Vieni iš mirties nagų netikėtai išsivadavę laimingieji stveria antrąjį šansą, kiti neatsisako mirtinai pavojingų įpročių

Juos saugo angelas sargas. Jie žino, ką reiškia antras gyvenimas. Jie prisikėlė, kai nei patys, nei artimieji neturėjo jokios vilties. Žmonės, patekę į ekstremalias situacijas, akis į akį susigrūmę su likimu, išgyvenę, kai nebebuvo jokios vilties, tiki stebuklais.

“Retai meldžiuosi, tačiau šiemet Jėzaus prisikėlimo šventę paminėsime bažnyčioje. Privalau padėkoti, kad iš ketvirto aukšto iškritęs mano sūnus liko gyvas”, - prie krūtinės jaunėlį glaudė Švenčionėlių gyventoja Jelena Laibinienė.

47-erių metų Arvydas Balsys naujam gyvenimui pakilo po tris mėnesius trukusios komos, kai medikai nebeteikė jokių vilčių, kai žmona kūrė naują gyvenimą.

Kartais pasiseka net tiems, kurie nusprendžia pažaisti su likimu. Utenos rajone, Ilčiukų kaime patruliams įkliuvęs šio kaimo gyventojas Vytautas Stukas buvo mirtinai girtas. Daugeliui tokios linksmybės būtų tapusios paskutinės. Tada matuoklis užfiksavo net 8,4 promilės alkoholio. “Geriu, bet mažiau”, - su likimu žaisti nebelinkęs net V.Stukas.

Nuo palangės smigo žemyn

Švenčionėliuose iš ketvirtojo aukšto pro langą iškritęs 2001 metais gimęs berniukas liko gyvas. Praėjusių metų pavasarį dėl įvairių kūno sužalojimų ir vidaus organų pažeidimų jis buvo išvežtas gydyti į Vilnių. Ši naujiena tuomet vertė stebėtis visus Švenčionėlių gyventojus. Daugelis įdėmiai sekė kiekvieną šios istorijos detalę.

Tuomet 6-erių Artūras žaidė namuose. Motina žinojo, kad vaikai mėgsta karstytis palangėmis, todėl visuomet ištraukdavo langų rankenas. “Vieną laikiau stalčiuje. Kai reikėdavo pravėdinti patalpas, ja panaudodavau”, - kalbėjo Švenčionėlių gyventoja. Ta diena buvo saulėta, todėl pravėrė langą. Vėliau jį uždarė, tačiau pamiršo ištraukti rankeną.

Mažasis Artūras užlipo ant palangės. Lauke buvusios Jelenos kaimynės pastebėjo berniuką, tačiau jau buvo per vėlu. Šešiametis smigo žemyn. Vaiko klyksmas ir aplinkinių pagalbos šauksmai perskrodė visus Švenčionėlius. “Persižegnojau, daugiau nebegalėjau pajudėti. Vos įkvėpiau”, - lemtingą dieną prisiminė kaimynė. Po akimirkos ji pradėjo rėkti, liepė pakviesti ant žemės gulėjusio Artūro motiną.

“Iškrito mano sūnus”, - Jelena susmuko ant grindų buto virtuvėje. Žinia, kad vaikas kvėpuoja, jai padėjo atgauti jėgas. “Atsistojau ir nusileidau žemyn. Artūras nebuvo praradęs sąmonės. Iškvietėme medikus. Tada patikėjau, kad sūnelis gyvens”, - prieš kelis mėnesius įvykusią nelaimę prisiminė Švenčionėlių gyventoja.

Diagnozė nudžiugino

Sostinės medikai ne kartą yra gelbėję pro langus iškritusių vaikų gyvybę. Skubios operacijos, kraujo perpylimas, reanimavimas - taip atrodo gydytojų kova su mirtimi. Tačiau mažojo Artūro sveikatos būklė nustebino net visko mačiusius medikus. “Sutrenktos smegenys ir lūžusi ranka”, - tokia diagnozė nudžiugino nelaimėlio mamą.

Kelios savaitės, ir Artūras galėjo važiuoti namo. “Medikai tepasakė, kad jį saugo angelas”, - motina prisiminė gydytojų žodžius. Artūrui buvo leista grįžti namo, nors vietos policijos pareigūnai ir socialiniai darbuotojai abejojo, ar vaikui bus saugu.

“Gerai prižiūrimi vaikai pro langus nekrenta. Įvykio metu berniuko mama buvo namuose, sakė, kad tvarkėsi ir per garsiai skambančią muziką negirdėjo, kaip jis persisvėręs iškrito pro langą”, - Švenčionių rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Gintautas Misiūnas linkęs kaltinti berniuko mamą.

Iki tol problemiškų šeimų sąraše minėta šeima nefigūravo, todėl Artūras grįžo namo pas motiną, brolius ir seseris. Septynis vaikus auginanti Jelena džiaugiasi, kad nelaimė sutvirtino jos šeimą.

Pradėjo tikėti stebuklais

Artūras nelipa ant palangės, jis bijo aukščio. “Nenoriu. Dar nukrisiu”, - baiminosi laimės kūdikis. Mokykloje jis dažnai girdi tokį apibūdinimą, kaip ir raginimą būti atsargesniam. “Antrą kartą viskas gali baigtis ir blogiau. Taip sako mokytojai”, - į kiemą žaisti su draugais išbėga Artūras.

Jam nebeskauda lūžusios rankos, sugijo ir kitos žaizdos. “Pažiūrėkite, gali bėgioti, mėtyti kamuolį, - motina stebi sūnų. - Visa laimė, kad nebuvo pažeisti vidaus organai.” Šeimos jaunėlį stebi ir užaugę Jelenos vaikai. Jie padeda prižiūrėti mažuosius. Tėvas gyvena Vilniuje, vienai motinai sunku pasirūpinti šeima.

Jie rengiasi Velykoms. “Tik dabar supratau tikrąją Prisikėlimo prasmę”, - iki šiol Jelena nebuvo tikinti. Nuo šiol ji dažniau užsuks į bažnyčią.

“Neturiu kam daugiau dėkoti. Aišku, medikai padėjo, bet jie iš karto pasakė, kad gyvybei pavojus negresia. Vadinasi, kažkas kitas ištiesė ranką”, - stebuklais pradėjo tikėti Švenčionėlių gyventoja.

Ir ne tik ji. Daugelis vietinių pažįsta Artūrą, o jo sėkmės istorija moksleivius įkvėpė lietuvių kalbos pamokose rašyti rašinėlius apie gyvenimo suteikiamus antruosius šansus. “Pusė moksleivių paminėjo Artūrą”, - šypsojosi laiminga motina.  

Po avarijos - koma  

Amerikos greitkeliais kasdien rieda šimtai tūkstančių sunkiasvorių automobilių. Vienas sunkvežimis tapo lietuvio Arvydo Balsio budeliu. Bent jau tuo tikėjo JAV medikai, kai atvyko į įvykio vietą. Niekas neteikė vilčių, kad automobilio ratų sutraiškytas lietuvis išgyvens.

Buvo mažai galimybių, tačiau medikai nenuleido rankų. Sraigtasparniu nugabeno į ligoninę. Kelionė truko vos keliolika minučių, tačiau galutinėje stotelėje, ligoninėje, lietuviui teko praleisti ilgus devynis mėnesius. Jis ištvėrė 6 operacijas - 3 plaučių ir 3 dešinės kojos, lūžusios net trijose vietose. Trys mėnesiai komoje ir šeši ligoninės lovoje - tokia sunkiausio Arvydo gyvenimo periodo statistika.

“Per laidus, monitorius nesimatė mano lovos. Buvo sunku prieiti”, - Arvydas prisimena draugų pasakojimus. Tris mėnesius jis išbraukė iš gyvenimo. “Nieko neprisimenu, nors kartais susidaro įspūdis, kad save stebėjau iš šalies”, - vyras bando prisiminti, kaip jautėsi kovodamas su mirtimi.

Vėliau prasidėjo tai, ką Arvydas vadina stebuklais. Medikai nusprendė neamputuoti sutraiškytos kojos. Netikėtai ji pradėjo gyti.

“Pabudęs iš komos prisiminiau gyvenimą iki avarijos, šeimą, draugus. Atrodė, kad atgavau sąmonę kitą dieną po avarijos, tuoj kelsiuosi ir eisiu. Bet negalėjau net pajudėti, buvo suparalyžiuota dešinė kūno pusė”, - kai pirmą kartą po trijų mėnesių atmerkė akis prisimena vyras.  

Atsistojęs ant kojų sukūrė šeimą  

Prasidėjo reabilitacija. Iš pradžių - palatoje, vėliau reabilitacijos skyriuje. “Versdavo gaminti maistą, veždavo į lauką, liepdavo surinkti aplink vežimėlį išmėtytus popierius. Buvo sunku, bet privalėjau pakilti”, - ryžto niekada neprarado Arvydas.

Stipri valia ir troškimas padėjo įveikti sunkumus. Bejėgis, nebylus, priklausomas nuo kitų Arvydas buvo vos kelis mėnesius. Dabar jis vaikšto, kalba, gali pasirūpinti savimi ir dirbti ne tik protinį, bet ir fizinį darbą. Įsteigė neįgaliųjų, buvusių ištiktų komos, asociaciją “Visko pradžia” ir jai vadovauja. “Neįgaliuosius kankina depresija, o visuomenės abejingumas ir net panieka dar labiau žeidžia”, - savo kailiu tai patyrė vyras.

Tačiau didžiausią randą jo širdyje paliko žmonos abejingumas. Reikalavimas skirtis virto dar vienu likimo smūgiu. “Nebenorėjau būti su žmogumi, kuris manęs nebemylėjo. Buvau reikalingas tol, kol uždirbau pinigų”, - kalbėjo Arvydas.

Tuo metu šalia jo buvo kita moteris. Amerikoje gyvenusi lietuvė Dalia rūpinosi komos ištiktu tautiečiu. Kai Arvydas pradėjo sveikti, Dalia pajuto, kad juos sieja gerokai daugiau nei nuoširdus rūpestis. Po trejų metų, Daliai grįžus iš JAV į Lietuvą, jiedu susituokė.

“Ar to negalima vadinti antruoju šansu?” - retoriškai klausė iš mirties nagų išsivadavęs A.Balsys. Jis supranta gavęs likimo dovaną ir žada ja pasinaudoti.  

Mirtina dozė - nepavojinga  

Vytautas Stukas, Utenos rajono gyventojas, praėjusią vasarą apstulbino net visko mačiusius policininkus. Pavakarę Ilčiukų kaime pastebėję įtartinai besiblaškantį automobilį, policininkai jį sustabdė. Tačiau įkaušęs vairuotojas nesugebėjo nei ant kojų pastovėti, nei sakinio suregzti. Alkotesteris parodė įspūdingą skaičių - 8,4 promilės alkoholio. Pusantros savaitės penkiasdešimtąjį gimtadienį šventęs Vytautas Stukas tapo nauju Lietuvos rekordininku. Medikai iki šiol neatsistebi, kaip mirtiną dozę išgėręs žmogus išgyveno.

Likimui iššūkį metęs vyras tuomet bandė derėtis ir su policijos pareigūnais. Niekur nedirbantis vyras prašė policininkų jo pasigailėti ir nebausti. Nuo kvapo, sklindančio iš vairuotojo burnos, galėjo apsvaigti bet kuris žmogus. Policininkų nuostabai, vyras dar sugebėjo parašyti iš keturių žodžių susidedantį raštišką pasiaiškinimą, kad automobilį jis vairavo išgėręs degtinės.

“Buvau šiek tiek išgėręs. Nieko ypatingo”, - kalbėjo V.Stukas. Net tą dieną jis jautėsi gerai ir sako niekada nesusimąstęs, kad galėjo mirti. “Nereikia manęs gąsdinti, - moja ranka. - Dar ne tiek esu išgėręs.” Medikai mano, kad vyro organizmas pripratęs prie milžiniško alkoholio kiekio.  

Ir vėl sėda prie vairo  

Ar kaimietis padarė išvadas? “Siūlote nebegerti?” - stebėjosi jis. Neseniai V.Stukas už 210 tūkstančių litų pardavė sodybą šalia Šventosios upės, gavo rankpinigių, kurių dalį atidavė už sodo namą šalia Utenos.

Sodybos pirkėjai V.Stukui padovanojo ir automobilį “Honda”. Sulamdytas stogas, apibrozdinti mašinos šonai, nuzulintos padangos - taip dabar atrodo automobilis. Kaimietis neslepia patekęs į kelis eismo įvykius. “Neatsimenu, gal buvau išgėręs”, - svarsto jis.

Ką veiks šį savaitgalį? “Gersiu, o ką daugiau, juk šventės”, - net neabejoja. Geria kaimietis tik degtinę, alaus nemėgsta. O ką daryti, kai kamuoja pagirios? “Pachmielui” išgeriu 400 gramų. Tada jau galima galvoti”, - tikino niekada neišsiblaivantis V.Stukas.

Kaimynai baiminasi, kad vienos išgertuvės jam taps paskutinės. 

Nelaimė tapo nuosprendžiu grupei  

Nelaimingas atsitikimas ir naujas gyvenimas - viena diena prieš keliolika metų pakeitė Alvydo ir Gintauto Tautkų gyvenimus. Ir ne tik jų. Kai G.Tautkus iškrito pro langą, buvo parašytas nuosprendis ir legendine grupei “Rondo”, broliai daugiau niekada nebekoncertavo kartu.

Alvydo ir Gintauto Tautkų dainos, kurias dainavo visa Lietuva, sausakimšos salės, populiarumas negrįžtamai liko šlovingame devintajame dešimtmetyje. Brolių Tautkų vokalinis instrumentinis ansamblis su “Laukų gėle”, “Pelene” ir kitomis anuomet kultinėmis dainomis virto istorija.

Jau praeityje ir Tautkų, vadintų šalies popkaraliais, auksiniai laikai. “To įvykio nebenori prisiminti nei jis, nei aš”, - sako Airijoje šiuo metu gyvenančio Gintauto brolis. Praėjo ne vieni metai, tačiau iki šiol šeima prisimena ligoninėse praleistas valandas, kelias operacijas ir dienas, kai nebebuvo vilties.

“Svarbiausia, kad jis išgyveno”, - atsidūsta Alvydas, vis rečiau bendraujantis su savo broliu. Juos skiria ne tik atstumas.  

Airijoje atrado Dievą  

G.Tautkus atsisveikino su Lietuva ir visam laikui atgręžė nugarą šou pasaulio pagundoms.

Gintautas Tautkus su šeima gyvena Airijoje, Dubline. Kurį laiką dar buvęs brolių Tautkų ansamblio, vėliau pervadinto į grupę “Rondo”, nariu, net pasitraukus nuo scenos broliui, Gintautas paniro į religinius ieškojimus.

Galop jis metė sceną, nusigręžė nuo koncertinio gyvenimo šurmulio, šlovės, gerbėjų ir visam laikui paliko Lietuvą.

Dubline 49 m. G.Tautkus pastoriauja, augina vaikus. Jų buvęs populiarus dainininkas ir dainų autorius turi penkis. Dvi atžalos gimė jau Airijoje.

“Airijos valstybė rūpinasi savo piliečiais, - šypteli A.Tautkus. - Kadangi mano brolis augina du Airijos piliečius, valdžia suteikė jam būstą - namą Dubline. Ir dar jis gauna pašalpą. Net labai padorią.”

“Su broliu jau senokai nesusiskambinom”, - neslepia 54 m. A.Tautkus. Net jo mobiliojo telefono Alvydui reikėtų ieškoti kelias dienas.

Netikslumai, klaidos straipsnyje? Susisiekite su redakcija

Facebook RSS Frype