Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Nelegaliam darbui - mokslo priedanga
2003-08-22
Jurgita ŠAKIENĖ
Noras bent porą mėnesių gauti atlyginimą svarais užvaldęs ne vieną lietuvį. Tačiau norint sėkmingai ir teisėtai įvažiuoti į Angliją, muitinėje reikia nurodyti tikrai ne šį kelionės tikslą. Išeitis - įstoti į koledžą. Tuomet vykti kaip studentui, tačiau nesimokyti, o dirbti visą darbo dieną.
Norintieji pasinaudoti šiuo planu pagalbos sulaukia ir iš įvairių firmų, ir gal būt - pačių mokslo įstaigų.
Reikalus tvarko koledže dirbantis lietuvis
“Sėkmės horizontai” jau senokai siūlo pramokti anglų kalbos ir padirbėti Londone, studijuojant viename jo koledžų.
Sumokėję už anglų kalbos kursus, gautume legalų darbo leidimą, visas socialines garantijas, sveikatos draudimą.
“Mes bendradarbiaujame su koledžu Londone, kuris kalbos kursus šiuo metu siūlo už ypatingą kainą. Taip pat padėsime įsidarbinti, atsidaryti banko sąskaitą, gauti studento pažymėjimą Londone, susirasti kambarį gyventi”, - teigė firmos atstovai.
“Sėkmės horizontai” tvirtino, jog bendradarbiauja su “Šekspyro” koledžu. “Šiemet į tą koledžą per mus išvažiavo apie dešimt žmonių”, - aiškino firmos atstovė susidomėjusiems mokslais užsienyje žmonėms. Norintiesiems ką nors daugiau sužinoti apie koledžą ji patarė pasiskambinti Liutaurui. “Jis yra lietuvis ir tvarko visus reikalus dėl priėmimo iš Lietuvos”, - sakė mergina.
Pažymas gauna ir nelankiusieji paskaitų
Nespėjus prisipažinti, kas mus iš tiesų domina, tik užsiminus, jog tai - ne anglų kalba, firmos atstovė padrąsino: “Įvažiavimas? Tai čia beveik visus domina tik tai. Nuvažiuoja, išsiperka studijas pusei metų, gauna studento vizą ir tuo pačiu darbo leidimą. Tas koledžas padeda ir įsidarbinti”.
Buvome nuraminti, kad koledžas nenukentės, jei mesime studijas vos tik atvykę į šalį. “Ne, jie turi visas licencijas, reikalingas teikti išsilavinimą, ir žino, kaip neužkliūti migracinėms tarnyboms. Kol jie gali, tą daro”, - aiškino firmos atstovė.
Dar kartą pasitikslinus, ar koledžas žino apie tikruosius tariamų studentų tikslus, vėl gavome teigiamą atsakymą. “Žino žino, net teikia tokią galimybę: jūs pusę metų nelankote paskaitų, bet jei reikės darbo leidimų ir kitam pusmečiui, jie padarys pažymas, kad jūs lankėte, kad mokėtės”, - užtikrino mergina.
Po kiek laiko, supratusi, kad kalba su žurnalistais, firmos atstovė pareiškė, kad apie galimus neteisėtus studentų sandorius su koledžu ji nieko nepasakojo, o įrašas, padarytas, jos neatsiklausus, nėra įrodymas.
Negali visų sugaudyti
“Šekspyro” koledžo administratorė, sužinojusi, jog skambiname iš Lietuvos, patarė kalbėtis su pas juos dirbančiu lietuviu. Koledžo direktoriaus padėjėjas, jau aštuonerius metus gyvenantis Anglijoje, Liutauras Bubnaitis teigė, kad visai metė mokslus tik keli studentai, tačiau ši problema aktuali visuose koledžuose.
“Atsitinka ir taip, tačiau jokiais neteisėtais būdais jiems nepadedame likti Anglijoje”, - sakė L.Bubnaitis. Pasak jo, pirmieji lietuviai pradėjo studijuoti nuo šių metų birželio mėnesio. “Turime apie šimtą penkiasdešimt studentų iš užsienio”, - kalbėjo direktoriaus padėjėjas.
Pasak L.Bubnaičio, asmenys, nelankantys paskaitų ir norintys ilgiau pasilikti šalyje, ieško “juodųjų” koledžų, kurie neteisėtai galėtų sutvarkyti dokumentus vizai pratęsti. “Šekspyro” koledžo atstovo teigimu, “juodieji” koledžai dažniausiai būna įsikūrę pavojingiausiuose Londono rajonuose, o tokių koledžų savininkai dažniausiai yra kilę iš Indijos arba Bangladešo.
Kaip pasakojo L.Bubnaitis, šiose mokymosi įstaigose anglų kalbos dėstymo lygis yra labai žemas, mokytojai - neturintys kvalifikacijos. Jo žiniomis, ne kartą buvo, kad, atvažiavus studentui mokytis anglų kalbos, jam pačiam buvo siūloma ją dėstyti.
“Prieš 6 savaites užsidarė “Evendino” koledžas, turėjęs 15 tūkstančių studentų. Šie ne tik nesusigrąžino už mokslą sumokėtų pinigų, bet ir daugelis prarado pasus, nes ketino prasitęsti vizas. Mano žiniomis, Anglijos imigracijos tarnyboje sudarytas sąrašas “juodųjų” koledžų, kuriuose mokantis bus sunkiau prasitęsti vizą”, - kalbėjo L.Bubnaitis.
Ieško atstovų
Be keliones į užsienio koledžus organizuojančių “Sėkmės horizontų” atstovų, susipažinome ir su privačiai šioje srityje dirbančiu Laimiu. Jis ieškojo padėjėjų.
“Esu Žemaitijoje, dėl to man sunku bendrauti su klientais iš kitų regionų”, - aiškino Laimis. Jis būsimiems bendradarbiams didelių reikalavimų nekelia: amžius - iki 30 metų, išsilavinimas nebūtinas, tereikia turėti mobiliojo ryšio telefoną ir interneto ryšį.
Pasiteiravome, kokio koledžo studentais taps mūsų klientai. “Kai jie pradės tvarkytis dokumentus, sužinos visą informaciją apie koledžą. Juk, manau, žinote, kad į Angliją lietuviai važiuoja užsidirbti, o koledžas tėra įvažiavimo priemonė. Todėl nesvarbu, į kokį koledžą važiuojama”, - aiškino Laimis.
Jis pridūrė, kad yra 3 to koledžo filialai Londone, jis turi savo pastatus, administraciją, tik mokslas jame pigiau kainuoja nei kituose. Siūlomi anglų kalbos kursai vyksta 15 valandų per savaitę, kainuoja 39-59 svarus per mėnesį.
Už klientą - 250 litų
Laimio atstovas turėtų susitikti su norinčiais išvykti į Angliją, juos instruktuoti bei ieškoti naujų klientų. “Sezonas yra prasidėjęs ir klientų surasite nesunkiai. Jų galima ieškoti skelbiantis pigiuose laikraščiuose, internete, kabinant skelbimus mokyklose”, - drąsino žemaitis.
Norintiesiems išvykti Laimio paslaugos kartu su lėktuvo bilietais kainuotų 1600-1800 litų. Atstovams nuo kiekvieno kliento “nubyrėtų” 250 litų. Juos pervestų į kreditinę kortelę, klientui sėkmingai kirtus sieną. Apie darbo sutartis - jokios kalbos.
Patikrintas būdas
Į skelbimą atsiliepė keliasdešimt žmonių. Paklausti, ar nebijo būti apgauti, jie tikino, jog tokiu būdu į užsienį yra išvykę nemažai jų pažįstamų.
Kalbant su norinčiais emigruoti žmonėmis Laimis patarė pabrėžti, kad pinigų iš karto mokėti nereikia. Iš pradžių jie nusipirks lėktuvo bilietus, sumokės koledžui ir tik po to bus pareikalauta organizatorių dalies. Be to, prieš mokėdami pinigus, nepatiklūs klientai į koledžą galės patys pasiskambinti.
Apsisprendusiųjų duomenis (vardą, pavardę, adresą, gimimo metus, mobiliojo telefono numerį) privalu pranešti Laimiui. Jis pats derina išvažiavimo datą, užsako koledžą bei rūpinasi visais reikalingais dokumentais.
Tiesa, žemaitis priminė, kad mokytis koledže gali tik 18-50 metų žmonės, be to, mokantys angliškai. Kalba padės ne tik susirasti geresnį darbą, bet ir kirsti sieną.
Kaip pereiti sieną
Oficialiai studentams Anglijoje leidžiama dirbti 20 valandų per savaitę, tačiau, pasak Laimio, yra galimybė ir ilgiau padirbėti. Londone jis turi draugą, kuris žmones pasitinka, apgyvendina, padeda įsidarbinti. “Norint pakliūti į Angliją užtenka sumokėti vos už vieno mėnesio mokslą, tačiau jei norėsite šį laiką prasitęsti, tai padarysite jau būdami vietoje arba susitvarkysite biznio vizą. Padės mano draugas”, - tikino Laimis.
Tačiau siūlomi tolimesni planai norinčiųjų emigruoti į Angliją nelabai domino. “Svarbiausia - sieną pereiti, o po to jau žinom, kur kreiptis”, - sakė jie.
