REKLAMA
2014 m. Spalio 31 d.

Notarai konsultavo apie paveldėjimą ir testamentus


2005-11-22
Notarai konsultavo apie paveldėjimą ir testamentus

Praėjusią savaitę “Kauno dienoje” suorganizuotos akcijos metu prie telefonų budėjo Kaune dirbantys notarai, kurie atsakė į skaitytojų pateiktus klausimus apie paveldėjimą ir testamentus.

Deja, ne visiems klausimams ir atsakymams užteko laiko - nors telefonai skambėjo net kaisdami, ne visiems norintiesiems pavyko prisiskambinti. Manome, kad tiek jiems, tiek ir kitiems skaitytojams gali būti įdomūs atsakymai į klausimus, kuriuos notarams pateikė prisiskambinusieji.

Su jumis bendravo notarės Dalytė KRIKŠTOLAITYTĖ, Virginija JARIENĖ ir Birutė GERMANAVIČIENĖ.

- Kas turi teisę sudaryti testamentą?

- Sudaryti testamentą gali pilnametis pilietis, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.

- Ar būtina sudaryti testamentą, jei turi vieną vaiką?

- Ne, nebūtina. Po jūsų mirties jis kreipsis į notarų biurą paveldėjimo kaip įstatyminis įpėdinis.

- Kiek reikia mokėti notarui už testamento patvirtinimą?

- 30 - 100 litų. Atlyginimo už šį darbą dydis priklauso nuo testamento sudėtingumo.

- Ar galioja testamentai, sudaryti sovietinėje Lietuvoje?

- Taip, galioja.

- Turiu butą viename šiaurės Lietuvos rajone. Butas apleistas, jame gyvena “bomžai”. Noriu jį parduoti nors už 1 litą. Niekas neperka. Noriu jį kam nors padovanoti. Niekas neima dovanos. Nenoriu šio “kryžiaus” palikti savo vaikams. Ar galima butą testamentu palikti Kauno miesto ar to rajono savivaldybėms, ar šiaip kokiam, nors ir iš abonentų knygos nusirašius adresą, piliečiui?

- Taip, galima. Tačiau įpėdinis neprivalo priimti palikimo pagal testamentą arba įstatymą.

- Esu ukrainietė, nuo 1960 m. gyvenu Kaune. Sūnus šiuo metu gyvena kitoje valstybėje. Turi tos šalies pilietybę. Teko girdėti, kad Lietuvoje asmenims, neturintiems Lietuvos pilietybės, paveldint savo tėvų turtą tenka mokėti žymiai didesnį atlyginimą notarui. Ar tai tiesa?

- Ne, netiesa. Visi piliečiai, gaunantys pas bet kurį Lietuvos notarą paveldėjimo teisės liudijimą, moka nustatyto dydžio atlyginimą. Jis nepriklauso nuo rasės, tikėjimo, pilietybės, vyrai ir moterys moka taip pat vienodą atlyginimą.

- Labai brangiai sumokėjau gaudama paveldėjimo teisės liudijimą. Net 4000 Lt. Kaip vargšas pensininkas, gaunantis 360 Lt pensiją, gali gauti paveldėjimo teisės liudijimą? Ar galima atleisti nuo tokio mokesčio mokėjimo?

- Visų pirma, 4000 Lt notarui už paveldėjimo teisės liudijimo gavimą niekada niekas nemokėjo. Tačiau aš tikiu, kad pilietis juos sumokėjo, jei: - buvo nesutvarkyti dokumentai, neatkurta nuosavybės teisė, buvo savavalinių statybų ir reikėjo jas įteisinti ar pan. Šiuos pinigus piliečiai moka kitoms įstaigoms ir organizacijoms; - arba minimas pilietis mokėjo paveldimo turto mokestį.

Paveldimo turto mokestis mokamas valstybei. Dėl tokių mokesčių atleidimo reikia kreiptis ne pas notarą, o į atitinkamas įstaigas.

Paveldimo turto mokestis apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės taikant šiuos tarifus: jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 0,5 mln. Lt - 5 procentai; jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 0,5 mln. Lt - 10 procentų.

Paveldimo turto mokesčiu neapmokestinama: vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas; vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas; paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 10 tūkst. litų.

- Kas yra paveldėjimas?

- Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą.

- Kada paveldima pagal įstatymą?

- Pagal įstatymą paveldima tada, jei mirusysis nebuvo surašęs testamento. Tuomet įstatyminiais įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties dieną, jo vaikai pradėti gyvam esant, tačiau gimę po jo mirties. Įstatyminiu įpėdiniu gali būti ir valstybė.

- Kokia yra įstatyminių įpėdinių eilė?

- LR CK yra nustatyta įpėdinių pagal įstatymą eilė. Pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, įvaikiai, kurie buvo gyvi jo mirties dieną, o taip pat ir jo vaikai, gimę po jo mirties. Pirmos eilės įpėdiniais pripažįstami tiek vaikai, gimę susituokusiems tėvams, tiek nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymą, bei gimę susituokusiems tėvams, kurių santuoka vėliau buvo anuliuota;

Antros eilės įpėdiniai - tai palikėjo tėvai, įtėviai ir vaikaičiai. Šie įpėdiniai įgyja teisę paveldėti po palikėjo mirties tik tada, jeigu palikėjas neturi vaikų (įvaikių), jei jie palikimo nepriėmė per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį arba nuo palikimo atsisakė.

Trečios eilės įstatyminiai įpėdiniai - palikėjo seneliai iš tėvo ir motinos pusės, palikėjo provaikaičiai.

Ketvirtoje eilėje yra šie įstatyminiai įpėdiniai: palikėjo broliai ir seserys, proseneliai iš tėvo ir motinos pusės.

Penktos eilės įpėdiniai: palikėjo brolių ir seserų vaikai, taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai bei seserys (dėdės, tetos).

Šeštos eilės įpėdiniai - tolimiausi giminaičiai - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai, pusseserės).

Jeigu palikėjas neturėjo savo mirties dieną nė vieno iš išvardytų įpėdinių arba jie palikimo nepriėmė per įstatymo numatytą terminą, arba nuo jo atsisakė, o palikėjas nebuvo surašęs testamento, mirusiojo turtą paveldi valstybė.

- Kokia tvarka paveldi sutuoktiniai?

- Kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais palikėjo turtą pagal įstatymą paveldi ir jį pergyvenęs sutuoktinis. Su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu jų ne daugiau kaip trys, jo neįskaitant, sutuoktiniui atitenka 1/4 dalis palikimo. Jeigu pirmos eilės įpėdinių skaičius didesnis, sutuoktinis su jais paveldi lygiomis dalimis. Jeigu palikėjas neturėjo vaikų (įvaikių), tai jo sutuoktinis paveldi kartu su antros eilės įpėdiniais, ir jam atitenka 1/2 dalis palikimo.

Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, likęs gyvas sutuoktinis paveldi visą palikėjo palikimą.

- Kas yra palikimas?

- Visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės ir neturtinės teisės, kurios priklausė mirusiajam. Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu.

- Kaip nustatyti palikimo atsiradimo vietą?

- Jo atsiradimo vieta yra laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Pagal LR teisingumo ministro įsakymą Lietuvos Respublikos notarai tvarko palikimo dokumentus ir veda paveldėjimo bylas pagal kiekvienam notarų biurui paskirtas teritorijas. Kokias teritorijas palikimo klausimais aptarnauja konkretus notaras gali galite rasti notarų rūmų svetainėje internete arba paskambinus į bet kurį notarų biurą.

Jeigu palikėjas nuolat negyveno vienoje vietoje, tai palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur jis daugiausiai gyveno prieš mirtį paskutinius šešis mėnesius.

Jeigu jis gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta yra laikoma jo turto ar pagrindinės turto dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta.

Tuo atveju, jeigu kyla ginčas tarp suinteresuotų asmenų dėl palikimo atsiradimo vietos, arba notaras neturi galimybės nustatyti kurioje vietovėje turtas didesnis, suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą. Tuomet jų prašymu palikimo atsiradimo vietą nustatys teismas.

- Ar turi Lietuvos notarai teisę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nuolat gyvenusio Lietuvoje mūsų Respublikos piliečio įpėdiniams į jo turtą, esantį užsienyje?

- Paveldėjimo santykiams taikoma tos valstybės, kurioje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, teisė. Išimtis taikoma tik paveldint nekilnojamąjį turtą: šiuo atveju paveldima pagal palikėjo nekilnojamojo turto buvimo vietos valstybės teisę. Šiuo atveju, jeigu palikėjas turėjo nekilnojamojo turto užsienyje, tai jis bus paveldėtas tos užsienio šalies įstatymų nustatyta tvarka. Į Lietuvoje esantį jo vardu kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį užsienyje, paveldėjimo teisės liudijimą išduos Lietuvos notaras pagal paskirtą jam teritoriją.

- Užsienio pilietis turėjo butą Lietuvoje. Kokios šalies notaras, jam mirus, išduos paveldėjimo teisės liudijimą į šį turtą?

- Lietuvos notaras pagal buto buvimo vietą.

- Motina turėjo 2 dukteris. Iki savo mirties ji 10 metų gyveno pas vieną iš jų. Numirė nesudariusi testamento. Ar turi teisę duktė, kuri rūpinosi motina pastaruosius dešimt metų, gauti didesnę palikimo dalį?

- Jeigu testamento nėra, abi dukterys po motinos mirties jos turtą paveldi lygiomis dalimis.

- Ar įpėdiniai, priėmę palikimą, atsako už palikėjo skolas?

- Kad įpėdinis įgytų palikimą, turį jį priimti. Be kitų įstatyme reglamentuotų palikimo priėmimo būdų, laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu: naudoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius.

Palikimo priėmimas yra universalus, o palikimas yra vientisas. Jį sudaro - visas turtas, priklausantis palikėjui. Palikimas - tai ne tik aktyvas, t.y. mirusiajam priklausę materialūs daiktai, nematerialūs daiktai, reikalavimo teisės, bet ir pasyvas - t.y. mirusiojo turtinės prievolės - skolos.

Kai įpėdinis priima palikimą, pradėdamas palikėjo turtą faktiškai valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, jis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, jie visi už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

Ši įstatymo nuostata praktikoje realizuojasi įpėdiniui labai nepalankiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, įpėdinis pagal testamentą, kuriuo palikėjas jam paliko visą savo turtą, priėmęs palikimą ir paveldėjęs palikimo aktyvą - piniginį 5 tūkstančių litų indėlį, atsako už palikėjo visas skolas, viršijančias šį aktyvą, visu savo turtu.

Įstatymo leidėjas, gindamas kreditorių interesus skolininkų mirties atveju, numatė aplinkybes, įtvirtintas teisės aktais, kurios apsaugo mirusio skolininko įpėdinių asmeninį turtą.

Įpėdinis neatsako už palikėjo skolas savo turtu (o tik paveldėto turto verte), kai priima palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą. Tik antstolio sudarytas palikimo apyrašas apriboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas vien paveldėtu turtu. Tokių teisinių pasekmių nesukelia palikimo apyrašas, sudarytas paties įpėdinio ar kitų institucijų, įstaigų, taip pat ir notaro. Sudarius palikimo apyrašą, nustatoma palikimo sudėtis, atsiranda galimybė įvertinti palikimo dydį, o palikėjo kreditoriams pareiškus reikalavimus nereikia nustatinėti palikimo sudėties. Tikslinga sudaryti apyrašą, kai paveldimi nekilnojamieji daiktai, pzv. žemės sklypas ir jo priklausiniai-pastatai, įvairių rūsių medžiai, pasėliai.

Palikėjo turto apyrašo sudarymo klausimu į palikimo-atsiradimo vietos apylinkės teismą gali kreiptis tiek įpėdiniai, ketinantys priimti palikimą arba jį pradėję faktiškai valdyti, tiek ir palikėjo kreditoriai.

- Kas sudaro turto apyrašą?

- Teismo pavedimu turto apyrašą sudaro teismo antstolis per teismo nustatytą terminą ne ilgesnį kaip vienas mėnuo, o įstatymo numatytais atvejais (turtas yra keliose geografinėse vietovėse ar yra keletas kreditorių) ne ilgesnį kaip trys mėnesiai.

Sudarant apyrašą dalyvauja įpėdinis ar įpėdiniai, taip pat turi teisę dalyvauti patys kreditoriai arba jų įgalioti asmenys. Įpėdinių prievolė - pateikti visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti. Apyraše nurodomi visi palikimą sudarantys daiktai, jų vertės, įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos; nurodomi palikėjo kreditoriai ir skolininkai. Jeigu koks nors turtas nebuvo įtrauktas į apyrašą, įpėdiniai privalo apie tai pranešti teismui, kad papildytų apyrašą.

Sudarant apyrašą, įpėdinis turi elgtis sąžiningai ir teisingai: įpėdinis atsako visu savo turtu, jeigu sudarant apyrašą jis dėl savo kaltės pateikė ne visus dokumentus, reikalingus apyrašui sudaryti, arba atliko kaltus veiksmus (pvz. nuslėpė palikėjo skolininkus arba įrašė nesamas skolas), dėl kurių buvo sudarytas neišsamus apyrašas. Įpėdinio kaltė preziumuojama. Todėl įpėdinis gali išvengti neigiamų padarinių, įrodęs nesant jo kaltės. Pareiga įrodyti, jog įpėdinis pateikė ne visus dokumentus ar duomenis, reikalingus apyrašui sudaryti, tenka kreditoriui.

Palikimo apyrašą pasirašo teismo antstolis ir įpėdinis, dalyvavęs sudarant apyrašą, paliudydamas, jog nurodė visą jam žinomą palikėjo turtą.

Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą ir paduoti prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Šiame prašyme turėtų būti suformuluotas punktas, kad įpėdinis palikimą priėmė pagal teismo antstolio sudarytą palikėjo turto apyrašą. Be kitų dokumentų, reikalingų paveldėjimo bylai tvarkyti, turi būti pridėtas palikėjo turto apyrašo originalas ar notaro paliudyta šio dokumento kopija. Jeigu yra keletas įpėdinių, tai bent vienam iš jų priėmus palikimą pagal apyrašą, laikoma, kad ir visi kiti įpėdiniai priėmė palikimą pagal apyrašą ir jie atsako už palikėjo skolas tik paveldėto turto verte.

Į šią įstatymo nuostatą, turėtų atkreipti tinkamą dėmesį priimančių palikimą nepilnamečių įpėdinių globėjai. Dažniausiai teismas duoda leidimą nepilnamečio įpėdinio vardu sudaryti palikimo priėmimo sandorį globėjui, nenurodant palikimo priėmimo būdo. Šį palikimo priėmimo būdą - pagal antstolio sudarytą palikimo apyrašą (kai atsakoma už palikėjo skolas palikėjo turtu) ar paduodamas pareiškimas notarui (atsakoma ir savo turtu) pasirenka nepilnamečio įpėdinio globėjas.