Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Lisabonos utopija
2005-09-29
Renaldas GABARTAS
ES strategija “pavyti ir pralenkti” Ameriką apsiriboja skambiais pareiškimais
Pirmadienį Prezidentūroje buvo surengta diskusija, skirta 2000-aisiais priimtos, o šių metų pavasarį pakoreguotos Lisabonos strategijos įgyvendinimo problemoms aptarti.
Pusdienį trukęs renginys sukėlė dvejopų minčių. Pirmiausia galima pasidžiaugti, kad mūsų šalies valdininkai beveik tobulai įvaldė Briuselio biurokratų terminologiją ir visus savo veiksmus virtuoziškai klasifikuoja pagal griozdiškus priemonių - prioritetų algoritmus.
Kita vertus akivaizdu, kad toliau ambicingų pažadų “skatinti ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą” nepasistūmėta nė per pėdą.
Ambicijų deficitas
Renginį “Lietuvos nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa ir Lietuvos mokslo konkurencingumas” savo dėmesiu pagerbęs Prezidentas Valdas Adamkus sakydamas sveikinimo kalbą pripažino, jog pastaruoju metu dalyvaudamas įvairiuose tarptautiniuose forumuose apie Lisabonos strategiją prisiklausė pačių prieštaringiausių nuomonių. Vieni pokalbių dalyviai reiškia savo nusivylimą šia strategija, kiti deklaruoja optimistinį požiūrį. Prezidentas ragino prisijungti prie optimistų, o įgyvendinant Lisabonos strategiją Lietuvoje imtis konkrečių veiksmų ir sprendimų.
“Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa negali tapti vien tik formalia atsiskaitymo priemone Europos Sąjungos institucijoms. Šioje programoje privalo būti iškelti pagrindiniai Lietuvos tikslai ir prioritetai, kurių įgyvendinimas padės išlaikyti spartų Lietuvos ekonomikos augimo tempą ir sustiprins konkurencinius mūsų valstybės gebėjimus”, - sakė V.Adamkus.
Kalbėdamas apie strategijos įgyvendinimo programos turinį Prezidentas atkreipė dėmesį į keletą, jo manymu, svarbiausių principų.
“Pirma, tai konkurencija verslo aplinkoje, nes be konkurencijos visa mūsų šalies ekonomika gali prarasti gebėjimą varžytis ir didinti produktyvumą. Antra, turi būti pasiektas kuo efektyvesnis koordinavimas tarp valstybės institucijų, nes be šio gebėjimo rizikuotume darbuotis tik sau, nesugebėdami susiburti bendrų tikslų labui. Trečia, tai atskaitingumas visuomenei, nes tik suprantamai ir išsamiai pristatydami vykdomus darbus galėsime tikėtis pasitikėjimu valstybės institucijomis bei pagarba kuriantiems Lietuvos žmonėms grįstų santykių tarp įvairių ekonominių procesų dalyvių. Tai, mano manymu, yra visos Lisabonos strategijos esmė”, - kalbėjo šalies valdovas.
Jo teigimu, ne mažiau svarbu, kad specialistų parengtas ir visuomenės aptarimui pateiktas dokumentas būtų aiškiai siejamas su kitais strateginiais Lietuvos dokumentais, ypač su 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos Lietuvai panaudojimo strategija. Pasak V.Adamkaus, tai turėtų tapti nuoseklumo, siekiant visai valstybei svarbiausių tikslų, garantu ir padėti realiai planuoti reikiamus išteklius bei leisti po kelių metų tinkamai įvertinti nuveiktus darbus.
Pastarojoje konferencijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama mokslo ir verslo santykiams, ekonominę plėtrą skatinantiems mokslo pasiekimams, jų panaudojimui atveriančioms sąlygoms. Prezidentas pastebėjo, kad jau dabar ne viena Lietuvos mokslininkų grupė konkrečiais savo darbais įrodė, jog mokslo ir verslo ryšiai gali būti produktyvūs bei rezultatyvūs.
“Galime džiaugtis mūsų valstybėje turėdami nemažai mokslininkų, savo veiklos srityse pasiekusių puikių rezultatų. Tačiau negalime pamiršti, kad bendras Lietuvos mokslo ir verslo santykis, deja, yra labai ribotas. Tokią situaciją iš dalies lemia neišplėtota mokslo infrastruktūra ir nemodernus valdymas, o taip pat ribotos - dažnai net ir ribojamos - Lietuvos verslo ambicijos”, - pastebėjo V.Adamkus.
Mokslininkai snaudžia
Deja, klausantis konferencijoje pranešimą “Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetai Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje” skaičiusio švietimo ir mokslo ministro Remigijaus Motuzo, susidarė įspūdis, kad ambicijų trūksta ir mokslo vyrams. Nors moksliniai tyrimai kartu su švietimu ir inovacijomis laikomi trimis pagrindiniais Lisabonos strategijos atraminiais taškais ir skelbiami visos ES prioritetu, Lietuvoje į visa tai žiūrima labai rezervuotai.
Pasak ministro, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) prioritetais dar 2002-aisiais mūsų šalyje paskelbtos 5 kryptys, tačiau pasigirti didesniais laimėjimais negalima. Itin graudžiai “laimėjimai” šioje srityje atrodo, gretinant Lietuvos valdžios dėmesį ir mokslininkų pasiekimus su ES šalimis. Tarkim, moksliniams tyrimams Lietuvoje skiriama 0,68 proc. nuo BVP, kai Europos vidurkis siekia 1,94 proc. Neatsitiktinai Europos patentų biurui pateiktų paraiškų skaičius 1 milijonui gyventojų mūsų šalyje siekia 2,6 išradimo, o ES - 133,6...
R.Motuzas pripažino, kad MTEP politika dar tik formuojama ir ragino patikslinti bei derinti Lietuvos mokslo prioritetus su ES šalių mokslininkų darbų kryptimis, dalyvauti bendruose projektuose. Tam turėtų jėgas suvienyti visos suinteresuotos pusės, reikėtų pasitelkti pačius kvalifikuočiausius specialistus, pasistengti įžvelgti technologijų raidą, o visus MTEP prioritetus suformuluoti palčiai visuomenei suprantama ir priimtina kalba, kad būtų visiškai aišku, kam ir kodėl skiriamos lėšos. Ministras taip pat pastebėjo, kad įgyvendinant Lisabonos strategiją reikia stengtis pritraukti į mokslą privačias investicijas, sukurti efektyvų mechanizmą, skatinantį bendradarbiauti verslui, pramonei ir mokslui kurti inovatyvius bei konkurencingus produktus.
Laukiama proveržio
Tuo tarpu Seimo Lisabonos grupės atstovas Andrius Kubilius, samprotaudamas apie pasirengimus mūsų šalyje įgyvendinti ambicinguosius ES planus per dešimtmetį paversti Senojo žemyno ekonomiką konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia pasaulyje, prisiminė praėjusį savaitgalį vykusį Lietuvos vadovų vizitą į NATO lėktuvnešio denį.
“Čia viskas susideda iš trijų fazių: užvedamas variklis, po to lėktuvas katapultuojamas į orą, o nesėkmės atveju į darbą paleidžiami švilpukai ir gelbėjimo liemenės.
Lietuvoje jau penkerius metus burzginamas šalies ekonomikos variklis, visi moka naudotis švilpukais, tačiau niekaip nepavyksta katapultuotis. Manau, kad mums trūksta ne naujų strategijų, o konkrečių darbų”, - šmaikštavo A.Kubilius.
Opozicijos lyderio manymu, reikalai pajudėtų iš mirties taško, jei į Lietuvą būtų priviliota bent viena dvi pasaulinio garso aukštųjų technologijų kompanijos. Antra realią veiklą pradėtų aukštųjų technologijų klasteriai Vilniuje ir Kaune. Trečia, valstybės, ES bei privataus kapitalo lėšomis būtų įkurtas bent vienas rizikos kapitalo fondas, skirtas paremti smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
“Tarkim, vieni iš prioritetinių paskelbtų aukštųjų technologijų - lazerių gamintojai skelbia, jog jei finansavimo apimtys šioje srityje padidėtų nuo 1 mln. iki 20 mln. litų, per penkerius metus jų gaminamos produkcijos apyvarta išaugtų nuo 70 mln. litų iki maždaug milijardo”, - dėstė A.Kubilius.
Siūlydamas nuo kalbų pereiti prie konkrečių darbų politikas ragino siekti, kad Lietuvoje savo filialą atidarytų bent vienas pasaulinio lygmens universitetas, kad būtų tobulinama studijų finansavimo ir paskolų sistema. Jo manymu, valstybė turėtų parengti ir pradėti įgyvendinti jaunų doktorantų bei profesorių, išsilavinimą įgijusių užsienyje, sugrąžinimo į Lietuvą programa. Be to, A.Kubiliaus manymu, mūsų šalyje reikėtų pradėti įgyvendinti visuotinio anglų kalbos mokymosi bei kompiuterinio raštingumo programas.
Bendro vardiklio paieškos
Prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Ramūnas Vilpišauskas, komentuodamas diskusijoje išsakytas mintis apie Lisabonos strategijos įgyvendinimo Lietuvoje programos projektą, vylėsi, kad bendros politikų ir akademinės visuomenės pastangos duos apčiuopiamų rezultatų.
“Svarbu aiškiai užfiksuoti, kur šiuo metu Lietuva yra ir apsispręsti, kur turėtų būti po penkerių metų. Tai, kad lig šiol ambicingoji Lisabonos strategijos programa buvo įgyvendinama labai lėtai, lėmė keletas priežasčių. Akivaizdu, kad 2000-aisiais ES viršūnių priimtas dokumentas buvo pernelyg platus, apimatis visas ekonomikos sritis, nuo makroekonomikos iki pensijų reformos. Bandant suderinti skritingus tikslus, dėl gausybės prieštaravimų dažnai stringa viskas. Šiuo atveju būtent taip ir nutiko, todėl strategijos tikslai buvo tikslinami. Tą patį privalu padaryti ir Lietuvoje”, - sakė R.Vilpišauskas.
Prezidento patarėjo teigimu, reikėtų pasirinkti keletą pačių svarbiausių prioritetų ir jiems skirti visas jėgas. Tarkim, kalbėti ne apie užimtumo didinimą apskritai, bet spręsti struktūrinio nedarbo problemas, kurias lemia mokslo įstaigų absolventų kvalifikacijos ir darbo rinkos poreikių neatitikimas.
“Įvertinus Lietuvos ūkio specifinius bruožus ir skirtumus nuo kitų šalių, reikėtų mėginti išnaudoti Lisabonos strategijoje minimas priemones, derinant jas su nacionaliniais ilgalaikiais ekonomikos plėtros planais”, - sakė R.Vilpišauskas.
Ūkio ministras Kęstutis Daukšys teigė, kad nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa bus parengta iki rugsėjo 30-osios. Iki spalio 15-osios dokumentas turi būti pateiktas Europos Komisijai.
