesnį ūkininkų nuostoliams padengti reikalingų lėšų poreikį, nei planuojamas šiuo metu. “Pieno žvaigždžių” prezidentas spėjo, kad praktiškai visas pienas, dabar sunaudojamas namų ūkyje ar gabenamas į turgų, keliautų į pieno pristatymo punktus. Labiausiai tikėtina perdirbėjų reakcija taip pakrypus įvykiams - atsisakymas supirkti ūkininkų primelžtą pieną.
Grėsmė eksportui
Perduodamas bendrą pieno pramonės įmonių vadovų nuomonę J.Kvaraciejus teigė manąs, jog racionaliausia būtų mėginti užtikrinti tokias pat pajamas, kokias ūkininkai gavo praėjusiais metais pardavę pieną birželio - gruodžio mėnesiais. Tuomet smulkieji ūkininkai gavo po 40 ct, o stambūs pieno ūkiai - po 55 ct už kilogramą (skirtingi tarifai naudojami dėl pieno surinkimo kaštų; tonos pristatymas į perdirbimo įmonę kainuoja apie 100 litų).
Kiek tiksliai papildomų pinigų reikėtų tokiam kompensavimo mechanizmui įgyvendinti, kol kas nėra tiksliai suskaičiuota. J.Kvaraciejus, remdamasis jo vadovaujamos įmonės patirtimi, sakė, kad “Pieno žvaigždėms” papildomai reikėtų maždaug 24 mln. litų.
Ši įmonė superka beveik 30 proc. viso Lietuvoje primelžiamo pieno, todėl tikėtina, kad pernykščių pajamų užtikrinimas kainuotų apie 70 mln. litų. Mėginant visą aukščiausios rūšies pieną supirkti po 60 ct, J.Kvaraciejus manymu, papildomai reikėtų daugiau nei 200 mln. litų.
Būtent tokio sprendimo siekia dar didesniu chaosu keliuose grasinantys ūkininkai.
“Kadangi vasarą Lietuvos vidaus rinkoje sunaudojama tik apie 30 proc. primelžiamo pieno, reikalavimai pirkti brangią žaliavą iš esmės sužlugdytų eksportą. Mes tada pradėtume labai drastiškai riboti supirkimo kiekius ir dirbtume tik tiek, kiek reikia vidaus rinkai”, - neslėpė J.Kvaraciejus.
“Pieno žvaigždžių” prezidentas skeptiškai vertino ūkininkų teiginius, esą pieno supirkimo kainos nedengia savikainos.
“Nežinau, kaip jie skaičiuoja, tačiau logiška išeitis yra tik tokia - jei gamybos kaštai pernelyg dideli, reikia arba juos mažinti, arba atsisakyti verstis pienininkyste. Pernai, kai žmonės irgi skundėsi “blogomis” kainomis, teko lankytis viename pieno ūkyje, kuris “Pieno žvaigždėms” pardavęs pieną uždirbo apie 900 tūkst. pelno”, - tikino J.Kvaraciejus.
Kompromisų paieškos
Premjeras A.Brazauskas po vakarykščio pasitarimo teigė, jog principinė nuostata išlieka tokia pati - užtikrinti 2002-ųjų lygio žemdirbių pajamas, tačiau mokėti po 60 centų už aukščiausios rūšies pieno kilogramą nėra galimybių.
Vyriausybės vadovo skaičiavimais, pernai visi pieno gamintojai gavo 521 mln. litų, o skaičiuojant pagal dabartines supirkimo kainas, šiemet jie gautų apie 415-420 mln. litų. Todėl jau skirti 52 mln. litų ir dar planuojami skirti 50 mln. litų kompensuotų galimą šių metų pajamų praradimą.
“Jei būtų mokama po 60 centų už litrą aukščiausios rūšies pieno, papildomai reikėtų skirti dar apie 111 mln. litų. Tokie reikalavimai valstybei yra nepakeliami”, - kalbėjo A.Brazauskas.
Premjeras taip pat pastebėjo, jog norint patenkinti visus žemdirbių reikalavimus, įskaitant ir paramą kiaulių bei galvijų augintojams, šiemet papildomai reikėtų apie 370-400 mln. litų. Tuo tarpu žemės ūkio paramos fonde tėra 288 mln. litų.
Derybas su žemdirbių savivaldos organizacijų atstovais ketinama tęsti pirmadienį.
