Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Nedarbo lygis mažėja, darbo jėgos ištekliai senka
2005-09-29
Antrąjį šių metų ketvirtį nedarbui Lietuvoje sumažėjus iki žemiausio lygio per pastarąjį dešimtmetį - 8,5 proc., ekspertai kalba apie praktiškai išsekusius šalies darbo jėgos išteklius.
Teigiama, kad darbo jėgos ištekliai šalyje senka ir toliau mažės dėl gyventojų emigracijos, o likę bedarbiai yra arba socialiai degradavę žmonės, arba neturi rinkoje paklausios specialybės.
Neaišku, kiek lemia migracija, kiek - plėtra
“Darbo jėgos išteklius galima padidinti tik investuojant ir keliant darbo jėgos našumą, iš kitos pusės - investuoti ir tuos išteklius praplėsti: įtraukti priešpensinio amžiaus darbuotojus, rengti perkvalifikavimo kursus, - tokiu būdu tam tikrą darbo jėgos rezervą gausime”, - kalbėjo banko “Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.
Ekspertas priekaištauja valdžios atstovams, kad šalyje iki šiol neatliktas migracijos masto tyrimas. Dėl šios priežasties sunku pasverti, kiek nedarbo lygio mažėjimą lemia gyventojų migracija, o kiek - šalies ūkio plėtra.
“Vyriausybinės institucijos prognozuoja, kad nedarbo lygis šalyje per metus mažės 1 procentiniu punktu arba mažiau, tačiau gyvenimas rodo, kad viskas vyksta greičiau. Ne tik nedarbas mažėja, bet ir užimtųjų skaičius auga - paslaugose daugiau nei gamyboje”, - teigė analitikas.
Nepaisant to, jo teigimu, Lietuvai neišvengiamai teks į darbo rinką įsileisti imigrantų.
“Utenos mėsa” statys namus darbuotojams
“Iš tikrųjų bedarbių skaičius Lietuvoje tikrovėje yra dar mažesnis, nei statistika rodo, nes, deja, Lietuvoje yra nemažai socialiai degradavusių žmonių, kurie užsiregistruoja kaip bedarbiai, tačiau gavę darbą porą dienų padirba ir meta”, - kalbėjo R.Rudzkis.
Anot jo, mūsų šalies gyventojai pasižymi išskirtine savybe - yra vieni mobiliausių pasaulyje, tačiau darbo jėgos mobilumas šalies viduje yra labai mažas.
“Aišku, tas mobilumas šalies viduje daug priklauso ir nuo darbdavių. Gal jie pradės naudoti metodus kaip tarybiniais laikais - statys namus darbuotojams, kaip, pavyzdžiui, žada daryti “Utenos mėsa”, - sakė R. Rudzkis.
Bedarbių gretos retėja
Statistikos departamento atliekamo tyrimo duomenimis, 2005 metų antrąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje siekė 8,5 proc. ir buvo 2,8 procentinio punkto mažesnis nei prieš metus (11,3 proc.).
Moterų nedarbo lygis sumažėjo ir tapo toks pat kaip ir vyrų - 8,5 procento. Didėjant jaunimo migracijai, nuo 21 proc. iki 16,5 proc. sumažėjo jaunimo nedarbo lygis.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, antrąjį 2005 metų ketvirtį dirbo 1,473 mln. gyventojų, arba 31 tūkst. daugiau nei prieš metus.
Bedarbių buvo 137 tūkst., jų skaičius per metus sumažėjo 47 tūkstančiais. Spartus bedarbių skaičiaus sumažėjimas lėmė ir darbo jėgos mažėjimą - antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju 2004-ųjų ketvirčiu, darbo jėgos sumažėjo nuo 1,625 mln. iki 1,61 mln. žmonių.
Šalyje padaugėjo samdomąjį darbą dirbančių žmonių - antrąjį šių metų ketvirtį jie sudarė 82,6 proc. visų dirbančių žmonių (pernai - 81,1 proc.). Be pagrindinio darbo, papildomai šiemet dirbo 6 proc. visų darbuotojų (prieš metus - 5,1 proc.).
Bedarbių, baigusių aukštąsias mokyklas, skaičius per metus sumažėjo nuo 11 proc. iki 9 proc. visų bedarbių.
Aukščiausias nedarbo lygis (11,6 proc.) antrąjį šių metų ketvirtį buvo Panevėžio apskrityje, Šiaulių - 9,7 proc., Vilniaus - 9,4 procento. Žemiausias nedarbo lygis buvo Marijampolės (3,3 proc.) ir Tauragės apskrityse (6,5 proc.). Birželio mėnesio gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbo lygio visose Europos Sąjungos valstybėse vidurkis siekė 8,7 proc.: moterų nedarbo lygis buvo 9,8 proc., o vyrų - 7,9 procento.
ELTA, KD inf.
