Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Menas susitarti
2002-11-04
Daiva VALEVIČIENĖ
Šeimos nariai, kaimynai, kolegos darbe iš mielų ir draugiškų staiga gali tapti nepakenčiami. Šią liūdną tiesą žino visi, kam teko pakliūti į sunkiai išsprendžiamą konfliktą.
Kartais dėl menkutės priežasties kilęs ginčas tampa ilgametės sekinančios nesantaikos pradžia. Faktai pasimiršta, emocijos lieka. Ir niekas, rodos, nebegali teisingai padalyti takelio tarp dviejų sklypų, seno televizoriaus ar vienodai išdykusių vaikų. Susipykę žmonės dažnai suvedinėja netikras sąskaitas - kažką ne taip išgirdo ar suprato, klaidingai pagalvojo, kvailai leptelėjo ir įsiplieskė kova, kurioje savo teisumu neabejoja nė viena pusė.
Pašaliečiui atrodo, kad vienintelė išeitis - susitaikyti ir susitarti, bet kas jo paklausys? O jei ir paklausytų, kas žengs pirmąjį žingsnį, kas kontroliuos, kad susitarimai būtų įvykdyti? JAV, Australijoje, Europos valstybėse tokiais taikos balandžiais tampa tarpininkai. Kreiptis į juos daug patogiau ir priimtiniau negu į teismą, kur bylos nagrinėjimui prireikia krūvos dokumentų, liudininkų ir pinigų. Svarbiausia, kad žmonės tarpininkavimu priimtais sprendimais dažnai būna labiau patenkinti nei tais, kuriuos priima teismas.
“Žmonės labiausiai linkę laikytis susitarimo, kurį patys yra pasiekę. Manoma, kad apie 70 proc. konfliktų gali būti išsprendžiami bendrai. Pagrindinis tarpininkavimo principas - abiejų pusių noras susitarti”, - sako prieš kelerius metus tarptautinius tarpininkavimo kursus baigusi psichologė Ramunė Dobrovolskienė.
“Tarpininkas į ginčo turinį nesikiša, jo užduotis - garantuoti, kad abi pusės turėtų galimybę išsakyti savo poziciją ir būtų išklausytos. Tarpininkas - nešališkas asmuo, padedantis tartis bei susitarti, jis nesiūlo sprendimų, nevertina, kas teisus”, - aiškina Ramunė.
Kai žmonės aiškinasi santykius be tarpininko, aktyvesnis ir emocingesnis dažnai užgožia ramesnįjį, nuo faktų ir pageidavimų pereinama prie priekaištų ar kaltinimų, prisimenamos patirtos skriaudos. Problemos esmė paskęsta tarp šalutinių dalykų, ginčo centre netikėtai atsiduria nereikšmingos detalės, ir konfliktas įsiliepsnoja iš naujo.
Teresa Dun iš Kanados taikomųjų derybų instituto padėjo surengti pirmuosius tarpininkavimo seansus Lietuvos konfliktų prevencijos centre. Buvo nesunku įsitikinti, jog konfliktus žmonės gali spręsti ir išspręsti kaip partneriai, o ne priešininkai ir būti malonūs vieni kitiems. “Lietuvoje šis metodas kol kas neprigijo, tiksliau - persikėlė į televizijos ekranus. Daug publicistinių ir pokalbių laidų iš esmės yra tarpininkavimas”, - šyptelėja Ramunė Dobrovolskienė.
