Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Naftos bendrovė išmainyta į riestainio skylę
2004-06-01
Arūnas IVAŠKEVIČIUS
Seimo komisija padarė išvadą, kad “Mažeikių nafta” buvo ne privatizuota, o tiesiog už dyką atiduota amerikiečių bendrovei “Williams International”
Šiandien laikinoji parlamentinė komisija “Mažeikių naftos” privatizavimo aplinkybėms ištirti baigs kone dvejus metus trukusį darbą. Ketinama paskelbti išvadas, kurios nepalankios didelei grupei buvusių ir esamų politikų bei valdininkų.
Komentarai - patvirtinus išvadas
Vakar ryte išvadų projektas buvo išdalytas komisijos nariams. 122 puslapių apimties dokumentą parengė Seimo valdančiajai daugumai priklausantys komisijos nariai - socialdemokratai ir socialliberalai. Iš pradžių valdančiosios daugumos atstovai tikėjosi, kad galutinį išvadų variantą pavyks patvirtinti dar tą pačią dieną, tačiau pasirodė, kad dėl politinių oponentų nesusišnekėjimo šiam darbui prireiks daugiau laiko.
Komisijos narys opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos atstovas Andrius Kubilius kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją skųsdamasis, kad jam išvadų projektas buvo pateiktas per vėlai, nes pagal reglamentą tai turėjo būti padaryta likus iki komisijos posėdžio ne mažiau nei 12 valandų.
Vakar komisija patvirtino išvadose išdėstytas faktines aplinkybes ir liudytojų parodymus, bet galutines išvadas nusprendė tvirtinti šiandieniniame posėdyje, kurio pradžia numatyta 8 valandą ryto.
Komisijos pirmininko socialdemokrato Valentino Greičiūno teigimu, išvados Seimui greičiausiai bus pristatytos laiku, kaip ir planuota - birželio 1 dieną.
Išvadų projektą, kuris vakar pateko į žiniasklaidos rankas, V.Greičiūnas komentuoti atsisakė, tvirtindamas, kad visi komentarai galimi tik po to, kai išvados bus oficialiai patvirtintos. Manoma, kad galutinės išvados gali tik nežymiai skirtis nuo projekto, kuris vakar buvo išdalytas komisijos nariams.
Įmonė nebuvo privatizuota
Išvadų projekte konstatuojama, kad AB “Mažeikių nafta” buvo privatizuojama nesivadovaujant bendraisiais Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo principais ir nuostatomis.
Komisija nenustatė priežasčių ir aplinkybių, “dėl kurių būtų galima pateisinti vienos kompanijos “Williams International Company” pasirinkimą tuo pat metu atsisakant numatyto viešo tarptautinio konkurso”.
Toliau išvadų projekte tvirtinama, kad AB “Mažeikių nafta” nebuvo privatizuota, o pagal akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymą Seimo nutarimu pripažintam strateginiam investuotojui buvo suteikta teisė įsigyti po reorganizavimo tęsiančios veiklą AB “Mažeikių nafta” naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė neviršija 33 proc. šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Komisijos nuomone, atviro ir skaidraus privatizavimo proceso skelbiant viešą tarptautinį konkursą nebuvimas, o vienos kompanijos “Williams” pasirinkimas nedalyvaujant kitiems potencialiems investuotojams iš esmės susilpnino Lietuvos derybinę poziciją. “Investuotojo pasirinkimas vadovaujantis geopolitiniais, politiniais arba kitokio pobūdžio interesais, visiškai neatsižvelgiant į ekonominius motyvus, buvo iracionalus ir nepagrįstas”, - rašoma išvadų projekte.
Atsakomybė dešiniųjų Seimui
Projekte taip pat rašoma, kad pirminiai Lietuvos Vyriausybės susitarimai ir memorandumas su “Williams”, kuriuos 1998 ir 1999 metais pasirašė ūkio ministras Vincas Babilius ir finansų ministras Algirdas Šemeta, nebuvo tinkamai įvertinti Gedimino Vagnoriaus vadovaujamo ministrų kabineto ekonominiu bei teisiniu požiūriu. Dėl to Vyriausybė sau apsunkino, suvaržė ir apribojo tolesnes derybas.
Laikinoji valdymo paslaugų sutartis, pasirašyta 1998 rugsėjo 11 dieną, nenumatė, kokias konkrečias paslaugas turi teikti “Williams”, tačiau pagal pateiktas sąskaitas valdymo paslaugų išlaidos nuo 1998 m. liepos 29-osios iki 1999 m. spalio 29-osios sudarė beveik 25 mln. litų.
Šioje sutartyje, kaip rašoma išvadų projekte, buvo numatytas fiksuoto 1000 JAV dolerių dydžio atlyginimas už vieno žmogaus darbo dieną, nenumatant pagrindo ar apskaičiavimo, kodėl būtent toks atlyginimas būtų mokamas. Dėl šios sutarties Vyriausybė taip pat faktiškai neteko galimybių kontroliuoti įmonių veiklos.
Išvadų projekte teigiama, kad buvęs premjeras G.Vagnorius žinojo apie visus buvusio ūkio ministro V.Babiliaus, veikiančio Vyriausybės vardu, ir “Williams” derybinius procesus bei prisiimamus įsipareigojimus.
Toliau rašoma, kad Seimas, kurio Pirmininku buvo Vytautas Landsbergis, o pastarojo pirmuoju pavaduotoju A.Kubilius, privalėjo vykdyti Vyriausybės parlamentinę priežiūrą. “Todėl atsakomybė už AB “Mažeikių nafta” privatizavimo pradžią ir pasirinktą privatizavimo būdą tenka Seimui, kuriame daugumą tuo metu turėjo konservatoriai bei krikščionys demokratai”, - tvirtinama išvadų projekte.
Nepasiekė sąlygų pakeitimų
Dokumente taip pat pažymima, kad “Mažeikių naftos” privatizavimo procese aktyviai dalyvavo ir esminius sprendimus politiškai lėmė Prezidentas Valdas Adamkus bei jo patarėjai Albinas Januška ir Raimundas Mieželis. Komisijos duomenimis, “Mažeikių naftos” privatizavimo klausimai net keturis kartus svarstyti Valstybės gynimo taryboje. V.Adamkus dalyvavo dar aštuoniuose įvairaus lygio pasitarimuose privatizavimo klausimu.
Komisijos nuomone, premjeras Rolandas Paksas, ūkio ministras Eugenijus Maldeikis bei finansų ministras Jonas Lionginas, tęsdami ankstesnės Vyriausybės derybas, siekė iš dalies peržiūrėti kai kurias derybines pozicijas, “tačiau per penkių mėnesių derybų laikotarpį nepasiekė jokių esminių sutarčių sąlygų pakeitimų, gerinančių valstybės poziciją”.
Komisijos vertinimu, R.Pakso, E.Maldeikio ir J.Liongino atsistatydinimas sutarčių pasirašymo išvakarėse “rodo nepakankamai atsakingą šių pareigūnų požiūrį į Vyriausybės vadovo ir ministrų pareigas, nesistengiant įrodyti tuometinio Seimo konservatorių ir krikščionių demokratų daugumai bei Prezidentui šių sutarčių keliamoa žalos Lietuvos ekonomikai.
Komisija išvadų projekte pareiškia, jog “Mažeikių naftos” privatizavimo proceso galutinėje stadijoje dalyvavo ir išeivijos verslininkas Juozas Kazickas, tačiau plačiau jo vaidmuo neanalizuojamas.
Projekte taip pat pažymima, kad tinkamai savo funkcijų prižiūrėdamos “Mažeikių naftos” privatizavimo eigą neatliko Specialiųjų tyrimų tarnyba bei Valstybės saugumo departamentas.
“Williams” nevykdė įsipareigojimų
Išvadų projekte komisija konstatuoja, kad “Williams” pagal jos prisiimtus sutartinius įsipareigojimus turėjo užtikrinti reikiamo naftos kiekio tiekimą “Mažeikių naftai”, tačiau nesugebėjo to padaryti. Dėl to “Mažeikių nafta” išnaudojo tik pusę savo pajėgumų.
Remdamasi Valstybės kontrolės išvada, komisija pažymėjo, kad AB “Lietuvos geležinkeliai” nuo 1999 m. metų lapkričio iki 2002 m. metų gruodžio galėjo gauti 52 mln. litų papildomų pajamų, jeigu už suteiktas paslaugas “Mažeikių naftai” būtų taikyti baziniai, o ne lengvatiniai sutartyje su “Williams” numatyti tarifai.
Tuo tarpu AB “Klaipėdos nafta” per 2000-2002 metų laikotarpį galėjo gauti 34,9 mln. litų pajamų, jeigu būtų taikomas toks pat krovos tarifas kaip ir kitiems klientams.
Laivai, kurie naudojosi Būtingės terminalo paslaugomis, nemokėjo mokesčių už Lietuvos teritorinių vandenų naudojimą ūkinei veiklai.
Dėl perkrautiems naftos produktams terminale taikytų šimtaprocentinių nuolaidų valstybė per 1999-2002 metų laikotarpį negavo apie 47 mln. litų pajamų.
“Komisija konstatuoja, jog “Williams International Company” pagal pasirašytas sutartis turėjo modernizuoti AB “Mažeikių nafta”, sudaryti ilgalaikes naftos tiekimo sutartis ir siekti pelningos bendrovės veiklos, tačiau nė vieno iš šių sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, tuo pačiu neracionaliai naudojo paskolas ir finansinius išteklius”, - teigiama projekte.
Didžiausia nesėkmė Centrinėje Europoje
Įvertindama visus surinktus duomenis, komisija išvadų projekte pareiškia, jog privatizuojant “Mažeikių naftą” Lietuva “negavo nė vieno lito iš šio sandorio, o Lietuvos finansiniai įsipareigojimai buvo itin ženklūs”.
Komisijos nuomone, “Williams” net negalėjo būti suinteresuota gerais “Mažeikių naftos” veiklos rezultatais, nes, bendrovei pasiekus tam tikrą pelningumo lygį, “Williams” būtų privalėjusi apmokėti 75 mln. JAV dolerių vekselį.
“Mažeikių nafta” pagal valdymo sutartį su “Williams” ir UAB “Williams Lietuva”, o kartu ir kitiems juridiniams asmenims, kurie nebuvo numatyti sutartyje, už valdymo paslaugas sumokėjo daugiau nei 222 mln. litų. Valdytojo pajamos už valdymą nebuvo susietos su bendrovės veiklos rezultatais.
Dar daugiau - didėjant “Mažeikių naftos” nuostoliams, atitinkamai didėjo ir valdymo paslaugų mokesčiai.
Komisijos vertinimu, valdant kompanijoms “Williams International Services Company” ir UAB “Williams Lietuva”, bendrovė “Mažeikių nafta” patyrė 1,11 mlrd. litų nuostolių.
Komisija, remdamasi Valstybės kontrolės išvada, pažymi, kad “Mažeikių naftos” valstybei priklausančių akcijų atidavimas, atsižvelgiant į dabartinius įmonės veiklos rezultatus, laikytinas nesėkmingiausiu iš visų Centrinės Europos naftos perdirbimo įmonių privatizavimų.
