Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Mirę kurortai su laivais ant stogų
2005-04-09
Jūratė KUZMICKAITĖ
Indonezijos pakrantė nepabunda iš cunamio palikto griuvėsių ir
masinių kapaviečių košmaro
Antrasis iš eilės žemės drebėjimas, neseniai vėl supurtęs Indonezijos regioną, sukėlė siaubą ir masinę gyventojų paniką.
“Nesistebiu, - sako Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Kazakevičius, neseniai grįžęs iš cunamio nusiaubtos šalies. - Laimė, kad šį kartą drebėjo tik žemė, kad nekilo milžiniškos bangos. Indoneziečiams to būtų jau per daug”.
Vis dar randama lavonų
Indonezijos kurortuose, kuriuose mėgdavo masiškai atostogauti Skandinavijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, kitų Europos šalių turistai, šiuo metu šeimininkauja buldozeriai.
Turistams ten nebėra ką veikti: šiukšlės, griuvėsiai, drumstas vanduo, dumblo sąnašos - tai viskas, ką šiandien galėtų išvysti tie, kurie atskrisdavo į Indoneziją mėgautis Indijos vandenyno pakrantės kurortų komfortu bei kvapą gniaužiančiu grožiu.
Dabar grožio ten nebėra. “Dar tebeieškoma ir vis teberandama lavonų, jau visiškai suirusių. Jie kuo skubiau laidojami masinėse kapavietėse, ant kurių žeria ir presuoja žemes nuolat burzgiantys buldozeriai”, - pasakoja Z.Kazakevičius.
Neseniai jis dalyvavo NRG4SD - globalinio tinklo stebėtojų komiteto posėdžiuose, vykusiuose Indonezijoje, stichijos nepaliestoje zonoje: Medane, Šiaurės Sumatroje. Posėdžių dalyviai buvo nuskraidinti ir į cunamio sugriautą pakrantės ruožą.
Nuskraidino kariniai lėktuvai
“Skridome Indonezijos karinių oro pajėgų lėktuvais, paskui - sraigtasparniais. Kitaip pasiekti stichinės nelaimės suniokotą vandenyno pakrantę neįmanoma, ten daug kur nebėra kelių”, - aiškina Z.Kazakevičius.
Tai, ką išvydo cunamio nusiaubtoje zonoje, Kauno apskrities viršininkas apibūdina vienu žodžiu: “siaubinga”. Sumatros salos pakrantės, esančios šalia cunamį sukėlusio žemės drebėjimo epicentro, vaizdas sukrėtė visus, dalyvavusius toje liūdnoje ekskursijoje.
“Į labiausiai nukentėjusius rajonus buvome vežami autobusu, - pasakoja Z.Kazakevičius. - Išlipome kurorte, kuriame rinkdavosi viso pasaulio povandeninio nardymo mėgėjai. Sako, tai buvo be galo gražus miestelis, į kurį atvykdavo povandeninio pasaulio stebėtojai. O mes išvydome tik nuolaužomis nusėtą žemę ir besidarbuojančius vikšrinius buldozerius”.
Gyvenvietės nušluotos kaip skiedros
“Matėme namą, ant kurio stogo tebėra milžiniškos bangos užneštas laivas. Tokių vaizdų prisižiūrėjome daug”, - kalba Z.Kazakevičius.
“Vanduo po cunamio dar ne visur atslūgęs, - pasakoja apskrities viršininkas. - Ten, kur buvo įdaubos, dabar tyvuliuoja drumsti tvenkiniai”.
“Mūriniai, kapitaliniai statiniai apgriauti žemės drebėjimo, tačiau bangos daugelio jų visiškai nesugriovė. Bet gyventojų namelius nušlavė kaip skiedras, kai kur jų neliko nė pėdsako. Pakrantės ruože iki kalnų, besidriekiančiame maždaug 5 kilometrus, indoneziečių namų nebėra. Ten, kur yra išlikusių apirusių statinių, jie stūkso tušti, negyvenami”, - prisimena slogius reginius Z.Kazakevičius.
Klesti metalo supirktuvės
“Indonezijoje vietinės teisėsaugos rykštė šiuo metu - vadinamieji metalistai. Pats mačiau, kaip prie išlikusių namų motociklais privažiuoja metalo pjūklais ir panašia technika ginkluoti vyrukai ir pjausto, tempia į savo motociklų priekabas visa, ką randa vertingo be šeimininkų likusiuose namuose”, - kalba Z.Kazakevičius.
Indonezijoje, kur nebeveikia kurortinės pakrantės zonos pasilinksminimo įstaigos, šiuo metu klesti daugybė oficialių, o dar daugiau - nelegalių metalo supirktuvių.
Teisėsauga bejėgė prieš tuos, kurių pragyvenimo šaltinis tapo nelaimės ištikti tautiečiai, be priežiūros palikti jų namai.
Sena bažnyčia išgelbėjo žmones
“Gidas atvedė mus prie XIX amžiuje statytos katalikų bažnyčios, apgadintos, bet nesugriautos nei žemės drebėjimo, nei cunamio, - prisimena Z.Kazakevičius. - Jis papasakojo, kad išsigelbėjo visi žmonės, subėgę į bažnyčią ir užsilipę ant jos stogo”.
Pats indonezietis gidas stichinės nelaimės metu važiavo su žmona automobiliu. Užplūdus pirmajai bangai, jie iššoko iš automobilio ir kažkokiu būdu išsilaikė iki kaklo apsemti vandens.
Po pirmosios cunamio bangos atšniokštė dar dvi. Gidui ir jo žmonai pavyko išlikti gyviems. Tačiau per 200 tūkstančių žmonių stichija nusinešė į vandenyną, paskandino, palaidojo po namų nuolaužomis.
“Aplankėme UNICEF globojamą našlaičių stovyklą, kokių Indonezijoje po žemės drebėjimo yra nemažai. Nuostabūs, mieli vaikai. Jų nuotraukos platinamos visais įmanomais kanalais. Deja, mūsų aplankytos stovyklos statistika tokia: iš 258 našlaičių atsirado vos šešiolikos vaikų tėvai ar giminaičiai”.
Ieško kontaktų
“Sakyti, kad Indonezija jau atsigauna po nelaimės, ko gero, negalima, - kalba Z.Kazakevičius. - Cunamio ir žemės drebėjimo nusiaubti regionai tikrai dar neatsigauna, ir nežinia, kada atsigaus. Jie stengiasi atgaivinti turizmą, bet kol kas tai - tuščios pastangos”.
“Jiems reikalinga visokeriopa pagalba. Reikia architektų, statybininkų, inžinerinių tinklų specialistų, gyvenviečių planavimo urbanistų”, - teigia Kauno apskrities viršininkas.
Privačiame pokalbyje lietuvis paminėjo mūsų šalies Indonezijai paaukotą sumą - apie milijoną litų, o tai - apytikriai 3,5 mln. rupijų. Ši žinia buvo sutikta su džiaugsmu ir dideliu dėkingumu.
“Aš palikau Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų koordinates jų Pramonės rūmams, - pasakoja Z.Kazakevičius. - Indoneziečiai nori užmegzti dvišalius kontaktus su Lietuva”.
