Mažoji kerėtoja - čichuachua


2004-01-27
Virginija SKUČAITĖ
Mažoji kerėtoja - čichuachua

Manoma, kad šiai mažiausių pasaulyje šunelių veislei yra apie 3 tūkstančius metų  

Nors pasaulyje žinoma apie 500 šunų veislių, tačiau tik vienai iš jų - čichuachua tinka apibūdinimai: pati mažiausia, pati seniausia, pati atspariausia pokyčiams, kuriuos palieka bėgantis laikas.

Pirmą kartą čichuachua oficialiai pasirodė 1884 m. JAV vykusioje šunų parodoje. Pirmasis čichuachua Europoje buvo užregistruotas 1953 m. Šveicarijoje. Rusijoje šios veislės šunelių atsirado 1959 m., kai F.Kastro padovanojo N.Chruščiovui čichuachua porelę.  

Gamtos mįslė  

Čichuachua - tai mažutėliai, grakštūs, teisingų kūno proporcijų gražuoliai šuneliai, kurių išorei neturėjo įtakos prabėgę šimtmečiai. Maža to, XVI amžiuje, kai ispanai užkariavo Pietų Ameriką, šios veislės šuneliai, atskirti nuo žmogaus, pragyveno tris šimtmečius džiunglėse, nepakeitę savo veislės požymių. Net mokslininkai nesugebėjo įminti šios nuostabios gamtos mįslės.

Šiuos faktus papildo žmonių, auginančių čichuachua veislės šunelius, liaupsės: patys meiliausi, patys drąsiausi, patys ištikimiausi ir protingiausi šuneliai. Beje, Lietuvoje tėra vos keli šių nuostabių mažylių veislynai. Kaunietės Erikos Daugėlienės veislyne gyvena 9 nuostabūs mažyliai.

Kiekvieną svetimą žmogų, ateinantį per kiemą, jie sutinka garsiu lojimu, užsilipę virtuvėje ant palangės. Budrūs sargai tuoj pat nušoka ant grindų, kai svetys įeina į virtuvę, apspinta iš visų pusių ir, jei neklausytų šeimininkės, įsikibtų į kelnes ar batus. Tačiau gražuoliai šuneliai labai klusnūs - sudrausminti šeimininkės skuba į savo minkštus guolius, įtaisytus prie besikūrenančios krosnies, kitose šiltose būsto kertelėse.  

Švelnumo simbolis 

Smulkiausieji, vos kilogramą sveriantieji Fėja ir Bučinukas mielai įsitaisė ant šeimininkės rankų ir iškart nurimo, prigludę prie jos kaklo. “Visi šuneliai nepaprastai švelnūs. Švelnesni už kačiukus”, - tikino Erika, glostydama iš laimės tirpstančius Fėją ir Bučinuką. Beje, Fėja su bučinuku yra bene patys lengviausi - tesveria po kilogramą. Pati stambiausia yra antroji kalytė - sveria du kilogramus . Beje, Gineso rekordų knygoje užfiksuotas 490 g sveriantis suaugęs čichuachua Japonijoje.

Du patinėliai ir septynios kalytės gyvena labai taikiai - tarsi būtų broliai ir sesės, nors iš tiesų yra atvežti iš įvairių Europos šalių. Todėl jie visi skirtingų spalvų ir išvaizos. Juos vienija tik čichuachua veislei būdingi požymiai, nepaprastas meilumas bei šilumos pomėgis. Todėl visą dieną name kūrenasi krosnis. “Naktį aš juos rotacijos principu po vieną pasiimu į lovą. Kiti, likusieji virtuvėje, nepyksta, nes žino, kad ateis ir jų eilė pasilepinti mano lovoje”, - pasakoja Erika.

Mažyliai nėra išrankūs maistui - 50 proc. raciono sudaro sausas ėdalas, o kitą dalį - naminis maistas. Visi šuneliai mėgsta daržoves ir šeimininkės jiems pagamintus šuniškus patiekalus. Jie sveiki ir puikiai jaučiasi, nes auga gausioje gentainių šeimoje. Didžiausia nelaimė, kuri gali ištikti čichuachua - vienatvė. Šie šuneliai labai sunkiai ją pakelia. Jiems būtinai reiktų parūpinti antrą tokį pat gentainį arba paukštį, katę, triušį, su kuriais jie nenuobodžiautų. Beje, šie šuneliai yra labai išdidūs, žinantys savo vertę. Jie labai supyksta, nelaiku pakelti iš miego, be reikalo tampomi, atitraukti nuo mėgstamo žaidimo. Todėl jie netinka šeimoms, kuriose yra vaikų iki penkerių metų (jie elgsis su mažu šuneliu kaip su gyvu žaislu) ir didelių, o ypač - agresyvių veislių šunų.  

Ilgaamžiai mažyliai  

Šie šuneliai moka džiaugtis gyvenimu kaime - gaudo drugelius, žiogus, žaidžia su jais. Tačiau nevalia čichuachua palikti vieno lauke - jį gali nusinešti vanagas ar net didžiulė varna. Tad lauke šiems šuneliams reikia tinklu uždengto voljero, jei paliekate mažylį be priežiūros.

Tai ilgaamžis šuo - vidutiniškai jie gyvena 16 metų, tačiau yra žinomas ne vienas čichuachua, sulaukęs 20 metų. Jiems nereikia ypatingos kailio priežiūros, nereikia jo kirpti. Jo pirmapradė išvaizda - tai čichuachua vizitinė kortelė ne tik namuose, bet ir parodų ringuose.

Belieka prisiminti, kad veislės pavadinimas kilo iš to paties pavadinimo Meksikos provincijos, kurioje pirmą kartą šie šuneliai buvo aptikti. Kinologai iki šiol nesutaria, ką laikyti čichuachua kilmės šalimi - Japoniją, Kiniją, Egiptą ar Maltą. Dominuoja nuomonė, kad istorinė čichuachua tėvynė - Meksika. Jos senųjų gyventojų (inkų, actekų, majų) piešiniuose ant uolų aptikti šių mažųjų šunelių atvaizdai.