Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Mylimiausia Adolfo Hitlerio žvaigždė
2007-05-19
Šimtojo garsios žvaigždės Zaros Leander jubiliejaus iškilmės Švedijoje ir Vokietijoje buvo pažymėtos su neregėtu užmoju
Švedijos žemė padovanojo ne tik daug Nobelio premijos laureatų rašytojų, bet ir tris kino žvaigždes, kurios dabar vadinamos “dešimtosios mūzos” ikonomis. Tai šalto spindesio apgaubta paslaptingoji Greta Garbo, emocinga lyrinių melodramų herojė Ingrida Bergman ir muzikalioji “femme fatale” Zara Leander.
Atidarytas muziejus
Zara Leander lygiai prieš šimtą metų gimė labai religingoje šeimoje, kurioje pramogų sfera buvo laikoma mirtinų nuodėmių pasauliu. Užsispyrusi mergina sugebėjo įveikti griežto auklėjimo tradicijas ir tapo estrados bei kino žvaigžde. Gimtojoje Švedijoje, Austrijoje ir Vokietijoje jos talento gerbėjai aktorės žemą balsą buvo įpratę lyginti su tirštu tamsiu vynu, kuriame susijungė gyvenimo džiaugsmas, laimė ir skausmas.
Šimtojo garsios žvaigždės jubiliejaus iškilmės neseniai Švedijoje ir Vokietijoje buvo pažymėtos su neregėtu užmoju. Koncertų salėse skambėjo pačios Zaros Leander dainų įrašai. Stokholme, kur 1931-aisiais legendinė aktorė debiutavo Franco Leharo operetėje “Linksmoji našlė”, buvo parodytas Zaros Leander atminimui skirtas mono miuziklas, kurį sukūrė ir atliko dainininkas Matijas Enas. Miunchene buvo parodytas Zaros Leander gyvenimą iliustruojantis muzikinis reviu “Vėjas padainavo man dainą”. O Heradshamerio miestelyje, kuriame 1939 metais už savo fantastiškai didelius nacių Vokietijos honorarus Zara Leander įsigijo dvarą ir kur buvo palaidota 1981-aisiais, buvo atidarytas muziejus.
Dainininke būti neketino
“Nacių Greta Garbo” ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pavadinta Zara Leander (tikroji pavardė Sara Stina Hedberg), vargonų meistro dukra, nuo mažens mokėsi groti fortepijonu ir smuiku, o į sceną pirmą kartą išėjo būdama vos šešerių metų.
Tačiau užaugusi dainininke ir muzikante būti visai neketino. Trečiojo dešimtmečio pradžioje ji dvejus metus gyveno Rygoje, kur išmoko vokiškai, dirbo sekretore ir, būdama devyniolikos, ištekėjo už aktoriaus Nilso Leanderio. Pagimdė du vaikus, bet 1929-aisiais išsiskyrė ir įsidarbino kabarete, kur pirmą kartą atliko dainą “Vill ni se en stjärna”, netrukus tapusia jos vizitine kortele.
1930 metais Zara Leander jau dainuoja net keturiuose Stokholmo kabaretuose ir įrašo pirmą plokštelę, kurios garsiausią hitą “Vėl įsimylėjusi” (“Falling in love again”) ką tik sudainavo Marlena Ditrich. Po pirmosios plokštelės sekė debiutas filme “Dantės misterijos” (1931 m.) ir keli vaidmenys kino operetėse. Netrukus Zaros Leander šlovė peržengė Skandinavijos šalių ribas, ir beveik vienu metu ji gavo pasiūlymus filmuotis Holivude ir Vokietijoje. Vykti į Ameriką su dviem mažais vaikais atrodė labai rizikinga, todėl aktorė nusprendė tęsti karjerą Europoje. Be to, ji gerai mokėjo vokiečių kalbą.
Karjera nacių Vokietijoje
1936-aisiais Zara Leander pasirašo labai pelningą kontraktą Berlyno kino studijoje UFA. Trečiajam reichui žūtbūt reikėjo garsios žvaigždės. Mat valdžią paėmę nacionalsocialistai iš karto uždraudė kine dirbti visiems žydams.
Kultūros ministru ir propagandos šefu paskirtas daktaras Jozefas Gebelsas tokius žmones apšaukė “degeneratais” ir pradėjo su jais aršią kovą. Garsiausia ketvirtojo dešimtmečio vokiečių kino žvaigždė Marlena Ditrich po savo legendinio “Žydrojo angelo” kartu su šio filmo režisieriumi Džozefu fon Šternbergu išvyko į Holivudą ir sugrįžti į nacių valdomą tėvynę griežtai atsisakė.
Nors Zaros Leander gyslose taip pat buvo žydiško kraujo, tai daktaro Gebelso nesutrikdė. Pasirašydama kontraktą Zara Leander išsiderėjo geras darbo sąlygas ir didelius honorarus, kurių nemaža dalis turėjo būti pervesta į Švedijos bankus. Taip garsioji švedė tampa svarbiausia Trečiojo reicho kino žvaigžde ir paties fiurerio numylėtine.
Jau pirmoji jos muzikinė melodrama “Į naująjį krantą” (1937 m.) buvo tokia populiari, kad per premjerą Berlyne Zarą Leander publika kviečia į sceną ne mažiau kaip penkiasdešimt kartų. O jau kitą dieną jos dainos iš filmo, ypač lyriška “Aš stoviu lietuje” (“Ich steh’ Im Regen”) ir temperamentingoji “Taip, pone!” (“Yes, Sir!”) skamba visur.
Ne mažesnė šlovė lydėjo ir antrąjį Zaros Leander vaidmenį legendinėje “Habaneroje” (1937 m.). Čia ji suvaidino gražuolę švedę Astrėją, kuri apsilankiusi Puerto Rike susižavi turtuoliu žemvaldžiu Donu Pedru ir už jo išteka. Bet laimę atneša ne turtai, o sena meilė.
Filmai su Zara Leander padėjo nacistinei Vokietijai sušvelninti užsienio šalių jai paskelbtą blokadą ir tapo puikia eksporto preke. Nors kaip aktorė Zara Leander, žinoma, nusileido Marlenai Ditrich, žiūrovai buvo sužavėti jos žemo balso tembro ir buvo pasirengę klausytis be pabaigos. Sakoma, kad Zaros Leander dainų įrašai buvo grojami net koncentracijos stovyklose.
Mitai ir žiauri realybė
Dvylika Vokietijoje sukurtų filmų atnešė studijai UFA daug pelno, o Zarą Leander padarė ne vien Trečiojo reicho žvaigžde. Ši aistringa ir protinga moteris tapo idealu ir pavyzdžiu milijonams. Kaip įprasta tikroms žvaigždėms, apie Zarą Leander buvo kuriami visokiausi prasimanymai ir paskalos. Kai kurie istorikai net teigė, kad ji buvusi sovietų šnipė.
Paskutinis filmas su Zara Leander “Anuo metu” Vokietijos ekranuose pasirodė 1943 metų kovo pradžioje. Po to, kai jos vila netoli Berlyno (Griunvaldo priemiestyje) per sąjungininkų oro antskrydį buvo subombarduota, Zara Leander ryžosi nutraukti pasakiškai pelningą kontraktą ir su vaikais grįžti į gimtinę. Pasilikti Berlyne, aiškėjant karo baigčiai, reikštų palaidoti save gyvą.
Nacių vilionėms ir netgi šantažui Zara Leander pajėgė atsispirti. Tačiau karjerai buvo suduotas stiprus smūgis. Vokietijoje ji buvo paskelbta išdavike, ir filmai su Zara Leander buvo uždrausti. O grįžusią į Švediją aktorę tautiečiai pasitiko su neslepiama neapykanta. Dar ilgai Zaros Leander pavardė asocijavosi su jos “nacistine” praeitimi, todėl pasirodyti ekrane ir scenoje ji pradėjo tik praėjus penkeriems metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Bet savo šlovės jau nebepakartojo.
1949-aisiais ji ištekėjo trečią kartą (su antruoju vyru Vidaru Forseliu aktorė pragyveno vienuolika metų). Trečiasis Zaros Leander vyras Arnė Hiulpersas iki savo mirties akompanavo jai koncertuose.
Zara Leander iškeliavo Anapilin po sunkios ligos praėjus trejiems metams po vyro mirties, 1981 metų birželio 23 dieną.
Fatališkos moters aura
“Vyrai sukasi aplink mane kaip drugeliai aplink žibintą”, - šie Zaros Leander dainos žodžiai puikiai iliustruoja fatališkos moters esmę.
Genialus italų kino režisierius Federikas Felinis dažnai prisimindavo, kaip klausant Zaros Leander dainų, jam “per nugarą ėjo malonus šiurpas”. O spaudos konferencijoje Berlyne, pristatydamas savo filmą “Džindžer ir Fredas” maestro Felinis staiga prisiminė Zarą Leander: “Ji buvo tikra liūtė, kurios sudraskomas su malonumu sutiktų būti bet kuris vyras.”
