Mokesčių reforma drebina partijų ir koalicijos vienybę


2005-05-05
Arūnas IVAŠKEVIČIUS
Mokesčių reforma drebina partijų ir koalicijos vienybę

Valdančiosios daugumos siūlės braška dėl nesutarimų ir nesuderintų veiksmų

Seime registruojami vis nauji, dažnai vienas kitam prieštaraujantys, mokesčių reformos įstatymų projektai, valdančiosios koalicijos partneriai nevengia aštrių replikų vieni kitiems.

Tačiau Vyriausybės vadovas Algirdas Brazauskas demonstruoja olimpinę ramybę.

Jo nuomone, koalicijos subyrėjimo grėsmė - tai tik atskirų politikų, žurnalistų ir apžvalgininkų fantazijos vaisius.

Premjeras deklaruoja stabilumą

Iš atostogų sugrįžęs premjeras A.Brazauskas žurnalistams pakartojo, kad valdančiojoje koalicijoje nesutarimų nėra. Pasak Ministro Pirmininko, visas šis kilęs ažiotažas tėra žurnalistų kalbos, atskirų politikų, apžvalgininkų fantazijos vaisius. Premjeras taip pat pabrėžė, kad bus laikomasi Politinės tarybos patvirtinto mokesčių reformos modelio.

Anot A.Brazausko, mokestis nuo įmonių apyvartos yra būtinas, nes, formuojant kitų metų biudžetą, nebus iš kur gauti lėšų įsipareigojimams vykdyti, kurie siekia net 900 mln. litų. Ministras Pirmininkas taip pat nemano, kad skilimas gresia Seimo Socialdemokratų frakcijai, kurioje išryškėjo skirtingos pozicijos dėl mokesčių reformos pagrindinių principų.

Vakar Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatoma laikinuoju 4 proc. mokesčiu apmokestinti šalies įmonių pelną, o ne apyvartą. Šis projektas sutampa su atsistatydinimo pareiškimą premjerui įteikusio finansų ministro Algirdo Butkevičiaus pozicija, tačiau prieštarauja Politinės tarybos nuostatoms.

Tokiam B.Vėsaitės sprendimui vakar buvo pritarta vakar vykusiame parlamentinės Verslo ir užimtumo komisijos posėdyje.

Socialdemokratė aplenkė visą frakciją

“Teko susitikti su daugeliu verslininkų asociacijų, tiek su pramonininkais, tiek su Verslo ir darbdavių konfederacija ir su Smulkiųjų verslininkų asociacija. Jeigu visi vienu balsu sako, kad jiems mokestis nuo pelno yra palankesnis negu mokestis nuo apyvartos, tai kodėl mes negalime paklausyti būtent verslo bendruomenės balso?” - vakar dėstė motyvus teikti alternatyvų įstatymo projektą komisijos pirmininkė B.Vėsaitė.

Pasak parlamentarės, mokestis nuo pelno bus palankesnis smulkiems verslininkams, nes jie gauna nedidelius pelnus arba jų visai neturi. B.Vėsaitę komisijos posėdyje palaikė ir kiti jos nariai. Konservatorius Ramūnas Garbaravičius siūlė komisijoje mokesčio nuo apyvartos iš viso nesvarstyti, o diskutuoti vien dėl pelno apmokestinimo.

Įregistruodama įstatymo projektą, B.Vėsaitė aplenkė visą Socialdemokratų frakciją, kuri ketino šią savaitę Seimui teikti įstatymo pataisas, siūlančias naująjį verslo mokestį skaičiuoti nuo pelno. Frakcijos seniūnas Juozas Olekas vakar pareiškė, kad dar vienas įstatymo projektas frakcijos vardu teikiamas nebus, nes žadama paremti B.Vėsaitės projektą.

Apie ketinimus frakcijos vardu teikti naują projektą, prieštaraujantį Politinės tarybos sprendimui ir susitarimui su koalicijos partneriais, J.Olekas buvo pranešęs pirmadienį po susitikimo su šalies vadovu Valdu Adamkumi.

Drasko vidiniai prieštaravimai

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas vakar iš karto sukritikavo Verslo ir užimtumo komisijos pirmininkės B.Vėsaitės siūlymą naująjį mokestį skaičiuoti nuo pelno, o ne nuo apyvartos. B.Bradauskas pareiškė, kad reikia gerbti koalicijos Politinės tarybos priimtus sprendimus.

“Kiekvienas Seimo narys yra laisvas savo veiksmuose. Tačiau aš to nedaryčiau vien dėl to, kad reikia paisyti ir koalicijos partnerių sprendimų”, - sakė politikas.

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas vakar taip pat griežtai sukritikavo tokią dalies socialdemokratų poziciją. Danijoje viešintis A.Paulauskas, duodamas telefonu interviu “Žinių radijui”, pareiškė, kad Socialdemokratų frakcijos Seime siūlymai dėl mokesčių reformos diskredituoja valdančiąją koaliciją, kurios Politinė taryba jau patvirtino reformos variantą.

Valdančiosios koalicijos narės Naujosios sąjungos lyderio A.Paulausko nuomone, bandymai revizuoti pasiektus susitarimus rodo politinės brandos trūkumą.

Nesuauga į vieną organizmą

Seimo Pirmininkas išreiškė viltį, kad kai kurių socialdemokratų demaršai įtakos koalicijos darbui neturės, nes didžioji dalis valdančiosios daugumos narių esą veikia sutelktai. Tačiau A.Paulauskas nuogąstavo dėl neigiamos gyventojų nuomonės.

Anot A.Paulausko, paskutiniai įvykiai Socialdemokratų partijoje pademonstravo, kad šioje partijoje dar “pakankamai ryški” siūlė tarp į vieną politinę jėgą susijungusių buvusios Socialdemokratų partijos ir Lietuvos demokratinės darbo partijos sparnų, o ta siūlė pastaruoju metu ėmė braškėti. “Sunku pasakyti, kada jie suaugs į vieną organizmą”, - sakė A.Paulauskas.

Finansų ministro A.Butkevičiaus ketinimą atsistatydinti A.Paulauskas įvertino kaip Socialdemokratų vidinių nesutarimų rodiklį. Tačiau Seimo vadovas taip pat neatmetė galimybės, kad A.Butkevičius atsistatydina dėl nesugebėjimo tvarkyti valstybės biudžetą.

Nenori įsilieti į daugumą

Prezidentas V.Adamkus vakar pareiškė dėsiantis visas pastangas išlaikyti stabilumą valstybėje, nes, jo vertinimu, “Lietuvai tokie sukrėtimai būtų be galo nuostolingi”.

Komentuodamas opozicijos atstovų svarstymus apie galimybę pakeisti dabartinę koalicinę socialdemokratų, socialliberalų, Darbo partijos bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (VNDPS) Vyriausybę, Prezidentas sakė nematąs jai alternatyvų.

Kartu jis neatmetė galimybės reformuoti valdančiąją koaliciją, į ją įtraukiant naujų politinių jėgų, pavyzdžiui - opozicijoje esančius liberalcentristus.

Tačiau Liberalų ir centro sąjunga (LCS) tokią Prezidento viziją sukritikavo. “Dabartinė valdančioji koalicija yra nedarbinga ir bet kokios jėgos įliejimas, mano nuomone, nepakeis situacijos”, - sakė LCS frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.

Galimybę prisijungti prie valdančiosios koalicijos kategoriškai atmetė ir Tėvynės sąjunga, kurios pirmininkas Andrius Kubilius yra Seimo opozicijos lyderis.

Vėliau TS frakcija paskelbė A.Kubiliaus pareiškimą, kuriame teigiama, jog “išankstinės kalbos apie būsimas koalicijas bei raginimai pozityvioms jėgoms prisijungti prie šiandieninių koalicijų atveria kelią V.Uspaskichui į Lietuvos ministrus pirmininkus”.

Liberalcentristo pasiūlymas pavadintas populistiniu

Vieninteliai liberaldemokratai pritarė Prezidento idėjai sustiprinti valdančiąją koaliciją dar viena politine jėga. “Mes esame konstruktyvi opozicija. Jeigu gausime siūlymų artimiau bendradarbiauti, svarstysime”, - teigė Liberalų demokratų partijos frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Valdančiajai keturių partijų koalicijai niekaip nesusitariant dėl mokesčių reformos parlamentinės LCS lyderis, Vilniaus meras Artūras Zuokas pasiūlė Seimui pasileisti. Tačiau tokį siūlymą nedelsiant sukritikavo vienas iš Darbo partijos lyderių Viktoras Muntianas.

“Nuo rinkimų niekas nepasikeitė, žmonių nuomonių pasiskirstymas panašus, koks buvo ir prieš praėjusius rinkimus, politinių jėgų išsidėstymas būtų toks pats”, - vakar sakė parlamentaras.

VNDPS frakcijos Seime seniūnė Aldona Staponkienė taip pat sakė esanti įsitikinusi, jog pirmalaikių rinkimų atveju Seimo politinė sudėtis liktų beveik tokia pati.

“Rinkimai vyko neseniai, nemanau, kad žmonių nuomonė būtų staiga pasikeitusi, todėl ir pirmalaikių rinkimų atveju Seimo politinė sudėtis ženkliai nesikeistų”, - pareiškė A.Staponkienė.

A.Zuoko siūlymą populistiniu pavadino ir Seimo Pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Česlovas Juršėnas.

“Tai yra grynas populizmas. Šita koalicija gali dirbti, o kad mes ginčijamės, taip ir turi būti, nes koaliciją sudaro keturios partijos, galiu patikinti, kad ginčysimės ir toliau”, - tvirtino Č.Juršėnas.