Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Ledi aksominiu balsu
2003-07-19
Nemėgstantieji Laimos vadina ją manieringa dainininke. Gerbėjams ji ledi aksominiu balsu. 1954 metais parduotuvės direktorės ir paprasto darbininko šeimoje gimusi dainininkė tapo žinoma, kai kartu su Valerijum Leontjevu sudainavo “Vernisažą”. Laima Vaikulė dalijasi kai kuriomis mintimis apie savo gyvenimą.
“Vienintelė vieta, kur aš tikrai patogiai jaučiuosi, - tai butas Rygoje. Vadinu jį “šunišku”, nes mano dviem amerikiečių buldogams ten viskas leidžiama. Jie visur kaišioja nosį, vartosi ant sofų bei fotelių ir niekas jų niekada nebara. Buvau įsigijusi namą, kuris, priėmus naują įstatymą, pateko į grąžintinos nuosavybės sąrašą. Taigi aš buvau viena pirmųjų, nukentėjusių nuo valdžios. Dabar statausi namą Jūrmaloje. Be buto Rygoje, turiu gyvenamąją vietą Maskvoje. Daugiau man nieko nereikia - jokių salų ar vilų.
Man nesvarbu, kur (kokiame name ar aplinkoje) aš esu, bet svarbu, su kuo. Šia prasme pirmoje vietoje yra šeima - daugybė giminaičių. Jei visi susirenka, tai būna ne mažiau kaip 25 žmonės. Tada paskelbiu visada tą patį tostą - už šeimą. Visi giminaičiai, net vyresni už mane, ateina prašyti mano patarimų. Žmones, su kuriais daugelį metų dirbu, taip pat laikau savo šeima.
Aš visiškai abejinga brangiems papuošalams. Kartą per gimtadienį man padovanojo apyrankę su briliantais, o po mėnesio jau neradau, kur ją nukišau. Išmesdama senus daiktus visiškai jų negailiu. Su praeitimi atsisveikinu taip pat lengvai. Gyvenu šia diena ir ateitimi. Man neįdomu, kas buvo vakar. Jei galėčiau, gyvenčiau miške apsupta žvėrių. O nuostabiausia - būti jogu. Šie žmonės iš tikrųjų laisvi. Jie nepriklauso nuo materialių dalykų. Bandžiau tuo užsiimti, bet paprasčiausiai neužtenka laiko. Didžiausia svajonė - išvažiuoti į Indiją, užsidaryti į kokį nors džiunglėse įsikūrusį vienuolyną ir ten pagyventi.
Tikėti Dievą ėmiau jau subrendusi. Nors visi mano artimieji - katalikai, mane krikštijo pravoslavų cerkvėje. Manau, kad didelio skirtumo tarp šių religijų nėra - visi krikščionys. Kai rimtai susirgau, paprašiau atnešti Bibliją.
Sako, kad gimstame ir mirštame vieniši. Tai tiesa. Be to, mirti lengviau, jei kuo nors tiki. Savo ligos nenoriu prisiminti. Buvo ir praėjo. Tačiau dėl nieko, kas su manimi atsitiko, nesigailiu. Būtent po ligos aš tapau tokia, kokia esu. Neįsivaizduoju, kaip galėjau anksčiau būti tokia neįdomi ir kvaila. Dabar kitaip vertinu žmones, gyvūnus ir gamtą. Žmonėms stengiuosi viską atleisti. Materialūs dalykai daug mažiau jaudina. Svarbiausia - siela.
Jau dešimt metų nešvenčiu savo gimtadienio. Noriu pamiršti apie amžių. Kaip buvo, kai žmonės nemokėjo suskaičiuoti, kiek jiems metų? Galbūt kada nors pasinaudosiu mikrochirurgų pagalba - paeksperimentuosiu. Juk visokiais kremais tai tepamės.
Kodėl niekada nekalbu apie meilę? Tai taip asmeniška... Su savo draugu Andrejumi mes nuo 19 metų kartu. Jis buvo muzikantas, dirbo kartu su manimi. Dabar Andrejus - mano prodiuseris. Jis supranta mane geriausiai už visus. Nesuvokiu, kodėl reikia tuoktis. Man atrodo, kad yra dvi santuokos priežastys - paveldėjimas ir vaikai. Vaikų aš neturiu, taigi lieka pirmoji. Galėčiau tekėti nerimaudama, kad jei kas nors man atsitiks, visas turtas pateks į nepageidautinas rankas. Bet šią problemą įmanoma išspręsti. Mes su Andrejumi paprasčiausiai gyvename.
Kartais klausia, kokia mano jaunystės paslaptis. Net įtarinėja, kad Indijoje man atliko ypatingas plastines operacijas. Aš manau, kad moteriai svarbiausia - oras, vanduo ir miegas. O man jų trūksta. Nors dėl miego galiu mesti bet ką: užversti knygą pačioje įdomiausioje vietoje, išjungti televizorių. Bet negaliu atsisakyti draugų. Ir saulės. Labai mėgstu šiltą jūros vandenį ir paplūdimį. Tačiau kai prasideda gastrolės, aš dieną miegu, o naktį keliauju. Arba visai nemiegu. Scenose, kurios kartais metų metais neplaunamos, kvėpuoju pačiu nešvariausiu oru pasaulyje. Po koncerto - rankos net juodos, nors prie grindų nebūnu prisilietusi. Vanduo viešbučiuose taip pat nefiltruojamas. Dažnai ir valgau lėktuve”.
Pagal “Kult ličnosti” parengė Ilona SAJIENĖ
