Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Korupcijos vėžys prasiskverbė į diplomatinį korpusą
2003-07-26
Giedrė BUDVYTIENĖ
Lietuvos diplomatus sukrėtė skandalas. Ketvirtadienį buvo priversti atsistatydinti septyni diplomatai. Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė įsakymus atleisti iš pareigų Konsulinio departamento direktorių Gediminą Šiaudvytį ir šešis jo pavaldinius. Visi jie dirbo Rusijoje ir Baltarusijoje. Toks sprendimas priimtas remiantis Valstybės saugumo departamento ir Užsienio reikalų ministerijos atliktu tyrimu. Nepatikslintais duomenimis, konsuliniai darbuotojai ėmė kyšius už vizas ir kitų dokumentų išdavimą.
Nutrūko sėkminga karjera
Konsulinio departamento direktorius G.Šiaudvytis liepos pradžioje buvo paskirtas ambasadoriumi Turkijoje. Šiuo metu jis atostogavo ir rengėsi pradėti eiti naujas pareigas. Tačiau iki šiol sėkminga diplomato karjera netikėtai baigėsi, kai ketvirtadienį jis buvo iškviestas į ministeriją.
Diplomatas karjerą pradėjo 1991 m. Jis dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, Protokolo skyriaus sekretoriumi, 1993 m. Lietuvos ambasados Bonoje pirmuoju sekretoriumi. 1994 m. grįžo dirbti į Užsienio reikalų ministeriją. Vadovavo Konsulinio departamento vizų skyriui, vėliau buvo departamento direktoriaus pavaduotojas, o nuo 2001 m. - jo direktorius.
Kartu atleisti ir kiti Konsulinio departamento darbuotojai: generalinis konsulas Sankt Peterburge Gintaras Ronkaitis ir vicekonsulas Darius Ryliškis, konsulas Sovetske Saulius Turskis, Lietuvos ambasados Rusijos Federacijoje antrasis sekretorius Semionas Dančenka.
Taip pat patenkinti Lietuvos ambasados Baltarusijoje patarėjo Lino Valentukevičiaus bei antrojo sekretoriaus Ričardo Ramoškos atsistatydinimo prašymai. Visi šie ministerijos darbuotojai ilgamečiai, didelę patirtį turintys diplomatai.
Pirmieji signalai - prieš metus
Pasak Užsienio reikalų ministro Antano Valionio, pirmieji signalai apie tai, kad pareigūnai, dirbantys konsulinėse įstaigose Rusijoje ir Baltarusijoje, pažeidinėja įstatymus, gauti prieš metus. Iki šių metų vasario situacija buvo analizuojama nesiimant jokių specialių priemonių. Tyrimas pradėtas vasario mėnesį A.Valionio iniciatyva.
Gavęs Valstybės saugumo departamento teikimą panaikinti jiems leidimus dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, ministras pasirašė įsakymus atleisti minėtus diplomatus. “Susipažinus su pateikta informacija man nekilo jokių abejonių, kad šie pareigūnai toliau negali dirbti diplomatinėje tarnyboje”, - teigė ministras.
Praėjusią savaitę apie susiklosčiusią padėtį A.Valionis informavo Prezidentą R.Paksą, Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską bei premjerą A.Brazauską. Ketvirtadienį po darbo ministras susitiko su R.Paksu ir informavo jį apie priimtus sprendimus. Susitikime dalyvavo ir Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pocius.
Konsulinėje tarnyboje susidariusi situacija aptarta ir su ministerijos vadovybe, kuri įpareigota imtis priemonių, kad tokia situacija daugiau nesikartotų. Ministras apgailestavo, kad ministerijos darbuotojai nepateisino vilčių, tačiau teigė ir toliau ketinąs laikytis tokios pat principingos pozicijos, jei tik iškils pavojus diplomatinės tarnybos efektyvumui ir saugumui.
A.Valionis įžvelgia keletą priežasčių, dėl kurių prieita iki skandalo: “Visų pirma diplomatų darbo sąlygos yra sudėtingos, todėl sunku ir kontroliuoti. Juk pareigūnai dirba užsienyje, savarankiškai. Aišku, įtakos turėjo ir konsulinių darbuotojų nesąžiningumas. Pagaliau nutarėme vieną kartą baigti su visais pavieniais atvejais, apie kuriuos buvome girdėję”.
Įtarimų nekomentuoja
Į klausimą, kuo įtariami atleisti pareigūnai, A.Valionis atsakė, kad “jie dėl savo veiksmų tapo pažeidžiami, todėl jų tolesnė diplomatinė tarnyba galėjo būti nebesaugi”. Dėl šios priežasties, kaip prevencinė priemonė, buvo pasirinktas jų atleidimas.
G.Šiaudvytis, pasak ministro, atleistas ne dėl to, kad prastai koordinavo pavaldinių darbą, bet už konkrečius įstatymų pažeidimus. Jie išaiškėjo šį mėnesį, jau po to, kai diplomatas buvo paskirtas ambasadoriumi Turkijoje. Tai aukščiausio rango pareigūnas, įsivėlęs į šį skandalą.
“Jūs turite suprasti, kad apie detales kalbėti negaliu, nes tai susiję su valstybės paslaptį sudarančia informacija”, - aiškino ministras. Jo teigimu, informacijos perdavimas užsienio žvalgyboms neužfiksuotas, o tai liudija, kad šnipinėjimo skandalo nebuvo.
Kalbėti apie korupcinę sistemą, ministro manymu, taip pat nėra pagrindo, tačiau neteisėti veiksmai buvo užfiksuoti. Duomenų, kad šie asmenys veikė kaip viena grupė, ministerija ir Valstybės saugumo departamentas neturi.
A.Valionis nei paneigė, nei patvirtino galimybę, kad atsistatydinusiems pareigūnams bus keliamos baudžiamosios bylos. Jis taip pat susilaikė nuo komentarų, ar neteisėti diplomatų veiksmai buvo susiję su pasų bei vizų išdavimu, tačiau nepaneigė šių įtarimų.
Paplitęs reiškinys
Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Alvydas Medalinskas įsitikinęs, kad skandalas Užsienio reikalų ministerijoje tik patvirtina, jog korupcija šalies valstybinėse institucijose yra stipriai paplitęs reiškinys. “Prezidentas pabrėžė, kad padarys viską, kad šio reiškinio šaknys būtų pakirstos”, - perdavė jo žodžius patarėjas.
Pasak jo, Prezidento pozicija labai aiški: norima, kad tyrimas būtų atliktas iki galo. “Septyni žmonės - tai labai daug. Galima sakyti, kad tai jau sistema, net jeigu veikta ir visiškai atskirai. Konsuliniame departamente dirba ne tiek daug žmonių. Be to, visi tie žmonės dirbo tarpusavyje susijusių institucijų tinkle. Tai kelia minčių, tačiau šiandien negalėčiau tvirtinti, kad jie tarpusavyje buvo susiję, dalijosi patirtimi ar panašiai”, - aiškino A.Medalinskas.
Pasak jo, galima tik apgailestauti, kad žmonės susiviliojo pagunda, matyt, manydami, jog Lietuvoje nebaudžiama už nusikaltimus valstybės tarnyboje. Jie tikriausiai tikėjosi, kad kaip ir anksčiau, blogiausiu atveju teks palikti šį darbą ir toliau kaip niekur nieko dirbti kitur.
“Prezidentas tikisi, kad tokie skandalai, kurie šią vasarą išaiškėjo įvairiose srityse, daugiau nebesikartos, jiems bus užkirstas kelias. Jis pats dės pastangas, kad šis siekis būtų įgyvendintas”, - sakė patarėjas.
Skandalų virtinė
Birželį nuvilnijo prestižinių žemės sklypų dalybų skandalas, į kurį buvo įtariami įsipainioję aukščiausiojo rango politikai - Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai, apskričių vadovai. Įtariama, kad jie galėjo atsiimti ar persikelti žemę saugomose teritorijose, gražiausiuose Lietuvos kampeliuose. Kol kas tyrimas tebevyksta ir konkrečios pavardės nėra įvardytos.
Į skandalą liepos mėnesį įsivėlė ir Seimo narys, Lietuvos Laisvės sąjungos lyderis Vytautas Šustauskas. Kilo įtarimų, kad jis tarpininkavo Kauno miesto tarybos nario, Kauno nusikalstamo pasaulio įžymybės H.Daktaro sūnaus Enriko Daktaro paleidimui į laisvę. E.Daktaras yra kaltinamas narkotikų ir falsifikuotų pinigų kontrabanda. Dėl to V.Šustauskas buvo apklaustas prokuratūroje.
Taip pat šį mėnesį išaiškintas SAPARD lėšų grobstymo atvejis. Nusikaltėliams pavyko pasisavinti kelis šimtus tūkstančių litų, kėsintasi ir į dar didesnę sumą, daugiau kaip 740 tūkst. litų, tačiau šią aferą demaskavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Vienas įtariamųjų šią savaitę sulaikytas.
Vos prieš keletą savaičių paaiškėjo, kad 4 teisėjai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. 3 susikompromitavę teisėjai buvo atleisti. Pareigas prarado Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkas Darius Japertas, Biržų rajono apylinkės teismo pirmininkė Palmyra Linkevičienė ir Lazdijų rajono apylinkės teismo pirmininkas Arvydas Gudas. Įtariama, kad šie teisėjai trukdė kitiems teisėjams tirti kontrabandos bylas, veikė kontrabandininkų grupuotės naudai bei galėjo gauti iš jų atlygį.
Ketvirtadienį Teismų taryba patarė Prezidentui Rolandui Paksui atleisti iš užimamų pareigų talkinimu kontrabandininkams įtariamą Panevėžio apygardos teismo teisėją Antaną Jarašių. Prezidentui pasirašius dekretą A.Jarašius taptų ketvirtuoju teisėju, atleistu po skandalo, susijusio su piktnaudžiavimu tiriant kontrabandos bylas.
