Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Lietuvos veidas - su nepažįstamo Europos pakraščio randu
2007-05-19
Užsieniečiai dažniau žvalgosi į mūsų šalies praeitį, o mažai žinomą dabartį sieja su sportu, kryžiais ir Europos Sąjunga
Prieš keliolika dienų Lietuva šventė trejų metų narystės Europos Sąjungoje sukaktį.
Prieš kelias dienas BBC televizija baigė transliuoti reklaminį klipą apie Lietuvą. Imtasi ir kitų šalies pristatymo priemonių - parodos, konferencijos, užsienio spaudos publikacijos. Ar tai pakeitė Lietuvos įvaizdį pasaulyje?
Kodėl turėtume ką nors žinoti?
“Lithuania ir Lituania - tai dvi skirtingos šalys?” - amerikiečiai niekada nesidomėjo geografija, bet Teksase gyvenanti Džesika Abrachams iki šiol nėra girdėjusi net Lietuvos pavadinimo.
“Žinau. Graži šalis”, - kroatas Miodragas Navoječius stengėsi išsisukti nuo tiesaus atsakymo. Kiti “Kauno dienos” kalbinti užsieniečiai nė nebandė teisintis: “O kodėl turėtume ką nors žinoti?” Tiesa, kas trečias buvo girdėjęs apie Lietuvos sostinę, Kryžių kalną ar sovietų okupaciją.
Pašnekovai gyvena ne Europos šalių kaimuose, kurių iki šiol nepasiekia interneto ryšys ir palydovinė televizija. Jie - aktyvūs, nuolat keliaujantys europiečiai: verslininkai, studentai, mokslininkai, laukę lėktuvo Vienos tarptautiniame oro uoste.
“Nuolat sakome, kad Lietuva - graži šalis”, - Valstybinio turizmo departamento direktorius Alvitis Lukoševičius mano, kad būtent ši vertybė labiausiai įstrigtų užsieniečių galvose.
Nėra ką siūlyti turistams
Vienos oro uostas - vienas didžiausių Vidurio Europoje. Iš jo lėktuvai skraido ne tik į beveik visas Europos sostines, bet į didžiausius Azijos ir Amerikos miestus. Lėktuvo kartais tenka laukti ir kelias valandas, todėl kostiumuoti verslininkai negaišta laiko - kalba mobiliaisiais telefonais, dirba kompiuteriais ir skaito pasaulio ekonominę spaudą. Ji žino, kad informacijos amžiuje svarbu nepraleisti naujausių žinių.
Kroatui Miodragui Navoječiui rūpi ne tik valiutų ir akcijų svyravimai. Jis visuomet domisi oru, nes verčiasi turizmu. “Mūsų šalyje kasmet apsilanko vis daugiau turistų. Tuoj prasidės sezonas”, - grįždamas iš kelionių agentūrų atstovų konferencijos Prancūzijoje kalbėjo M.Navoječius.
Bent jam nebereikės aiškinti, kur yra Lietuva. “Aišku, žinau. Jei paklaustumėte, kodėl į Lietuvą turėtų vykti turistai, negalėčiau pasakyti. Na, nebent pamatyti Kryžių kalną. Juk tokį turite?” - vienintelį lankomą objektą sugebėjo prisiminti kroatas.
Lietuva - Vokietijos miestas?
Registracija į amerikietės Džesikos Abrachams lėktuvą prasidės tik po trijų valandų. Ji nuobodžiauja, kalbasi su kitais keleiviais. Kažką vaizdžiai pasakoja. “Apie Austriją, apie Vieną. Nuostabi šalis”, - paaiškina ir šiek tiek nustemba, kad kalbame angliškai.
“Vienintelis trūkumas - čia buvo sunku susikalbėti. Visi kalba vokiškai. O Jūs iš kur? Lietuvos? Lithuania ir Lituania - tai dvi skirtingos šalys? Tai Vokietijos miestas?” - amerikietė nežino Europos žemėlapio. Bet ji yra girdėjusi apie Estiją. “Neseniai skaičiau, kad ten prasidėjo tuberkuliozės epidemija. Ar taip pat blogai ir Lietuvoje?” - teiraujasi pašnekovė.
Džesika ne pirmus metus keliauja po Europą. Yra aplankiusi Budapeštą, Prahą, kitus Vidurio Europos miestus. “Jei taip pat gražu ir Lie... Kaip tariasi? Gal reiktų ir pas jus atskristi?” - teksasietė planuoja kitų metų atostogas.
Vakarų Europoje ji nesijaučia laukiama.
“Vis dėl to Bušo ir jo politikos. Negaliu gyventi šalyje, kurią valdo toks prezidentas”, - JAV lyderį diktatoriumi vadina D.Abrachams. Išgirdusi, kad Lietuva remia JAV politiką, prašo daugiau informacijos. Nešiojamame kompiuteryje parodau filmą “Skrydis per Lietuvą”. Pažada atvykti.
Prisimena, kur yra Vilnius
Pakistanietė Jasmina Anandita aplankė Austrijoje gyvenantį sūnų. Visą naktį kalbėjo apie jo gyvenimą Europoje, todėl oro uoste stengiasi numigti. “Lietuva? - perklausė galvą pakėlusi moteris. - Nežinau, kas tai?” Prieš jos akis - didžiulis ekranas, kuriame, be kitų skrydžių, skelbiama ir apie lėktuvą į Vilnių.
Vengrai, rumunai ir slovėnai labiau domisi naujosiomis Europos Sąjungos šalimis. “Mums irgi nesmagu, kai reikia ilgai aiškinti, kur yra Vengrija, - sugebėjęs pasakyti tik Lietuvos sostinės pavadinimą sutrinka Igas Hedvigas. - Palaukite, tuoj dar kai ką prisiminsiu.” Tačiau prisimena Estiją - Bronzinio kario iškėlimas iš miesto centro sulaukė visos Europos žiniasklaidos dėmesio. “Blogai, kad naująsias ES šalis sieja tiek mažai dalykų”, - apgailestauja jis.
Kokią žinią apie Lietuvą per pastaruosius tris mėnesius girdėjo Vienos oro uoste lėktuvo laukiantys keleiviai? Nė vienas jų nematė per BBC dvi savaites transliuoto klipo apie mūsų šalies kultūrą, sportą ir lankytinas vietas.
Du paminėjo dviratininkės Editos Pučinskaitės triumfą Europos taurės varžybose. Tiesa, jie dirba vaikų dviračių sporto treneriais. Jokia pagrindinė žinia apie Lietuvą dar nerado vietos europiečių galvose. Nebent tai, kad 50 metų sovietų aneksuota valstybė dabar yra Europos Sąjungos šalis.
Vadina atsilikusia šalimi
Naujausi sociologiniai tyrimai iš dalies patvirtina Vienos oro uosto keleivių sukurtą vaizdą. Daugumoje Europos Sąjungos šalių ir kaimyninių kraštų daugiau nei trečdalis apklaustųjų nėra apsisprendę, ar jie palankiai, ar nepalankiai vertina Lietuvą.
“Vilmorus” duomenimis, be Italijos, labai daug nežinančių apie Lietuvą yra Portugalijoje (72 proc.), Vokietijoje (70 proc.), Maltoje (66 proc.), Slovakijoje (62 proc.), Čekijoje ir Airijoje (60 proc.).
Visose šalyse, išskyrus Ispaniją, yra daugiau palankių Lietuvai vertinimų nei nepalankių (palankių vertinimų vidurkis yra 47 proc., nepalankių - 11 proc.), tačiau šie vertinimai įvairiose šalyse labai svyruoja.
Nėra daug pritariančių, kad Lietuva yra moderni šalis (vidurkis - 36 proc.). Su tuo labiau sutinka pokomunistinių šalių gyventojai (54 proc. pritaria ir 21 proc. nepritaria), o nesutinka 15 ES senbuvių (27 proc. pritaria ir 40 proc. - ne).
Klausta ir apie kultūrą, verslo aplinką. Europiečiams dažniausiai trūksta informacijos.
Strategiją skaldo interesai
Kodėl? Todėl, kad vieninga Lietuvos įvaizdžio strategija dūla valdininkų stalčiuose. Todėl, kad Turizmo departamento vadovas mano, kad užtenka Europai pranešti, kad Lietuva - graži šalis.
“Jau trejus metus bandome pasakyti, kad europiečiai turi pamatyti, kad Lietuva - graži šalis, mylinti žmones ir istoriją”, - Turizmo departamento vadovas įsitikinęs, kad būtent tai galėtų sudominti europiečius. Jis tai sakė užsienio žurnalistams, stengėsi akcentuoti pastaraisiais metais leistuose leidiniuose.
“Pamirškime klumpes. Pagaliau apie Lietuvą kalbėkime kaip kultūros, mokslo turtingą modernią šalį”, - ragina Prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė. Yra ir daugiau nuomonių, bet dar daugiau skirtingų interesų. Būtent jie esą ir trukdo susitarti dėl vieningos Lietuvos įvaizdžio kūrimo strategijos.
Pernai Vyriausybės kanceliarija patvirtino Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos projektą. Jo įgyvendinimas turėjo prasidėti šiemet, tačiau per keturis mėnesius nepajudėjo iš mirties taško. Vyriausybės kanceliarija įsipareigojo atkurti Informacijos apie valstybę koordinavimo komisiją, inicijuoti Lietuvos įvaizdį formuojančių blogų kūrimą, organizuoti renginius užsienio žurnalistams, sukurti užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos stebėsenos sistemą, stiprinti ryšius su išeivija.
Kol Vyriausybės kanceliarija snaudžia, kitos institucijos savarankiškai ir nekoordinuojamos mėgina kurti Lietuvos įvaizdį. “Juk negalime nieko nedaryti”, - kultūrą Europoje pristatyti ragina I.Vaišvilaitė.
Tiesa, žengtas bent pirmas žingsnis. “Lietuvos turizmo plėtros agentūra” ir “Lietuvos ekonominės plėtros agentūra” kartu su Lietuvos vyriausybės kanceliarija kviečia kūrybines agentūras teikti paraiškas kurti nacionalinį Lietuvos prekės ženklą.
Ženklas turėtų padėti atskleisti valstybės išskirtinumą, lengviau pritraukti investuotojų, strateginių partnerių ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesį, didinti šalies atpažįstamumą pasaulyje.
