Maskva kerta smūgį Lietuvos darbo rinkai


2007-01-18
Rūta STANKEVIČIŪTĖ
Maskva kerta smūgį Lietuvos darbo rinkai

Supaprastinusi migracijos tvarką Rusija atvėrė vartus užsieniečiams, ieškantiems geresnių pragyvenimo šaltinių

Apie darbo jėgą iš Baltarusijos, Ukrainos ir kitų kaimyninių valstybių mąstantiems mūsų šalies darbdaviams Maskva kirto smūgį - supaprastinusi migracijos taisykles Rusija, ko gero, daugiau kvalifikuotos darbo jėgos sutrauks į savo šalį.

Rusija keičia įstatymus

Nuo pirmadienio Rusijoje įsigaliojo nauja migracijos tvarka, supaprastinanti užsienio piliečių įdarbinimą Rusijoje. Biurokratinius barjerus Maskva visiškai ištirpdė tiems specialistams, kurių Rusijoje labiausiai trūksta.

Pasak Konstantino Romodanovskio, Rusijos Federalinės migracinės tarnybos direktoriaus, nuo pirmadienio įsigaliojusios migracijos taisyklės supaprastins užsienio piliečių įdarbinimą Rusijoje: “Įstatymų pataisos jau priimtos, jos įsigaliojo sausio 15 dieną - tai visų pirma paprastesnė registracija, paprastesnė tvarka norint gauti leidimą dirbti”.

Tarnybos vadovas pabrėžė, kad įstatymas leis panaikinti nereikalingus administracinius barjerus labiausiai reikalingiems specialistams.

Naujos taisyklės supaprastina migracines procedūras, susijusias su užsienio piliečio, atvykusio į Rusiją, statuso, kaip laikinai gyvenančiojo Rusijoje, suteikimu, palengvina šių užsienio piliečių įdarbinimą Rusijos teritorijoje. Nuo šiol atvykusiems į Rusiją užsienio piliečiams suteikiama galimybė savarankiškai rūpintis leidimu dirbti per dešimt dienų nuo pareiškimo padavimo.

1:0 Maskvos naudai

Darbo jėgos trūkumas ir jos brangumas - dažnos įmonės galvos skausmas. Vyksta arši konkurencija dėl kiekvieno darbininko. Kuo greičiau sugebėsime tą darbininką prisitraukti į savo valstybę, tuo mūsų ūkis plėsis sparčiau.

Žmogiškųjų resursų valdymo bendrovės “Akrisida” projektų vadovas Aras Mileška sako, kad Rusijos darbo rinka yra milžiniška ir labai patraukli užsienio valstybių gyventojams. Ypač didelės karjeros ir prasigyvenimo galimybės yra Maskvoje, į kurią plūsta ne tik atokesnių Rusijos regionų gyventojai, bet ir užsieniečiai.

“Kvalifikuoti baltarusiai, šiandien uždirbantys mažiau nei lietuviai ar rusai, svarsto, į kurią pusę traukti: ar važiuoti dirbti į Maskvą, ar į Vilnių”, - apie Lietuvos ir Rusijos darbdavių kovą dėl įvežtinės darbo jėgos kalba Aras Mileška.

Viktorija Savko, UAB “Verslas ir investicijos” direktorė, primena, kad didelė dalis Lietuvos protų yra nutekėję ne tik į Vakarus, bet ir į Maskvą. O supaprastėjus migracijos taisyklėms mūsų valstybė gali prarasti dar daugiau intelektualų.

Kova dėl įvežtinės darbo jėgos

Akivaizdu, anot Nijolės Dilbienės, Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojos, kad Rusijoje įsigaliojusios naujosios migracijos taisyklės labiausiai palankios yra Rusijai. Be to, jos itin nepalankios Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių darbdaviams, tarpusavyje kovojantiems dėl įvežtinės darbo jėgos.

“Lietuviams tai - prastos naujienos, nes jiems ir patiems trūksta darbuotojų”, - pabrėžia N. Dilbienė. Darbo biržos vadovo pavaduotoja įsitikinusi, kad įsigaliojus naujajai tvarkai lietuviai nepuls ieškoti darbo Maskvoje, tačiau baltarusiai ar ukrainiečiai rinkdamiesi darbdavį dabar labiau links ruso link.

Anot jos, dabar statybininkais ar vairuotojais baltarusius bei ukrainiečius sėkmingai įdarbinę Lietuvos verslininkai darbininkus tikriausiai išsaugos, tačiau pritraukti naujų bus sudėtingiau.

N. Dilbienė sako, kad lietuviai turėtų daugiau dėmesio skirti darbo vietų kokybei, tada ir užsienietį į darbą prisikviesti bus lengviau.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, per praėjusius metus iš leidimus dirbti gavusių užsienio piliečių 32 procentai yra ukrainiečiai, 37 procentai - baltarusiai. Kasmet darbuotojų iš šių šalių Lietuvoje daugėja.

“Transporto ir statybų sektoriuje dirba daugiausia užsieniečių. Turime darbo, bet norinčiųjų dirbti dar trūksta”, - sako V. Savko. Anot jos, šiandien transporto bendrovės siūlo per 4000 litų tolimųjų reisų vairuotojams, o statybininkų uždarbis per mėnesį siekia 3000 litų.

Svarbiausia - algos

Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Janas Vidickas primena, kad Lietuvos darbo rinka dar nėra tokia patraukli, kad į ją veržtųsi užsieniečiai.

“Jeigu lietuviai darbdaviai sugebės mokėti tokias algas, kokias siūlo rusai, tai kovą dėl darbo jėgos laimėsime mes. Kol kas dažniau užsieniečiai viliojami pigiais pažadais”, - dalijasi patirtimi J. Vidickas.

Migracijos departamento duomenimis, ne visi lietuviai darbdaviai sąžiningai elgiasi su iš svetur atvykusiais darbuotojais. Paprastai įsivežant užsieniečius į šalį su jais pasirašomos sutartys dėl gerokai didesnių atlyginimų. Vėliau, kai žmogus įsitvirtina, jo uždarbis nusirita iki perpus mažesnės sumos.

Užsieniečių teisinės padėties įstatyme yra numatyta, kad priimant užsienietį į darbą privalu mokėti jam ne mažesnį negu vidutinis tame sektoriuje darbo užmokestį. Be to, atlyginimas neturi būti mažesnis negu lietuvių, dirbančių tokį pat darbą.

“Su minimalia alga čia neprasisuksi ir biznio nepasidarysi, - aiškina J. Vidickas. - Tačiau kai kurių darbdavių taktika nėra sąžininga - jie užsieniečiams moka 600 litų per mėnesį ir gal dar vokelį įbruka”.

Kai Lietuvos darbdaviai užsieniečiams pasiūlys bent tokią pat algą, kokią moka lietuviams darbininkams, tada ir dėl ukrainiečių bei baltarusių konkuruoti net ir su Rusija bus lengviau.