Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Neringa laukia vasaros
2004-03-25
Marijana JASAITIENĖ
Smėlio ir vandens karalystėje gyvenamieji namai ir poilsis labai brangūs
Smiltynės perkėla, plukdanti keleivius ir automobilius iš “žemyno” į Kuršių neriją, įsigijo naują keltą. Ar tai padės greitai, nelaukiant eilėse persikelti į vieną unikaliausių pasaulio kampelių - Neringą?
Iki šiol iš Klaipėdos į Smiltynę kursavo trys keltai, galintys plukdyti, anot Smiltynės perkėlos informacinės tarnybos darbuotojų, maždaug po 35 automobilius arba 1300 keleivių, ir du - po 10 automobilių arba 470 keleivių. Vasarą, ypač savaitgaliais, prie Naujosios perkėlos nutįsta ilgos automobilių eilės, o Senoji perkėla neretai kelia vien tik pėsčiuosius. Ar naujasis keltas padės išvengti šių nepatogumų?
Tilto idėja dar gyva
Naujosios perkėlos darbuotojai sako naujojo kelto dar nematę. Išties jis dar Bulgarijoje, Burgo laivų statykloje. Naujajame laive, kurį Smiltynės perkėla įsigijo išperkamosios nuomos būdu už 9 mln. litų, galės plaukti iki 2 tūkst. keleivių. Deja, ir šiame kelte tilps tik apie 45 lengvuosius automobilius.
Neringos miesto meras Stasys Mikelis tebėra tilto tarp Klaipėdos ir Smiltynės šalininkas. Jis įrodinėja, kad tiltas, kuris išspręstų ir neringiškiams, ir turistams opią susisiekimo problemą, ekologijai labiau nenusižengtų nei dabartiniai keltai. “Kiek kuro jie sudegina! Aušinimo sistema iš marių ima vandenį su viskuo, kas jame yra gyva, įkaitina iki 80 laipsnių, ir išmeta. O kiek nervinasi žmonės, laukdami kelto?! Esant blogam orui, jie iš viso neplaukia”, - piktinasi Stasys Mikelis.
Negana to, 300 metrų kelionė keltu pėsčiajam kainuoja pusantro lito, o važiuotam lengvuoju automobiliu - net 32 litus. Be to, kiekvienam įvažiuojančiam į Neringą, išskyrus vietos gyventojus, tenka mokėti ir ekologijos mokestį.
Vasara - tarsi išganymas
Vilties, jog kažkada šiuos du Lietuvos regionus sujungs tiltas, dar yra. Mokslininkų darbo grupė, žalieji, renka argumentus už ir prieš tilto statybą. Tie, kurie mėgsta romantiką, ir toliau, anot Neringos mero, galėtų naudotis keltais. Meras statytų tiltą, bet pinigų tokiam statiniui unikalaus miesto Lietuvoje biudžetas neturi. “Mes surenkame tik 32 procentus mums reikalingų lėšų, o didžiąją dalį gauname iš šalies biudžeto. Pusiasalyje, kuris turtingas tik smėlio ir vandens, praturtėti nėra jokių galimybių”, - sako Stasys Mikelis.
Prasidėję metai Neringos gyventojams tikrai nepasižymėjo dosnumu. “Karšiai neina, ledas mariose dar neištirpęs, todėl tinklų užmesti dar negalima”, - su viltimi laukia, kol atšils, Neringos žvejai. Jie bėdoja, kad tinklai brangūs, mokesčiai, kuras suryja didžiąją žvejybos pelno dalį. Dabar, kol eina tik stintos, rūkytų kilogramas Juodkrantėje kainuoja 18 litų, vidutinio dydžio sterkas - 36 litai. “O kaip išgyvent iš pensijos, kuri - tik 280 litų?” - į klausimą, kodėl žuvis tokia brangi, atsako ja L.Rėzos gatvėje prekiaujanti Nijolė Uskienė.
Prekybininkai taip pat labai laukia šiltų orų. Dabar, sako, prekyba mirusi. Neringiškai sutrikę dėl privatizacijos: dalimis išparduodamus buvusius žinybinius poilsio namus įsigijo turtingi žmonės, kurie, anot Juodkrantės prekybininkų, atvažiuoja pilnais maisto krepšiais. Neringiškiai nerimauja ir dėl to, kad dėl privatininkų invazijos sumažės jų kambarius nuomojusių poilsiautojų. Paklausiausi Nidoje seni autentiški namai. Toks šalia marių, pusantro šimto kvadratinių metrų ploto, kainuoja apie 2 mln. litų. Kvadratinis metras ploto rekonstruojamame daugiabučiame name įkainotas 5-6 tūkst. litų. Nekilnojamojo turto rinka Neringoje jau baigia išsekti: naujos statybos neplanuojamos, griežtai ribojamas Neringos gyventojų skaičius, o žemė čia ne parduodama, o tik nuomojama.
Unikalus daugeliu aspektų
Tai yra teisinga, nors vienas Rusijos naftos magnatas norėjo nusipirkti visą Neringą. Nidoje, Kuverto gatvėje, didžiulę vilą turi įsigijęs buvęs Maskvos meras Gavrila Popovas, o Vokietijos piliečiai sudaro didžiausią Neringos poilsiautojų, atvykstančių iš užsienio šalių, dalį - net 47 proc. Pastaruoju metu daugėja poilsiautojų iš Skandinavijos bei pietų Europos: Italijos, Prancūzijos.
Kuršių nerija vilioja savo egzotika. Jos plotas - vos 180 kvadratinių kilometrų. Lyginant su visos Lietuvos plotu - 65200 kvadratinių kilometrų - tai toks miniatiūrinis kraštas, apsuptas jūra ir mariomis, kurį, beje, išilgai galima pervažiuoti dviračiu per valandą ar pusantros. Asfaltuotas dviračių takas jau nutiestas nuo Nidos iki Juodkrantės. Šiemet, anot Neringos mero Stasio Mikelio, jis pasieks Smiltynę.
Plačiausia Kuršių nerijos vieta - 4 kilometrai ties Bulvikio ragu, siauriausia - 400 metrų, pusantro kilometro nuo Šarkuvos, priklausančios Kaliningrado sričiai ir vadinamos Lesnoje. Dykynės, kur dar neseniai buvo kaimai, bet juos užpustė smėlis, žmonių rankomis pušimis apsodinti smėlynai, keturios gyvenvietės su gamtos ir žmonijos kultūros paminklais - visas šis unikalus kraštas vien praėjusiame šimtmetyje priklausė ir Rusijai, ir Vokietijai, o šiaurinė jos dalis - net ir Prancūzijai (nuo 1920 iki 1923 metų).
Šiandien Kuršių nerija, nuo 1961 metų vadinama Neringos miesto vardu, yra UNESCO pasaulio paveldo kultūrinio objekto kraštovaizdžio objektas. Į šį sąrašą ji įtraukta 2000 metais. Dvejus pastaruosius metus Neringos savivaldybės vadovams oficialiai įteikta Mėlynoji vėliava.
Švariausias kurortas ne tik šalyje
Kuršių nerijos paplūdimiai - vieni geriausių Baltijos jūros pakrantėje. Įsigiję smėlio valymo mašiną Neringos komunalininkai ne tik užtikrina švarą paplūdimiuose. Ją palaiko ir poilsiautojai, nes teršti ten, kur švaru, nekyla rankos net ir netvarkingiems.
Viena moteris vėlyvo rudens vakarą pamačiusi ryškiai apšviestos gyvenvietės gatves negalėjo tuo atsistebėti: degė visos iki vienos lempos, nuo žemutinės apšvietimo linijos palei pėsčiųjų takus iki aukščiausios, švietė visi žibintai pamary. Meras tokį moters įspūdį pakomentavo labai trumpai: jei yra lempos, jos turi degti. Jei nedegs viena, kam nors gali kilti noras užgesinti ir kitą.
Meras nepatenkintas, kai į didžiąsias kurortinio sezono šventes atvažiuoja jaunimas su didelėmis alaus talpyklomis. “To neturi būti. Jaunimą reikia mokyti kultūringo elgesio, šventės turi būti blaivios, o ne su butelių daužymu”, - sako Stasys Mikelis ir galvoja, kaip išvengti tokių svečių šiemet. Priemonių, anot jo, yra daug.
Pramogos jau suplanuotos
Praėjusią savaitę Neringos savivaldybėje kartu su kultūrinius renginius organizuojančia firma “PR service” buvo aptarti šios vasaros planai. Be plenerų, parodų, sportinių varžybų, numatoma daugybė tradicinių ir naujų renginių. “Šių metų sezoną pradės netradicinis projektas “Gyvasis Nidos ekspresionistų kelias 2004-2007”, skirtas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienai paminėti”, - sako Neringos savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.
Gegužės mėnesį Nidoje bus pristatyta vėtrungių ekspozicija po atviru dangumi. “Vėtrungės - ne tik puošmena. Jos atsirado apie 1840-uosius metus tam, kad reglamentuotų žvejybą Kuršių mariose. Kiekvienas kaimas turėjo savo ženklą - vėtrungę, ir ne tik Kuršių nerijoje, bet ir anapus marių”, - aiškina naujose, buvusios “Užuovėjos” kavinės patalpose Nidoje, Pamario gatvėje, įsikūrusio Neringos istorijos muziejaus direktorė Eleonora Jonušienė. Beje, ji prašo visų, turinčių eksponatų, liudijančių Kuršių nerijos istoriją, juos dovanoti arba parduoti.
Šiemet Nidoje po kelių metų pertraukos vėl vyks festivalis “Benai, grįžtam į Nidą”, balandžio 25-ąją - tarptautinis sakralinės muzikos festivalis, birželio vidury - tarptautinis keramikos meno simpoziumas, tuoj po to, kaip kasmet, vasaros sezono atidarymo šventė, tradicinis folkloro festivalis, žvejo šventė, tarptautiniai menų, kamerinės muzikos, džiazo, operos ir simfoninės muzikos festivaliai, amatų dienos bei kiti renginiai.
Neringa - dailininkų Meka
Naujoji, pernai atidaryta Nidos bažnyčia neabejotinai taps poilsiautojų traukos centru. Įspūdingas laivą primenantis jos pastatas, kurio projektą sukūrė architektai Algis Zaviša ir Ričardas Krištopavičius, atidarius stiklo sieną dar padidėja ir išeina į amfiteatrinę aikštę. Viena didingo ir jaukaus pastato salė skirta bendruomenės namams ir juose nuolat vyksta parodos. Štai šiuo metu savo darbus čia eksponuoja dailininkas Evaldas Šimatulskis.
Greta - jauki ir šviesi šarvojimo salė. “Pernai Nidoje mirė dešimt vyrų ir tik viena moteris”, - stebisi čia dirbanti Margarita Rimkienė.
O į Nidos prieplauką jau grįžta laivai, Juodkrantės garnių ir kormoranų kolonijoje jau karaliauja sugrįžę jos šeimininkai. Netruks užplūsti Neringą ir poilsiautojai. Juos pasitiks tvarkingos gatvės ir dailūs namai, daug kur Savivaldybei padedant suremontuotos ir perdažytos tvoros. “Daug mūsų gyventojų - nebejauni, jie neturi pajamų ir nepajėgia tvarkytis patys, todėl padeda Savivaldybė”, - sako Butų ūkio direktorė Aldona Kuprelytė-Zavišienė.
Neringiškiams, kurių čia yra tik 2,5 tūkstančio, skauda širdis dėl netoliese Rusijos pradedamo eksploatuoti D-6 naftos gręžinio ir mūsų šalies vadovų bejėgiškumo šiuo klausimu, dėl nupirktų ir netvarkomų pastatų, kurių naujuosius savininkus, anot mero, reikėjo įpareigoti sutvarkyti įgytą nuosavybę per nustatytą laiką arba, neįstengiant to padaryti, anuliuoti pardavimo sutartis, leisti išpirkti valstybei namus iš tokių šeimininkų.
Nuo 200 iki 400 litų už parą
Neringoje viskas daroma žmogui - ir atvykstančiam pailsėti, ir čia gyvenančiam. Čia daug ko galima pasimokyti: pavyzdžiui, statyti automobilius, maksimaliai išnaudojant kiemų plotą ir išsaugant smėlyje taip sunkiai įsitvirtinusią augmeniją, į daugiabučius gyvenamuosius namus įrengti įvažiavimo takus neįgaliesiems, nors tokių čia negyvena. “Gal gyvens, nuo nelaimės nieks neapdraustas”, - į nusistebėjimą dėl tokių objektų atsako meras.
Įdomu tai, kad neringiškiai mėgsta atostogauti žiemą ir važiuoja į šiltuosius kraštus. “Poilsiautojai mūsų neerzina, mes prie jų pripratę”, - sako Neringos mero sekretorė Sonata Mačiūnienė, Neringoje gyvenanti nuo ketverių metų amžiaus. Ją ir kitus Savivaldybės darbuotojus stebina didžiųjų valdininkų iš sostinės prašymai tarpininkauti apgyvendinant jų garbingus, o neretai ir labai turtingus pažįstamus, iš kurių prašoma neimti nė cento... Užtat poilsis eiliniam tautiečiui Neringoje kainuoja tikrai nemažai: normaliame bute be šeimininkų - iki 400 litų už parą ir po 200-230 litų, jei bent vienas šeimininkų gyvena atskirame kambaryje.
