Nuogas čigonėlės kūnas


2003-07-19
Darius SĖLENIS
Nuogas čigonėlės kūnas
Šokanti striptizą romų tautybės atstovė nedėvi ilgų sijonų, nemoka burti ir nori ištekėti už lietuvio

Juodi juodi plaukai, tamsiai rudos akys, rusva oda. Tipiška čigonėlės išvaizda. Tai, žinoma, nestebino, nes Lietuvoje gyvena ne vienas tūkstantis čigonų. Stebino tai, kad 20-metė čigonė kaunietė Gerda Jurevičiūtė šoka striptizą.

“Taip, mano tautybės atstovei - tai neįtikėtinas dalykas, - kukliai nuleidusi akis prisipažino Kauno džentelmenų naktiniame klube “Venera” šokanti romų (čigonų) tautybės mergina. - Esu vienintelė Lietuvoje striptizą šokanti čigonė”.

Nuo “daškinių” slėpėsi miške

“Ech, tuomet linksmai gyvenome, - prisiminusi vaikystę Kauno rajono Margavos kaime šyptelėjo Gerda. - Tuomet ten buvo įsikūręs didelis čigonų taboras. Nuo mažens mėgau šokti, o vėliau, kai persikėlėme gyventi į Karmėlavą, jau nuo 12 metų slapta iš namų bėgdavau į diskoteką. Negaliu gyventi be šokio”.

Ryškiausias čigonėlės vaikystės epizodas - bene vienas nemaloniausių jos gyvenime. Tuomet, pasak G.Jurevičiūtės, čigonus užpuolė plačiai pagarsėjusi kauniečių grupuotė - “daškiniai” ir reikalavo sumokėti duoklę.

“Prisimenu, kad man tuomet buvo penkeri metukai. Čigonai bėgo, mane ir sesę pagriebė į glėbį močiutė. Po to naktį slėpėmės ir miegojome miške. Kai grįžome po paros, radome sudegintus namus ir privalėjome persikelti į Karmėlavą”.

Linksmesnis prisiminimas - puikiai gitara bei armonika grojantis dėdė. Jam grojant šokdavo, dainuodavo ir vaikai, ir suaugusieji.

“Tačiau dabar man dainuoti nepatinka, - nusijuokė čigonė. - Vis dėlto kartą per “Veneros” gimtadienį dainavau tris čigoniškas dainas apie linksmybes tabore ir meilę. Tuomet savininkai juokavo, kad žūsta jaunas talentas”, - prisipažino mergina, kuri tėtį pirmą kartą išvydo vos gimusi, o po to - sulaukusi aštuoniolikos metų.

“Mamai labai sunku, todėl stengiuosi padėti”, - prisipažino dvidešimtmetė. Kaip ir įprasta čigonų šeimoms, Gerda nėra viena: ji turi dar keturias seses ir tris brolius. Dar vienas dvylikametis broliukas mirė. Jauniausiam vaikui - tai sesutė - penkeri, vyriausiam - taip pat sesei - dvidešimt treji metai.

Apsinuogino pirmą vakarą

Namus G.Jurevičiūtė paliko, kai jai sukako aštuoniolika. “Trenkiau durimis ir išėjau, - neslėpė čigonė. - Buvau susipykusi su mama, norėjau būti savarankiška, svajojau šokti, man nepatiko daugelis čigonų tradicijų”.

Pokalbio metu rudaodė mergina valgė riebius blynelius su padažu ir plakta grietinėle, o nusijuokusi prisipažino, kad mėgsta kaloringą, sotų maistą, ypač cepelinus ir bulvinius blynus.

“Ir niekada nepriaugu svorio, - nusikvatojo 162 cm ūgio ir 41 kilogramo svorio mergina. - Beveik niekada nesportavau, tačiau, matyt, svorio neleidžia priaugti šokiai”.

Priminusi tradicijas, Gerda atsiduso: “Mūsų tautybės žmonėms tai draudžiama. Pamenu, kai per televizorių rodydavo nuogą kūną, mama drausdavo žiūrėti tas “šlykštynes”. Anksčiau ir aš galvodavau, kaip negėda moteriai šokti striptizą?”.

Kaip pateko į “Venerą”? Ant klubo pastato pamatė iškabintą didelį žavios moters plakatą. Atėjo, pakalbėjo su maloniais savininkais ir iškart panoro šokti.

“Pamačiusi striptizą, pakeičiau savo sampratą. Jau pirmą vakarą į sceną išėjau vilkėdama tik juodais apatiniais drabužiais ir šokau striptizą. Pamenu, buvo labai daug žmonių, o vienam klientui teko šokti asmeniškai. Tuomet prieš vyrus nusirengiau pirmą kartą gyvenime, - prisiminusi įvykį nusikvatojo mergina. - Bet man labai patiko. Šokis, nuogas kūnas - tai yra nuostabu”.

Čigonai prarado žadą

“Veneros” šokėja neslėpė, kad moka šokti ir čigoniškus šokius, pavyzdžiui, “čečiotką”. Tačiau šokti striptizą - daug maloniau.

Klubo klientai galvodavo, kad Gerda - rytietė, kazachė, ispanė, bet niekada jiems nekildavo mintis, kad ji - čigonė. Iš pradžių apie striptizą šokančią dukrą nieko nežinojo ir mama.

Tačiau po keturių mėnesių paslapties išsaugoti nepavyko. Išgirdusi kalbas, tuo atėjo įsitikinti Gerdos sesuo.

“Oi, iš pradžių mama pyko, - “Kauno dienai” sakė šokėja. - Tiesa, tuo metu jau gyvenau Kaune. Pamažu mama nurimo, nors ir dabar jai nepatinka mano darbas”.

Daugelis čigonų, prisipažino Gerda, ją atstūmė, smerkia, apkalba. Kartą, sukrizeno mergina, “Veneroje” apsilankė čigonai. Tarpusavyje kalbėdami romų kalba ją aptarinėjo: “Graži, juoda kaip velnias, turbūt užsienietė”. Tačiau pasiturintys romai net neįsivaizdavo, kad jiems patikusi ir privačiam šokiui užsakyta mergina - taip pat čigonė.

“Kai prakalbau romų kalba, vienas neteko žado, - nusikvatojo mergina, kurią vyrai žadėjo apipilti dovanomis, pavežioti limuzinu. - Niekada nepamiršiu šokiruotų jų žvilgsnių. Tiesa, jiems vis dėlto sumelavau: sakiau, kad gyvenau su čigonu ir išmokau romų kalbos”.

Tačiau po trijų dienų romai sužinojo teisybę ir privačiam šokiui užsakę merginą iškart paklausė: “Ar tau ne gėda?” Tuomet čigonė Gerda po tokių žodžių šokti savo tautiečiams atsisakė.

Savo kūnu besididžiuojanti mergina tvirtino, kad scenoje gali be perstojo šokti valandą. Tuomet jai sustoja laikas, kartais ji užsimiršta, jog salėje ne viena, ir mielai rangosi aplink strypą.

Pokalbio metu mergina vilkėjo prie kūno prigludusią ir krūtinę išryškinančią raudonos spalvos palaidinukę su užrašu “Angelas”.

“Nežinau, aš angelas ar velnias, bet tikrai esu linksmoji Gerda”, - dažnai juokėsi mergina ir atviravo, kad beveik niekada nenešioja liemenėlių: “Namie turiu tik vieną juodos spalvos liemenėlę”, - prisipažino striptizo šokėja. Pažeisdama čigonų tradicijas ji mūvi trumpais sijonais, šortais.

“Pasigėdyk, aplink vaikšto tavo broliukai, atvažiuoja vyresni čigonai”, - Gerdai sakydavo mama ir liepdavo vilkėti ilgą, beveik žemę siekiantį sijoną.

Mėgsta jodinėti

Pasiteiravus, ar moka burti, Gerda nusišypsojo: “Kortomis tikiu, bet burti nemoku, nors to mokė puikiai burianti sesuo, teta. Beje, man išbūrė, kad tapsiu šokėja. Darbe pirmasis kitų šokėjų klausimas buvo, ar moku burti kortomis?”.

Gerda Jurevičiūtė, per metus du kartus einanti burtis pas kitą čigonę, labai prietaringa. Mergina tiki sapnais, niekada neleidžia iš savo rankų draugams atlaužti duonos - susipyks.

“Negalima žiūrėti į sudužusį veidrodį - nesiseks, jei staiga reikia grįžti namo, prieš išeidamas turi pažiūrėti į veidrodį, nakčiai ant stalo negalima palikti peilio, nemėgstu, kai ant stalo stovi žvakės - kažkas šiuose namuose gali mirti, sakydavo mūsų protėviai.”

“Tekėsi už čigono!” - kai Gerdai sukako aštuoniolika metų, buvo nusprendusi mama. Tačiau per prievartą peršamas jaunikis merginai labai nepatiko. Beje, turinti vienoje Kauno saugos tarnyboje dirbantį draugą, Gerda prisipažino, kad nenorėtų ištekėti už romų tautybės vyro.

Kuo žavi draugas? Pagarba moteriai, mokėjimu bendrauti ir sportiška išvaizda. Mylinti ir labai pavydinti savo draugo Gerda prasitarė, kad kartą romų kalba savo draugui pasakė: “Matut kamom - Aš tave myliu”. Jis nesuprato, bet po to, sužinojęs šių žodžių reikšmę, vis kartojo: “Matut kamom”.

Šokėja neslėpė, kad gyvena šia diena: “Negaliu gyvenimo įsivaizduoti be “Veneros”. Kartą porą mėnesių nešokau, nes to nenorėjo draugas, tačiau labai išgyvenau, tris dienas gulėjau lovoje ir verkiau. Kas bus rytoj, net neįsivaizduoju.”

“Esu grynakraujė čigonė, bet nesilaikau daugelio jų tradicijų, - “Kauno dienai” tęsė 20-metė “Veneros” šokėja. - Mėgaujuosi gyvenimu, laisve. Noriu šokti ir šokti. Ir važinėti dviračiu ar jodinėti arkliu. Jodinėti - daug maloniau nei važiuoti automobiliu. O turbūt žinai, kad čigonų moterims griežtai uždrausta jodinėti ant arklio?”