Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Korupcijos riboženklis
2004-10-21
Arūnas IVAŠKEVIČIUS
Pasaulio ekspertų nuomone, Lietuva vis dar lieka tarp valstybių, kurios susiduria su rimtomis korupcijos problemomis
Vakar Lietuvoje ir dar 144 pasaulio valstybėse buvo paskelbti kasmetinio korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimų rezultatai. Tyrimo, kurį atliko tarptautinė organizacija “Transparency International”, duomenimis, Lietuva pagal korupcijos suvokimo lygį atsidūrė 44-46 vietoje kartu su tokiomis valstybėmis kaip Kuveitas ir Pietų Afrikos Respublika.
Ketvirta tarp ES naujokių
Dešimtbalėje įvertinimo skalėje KSI Lietuvoje šiemet nusmuko iki 4,6 balo ir yra žemiausias per pastaruosius ketverius metus. Pernai Lietuvos KSI buvo 4,7 balo ir mūsų šalis užėmė 41 vietą 133 valstybių sąraše. 2001-aisiais metais KSI Lietuvoje dar augo ir buvo 4,8 balo. 2002-aisiais metais prasidėjo stagnacija - užfiksuoti tie patys 4,8 balo.
Kritine riba tarp mažai korumpuotų valstybių ir valstybių, kurios susiduria su rimtomis korupcijos problemomis, laikomi 5 balai. Dar pernai tikėtasi, kad KSI Lietuvoje pasieks ar net peržengs šią ribą, tačiau tiek pernykščiai, tiek vakar paskelbti šiemetiniai rezultatai tokias viltis verčia atidėti ateičiai.
Šiemet aukščiausiai pagal KSI buvo įvertinta Suomija (9,7 balo), Naujoji Zelandija (9,6 balo), Danija (9,5 balo), Islandija (9,5 balo) ir Singapūras (9,3 balo). Sąrašo gale atsidūrė Čadas (1,7 balo), Mianmaras (1,7 balo), Nigerija (1,6 balo), Bangladešas (1,5 balo) ir Haitis (1,5 balo).
Lyginant Lietuvą su kaimynėmis Latvija ir Estija, jau kelerius metus mūsų šalis įsitaiso tarp jų. Šiemet Estijai buvo skirti 6 balai ir 31-33 vieta kartu su Slovėnija ir Botsvana. Ji kartu su Slovėnija įvertintos kaip mažiausiai korumpuotos valstybės tarp naujųjų ES narių.
Latvijos KSI buvo įvertintas 4 balais ir ji su Slovakija pasidalijo 57-58 vietas. Nors pernai Latvija užėmė tą pačią 57 vietą, tačiau jos KSI buvo mažesnis - 3,8 balo. Iš naujųjų ES narių žemiausioje 67-70 vietoje su 3,5 balo atsidūrė Lietuvos kaimynė Lenkija. Lietuva tarp naujųjų ES narių yra 4-oje vietoje. Ją dar aplenkė Vengrija su 4,8 balo.
Įtakos turėjo skandalai
KSI iliustruoja, kiek tiriamoje šalyje suvokiama egzistuojanti valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. KSI yra kompleksinis indikatorius, nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais.
Lietuvos KSI šiemet išvestas išanalizavus ir apibendrinus devynių vienas nuo kito nepriklausomų tyrimų rezultatus. Šiuos tyrimus atliko solidžios tarptautinės įstaigos ir organizacijos, tarp kurių yra Pasaulio bankas, Kolumbijos universitetas ir Pasaulio ekonomikos forumas.
“Transparency International” Lietuvos skyriaus ekspertas Aleksandras Dobryninas pažymėjo, kad šią vasarą kilę parlamentarų korupcijos skandalai KSI mažėjimui įtakos neturėjo, mat tarptautinių organizacijų ataskaitos paprastai rengiamos metų pradžioje, be to, KSI indekso tyrimai apima pastaruosius trejus metus. A.Dobrynino nuomone, KSI nuosmukį iš dalies lėmė Prezidento Rolando Pakso skandalas, žemgrobių bylos, korupcija įtartų diplomatų ir teisėjų skandalai.
Pastaraisiais metais KSI tampa vis svarbesniu informacijos šaltiniu tarptautinėms politinėms institucijoms bei verslo ir finansų struktūroms, svarstančioms investicijų ar verslo projektus kurioje nors valstybėje.
Nors Lietuvos KSI smukteli žemyn antrus metus iš eilės, tačiau, pasak A.Dobrynino, “situacija Lietuvoje nėra labai bloga”. Jo nuomone, šiek tiek sumažėjęs KSI neturėtų turėti didelės įtakos užsienio partnerių nuomonei apie mūsų šalį.
Be to, eksperto teigimu, KSI reikėtų vertinti su tam tikru atsargumu, ypač lyginant tarpusavyje atskiras valstybes, kadangi gali skirtis tose valstybėse naudojama metodologija.
Viešieji pirkimai - nusikaltėlių Klondaikas
Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Kęstutis Zaborskas per tyrimo pristatymą teigė, kad KSI pablogėjimas yra signalas Lietuvos politikams.
Pasidžiaugęs, kad šiemet buvo priimta Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nauja redakcija, K.Zaborskas pažymėjo, kad Seime jau dveji metai yra užstrigę Politikų elgesio ir Tarnautojų elgesio kodeksų projektai.
Kaip jau minėta, KSI tyrimų rezultatai vakar paskelbti visose tirtose valstybėse. Ta proga “Transparency International” valdybos pirmininkas Peteris Eigenas atkreipė dėmesį, kad daugelyje valstybių vienu didžiausių korupcijos židinių išlieka viešųjų pirkimų sfera.
“Korupcija plataus masto viešuosiuose projektuose yra bauginanti kliūtis subalansuotai plėtrai ir sąlygoja pagrindinius praradimus tų visuomenės lėšų, kurios reikalingos švietimui, sveikatos apsaugai, skurdo mažinimui ir besivystančiose, ir išsivysčiusiose šalyse. Jei mes, siekdami Tūkstantmečio plėtros tikslo, iki 2015 metų tikimės perpus sumažinti skaičių žmonių, gyvenančių visiškame skurde, tai vyriausybės turi susidoroti su korupcija viešuosiuose pirkimuose”, - pabrėžė P.Eigenas.
“Transparency International” duomenimis, kasmet dėl korupcijos viešuosiuose pirkimuose pasaulyje prarandama mažiausiai 400 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu, specialistų vertinimu, pagrindinė su korupcija susijusi problema Lietuvoje yra kyšininkavimas ir valdžios pareigūnų papirkinėjimas.
