Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kontraktas — 300 metrų
2008-05-10
Romas PODERYS
Olimpinę ugnį Kinijoje nešusiems lietuviams estafetės šeimininkai neleido suabejoti, kad iškilmingą ceremoniją galėtų kas nors sutrukdyti.
Ugnį nešė saloje
Kūno kultūros mokytojas, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos direktorius Jonas Varkulevičius ir „AG Group“ generalinis direktorius kaunietis Giedrius Tomas Jarmalavičius olimpinę ugnį 300 metrų nešė gegužės 5 dieną Hainanio saloje įsikūrusiame Sanijos mieste.
Per beveik visą pasaulį su olimpinio deglo nešėjų estafete nusiritusi protestų, smerkiančių žmogaus teises varžančią Kinijos politiką, banga visiškai nuslopo būsimųjų žaidynių šalyje.
J.Varkulevičiaus ir G.T.Jarmalavičiaus teigimu, kitoks tolesnis scenarijus tiesiog nebuvo įmanomas.
„Domiuosi politika, žinojau, kas anksčiau yra įvykę Kinijoje, todėl neabejojau, kad tokių vaizdų, kaip olimpinei ugniai keliaujant per Paryžių ar Londoną, Sanijos gatvėse tikrai nepamatysiu. Taip ir buvo. Kinija kol kas – ne ta šalis, kurioje galėtų vykti kas nors panašaus į akcijas Europoje ar Australijoje“, – sakė dienraščiui J.Varkulevičius.
„Mano nuomone, visa šalis tartum įsprausta į griežtos kontrolės rėmus. Tibetą remiantys mitingai, kokius matėme Amerikoje ar savo žemyne, Kinijoje neįsivaizduojami“, – pridūrė G.T.Jarmalavičius.
Į trasą – ankstų rytą
„Viešbutyje, kuriame apsigyvenome, mus pasitiko ir vėliau išlydėjo Kinijos olimpinio komiteto atstovai. Kambarių raktus įteikė ne bendros registratūros, bet specialiai įrengto biuro darbuotojai. Visa informacija – kas, kur, kada – buvo suteikiama minučių tikslumu.
Laisvalaikiu spėjau pažaisti golfą, nes netoli buvo puikus aikštynas. Hainanio sala – kurortas, čia daug šiuolaikiškai įrengtų poilsiaviečių, įspūdingi paplūdimiai. Sutikau daug rusų, nes jiems iš Sibiro arčiau atskristi nei į Turkiją ar Egiptą.
Į estafetę išvykome gegužės 5-osios 6 valandą ryto. Kartu su mumis autobusu važiavo du Latvijos atstovai, slovakas ir keli kinai.
Jokių užuominų, kad trasoje nemėgintume spontaniškai politikuoti, kinai nepareiškė, nes buvome pasirašę sutartį, kurioje įsipareigojome laikytis jų reikalavimų. Pavyzdžiui, vilkėti ir avėti tik ceremonijos organizatorių pateiktus rūbus, batelius su Pekino olimpiados simbolika, jokių savų kepurių ar akinių.
Man net laikrodį nusegė ir grąžino, kai vėl grįžome į autobusą“, – papasakojo G.T.Jarmalavičius.
Remia nepolitizuotą sportą
„Galbūt nereiktų kategoriškai smerkti kinų, kad jie savo šalyje visokeriopai stengiasi sklandžiai užbaigti olimpinės ugnies kelionę? Juk jie, net ir perlenkdami saugumo lazdą, nori įrodyti sugebantys organizuoti iškiliausią sporto renginį – olimpiadą.
Kinijoje viešėjau pirmą kartą. Man ji paliko veržlios, darbščios, ištvermingos šalies įspūdį. Tačiau aš mačiau ne vien prabangius kvartalus, bet ir girgždančiais karučiais gabenamus krovinius.
Jei eiliniams Kinijos piliečiams tinka dabartinė valdžia ir jos įvesta tvarka, vadinasi, kažkas turi įvykti, kad pradėtų nepatikti. Kinai vis aktyviau bendrauja su pasauliu, todėl manau, kad suvokia, kodėl kilo protestai Europoje ar Amerikoje. Jie įkvėps vis daugiau demokratijos oro, kuris mums jau yra įprastas, ir, kaip sakoma, tuomet upės jau nebeužtvenksi.
Sporto misija – ne supriešinti, o suvienyti tautas. Smurtas pagimdo smurtą. Todėl ateityje olimpinio judėjimo strategai turėtų atsakingiau pasverti, kam patikėti žaidynes, kad sportas netaptų politikos įkaitu“, – svarstė J.Varkulevičius.
Mokytojas neslėpė, kad prieš kelionę į Kiniją sulaukė pasiūlymų atsisakyti nešti ugnį ir tokiu būdu protestuoti, tačiau tvirtino to nepaisęs, nes remia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto poziciją ir nori, kad politikai nesikištų į sporto reikalus.
Deglai tapo suvenyrais
Radviliškietis ir kaunietis deglą nešė kepinant tropiniam 40 laipsnių karščiui. Tą pačią dieną, tik kitoje estafetės atkarpoje, bėgo ir latviai.
J.Varkulevičiui deglą įžiebė Kinijos pilietis. Iš Radviliškio mokytojo estafetę perėmęs Kauno verslininkas ugnį vėliau perdavė vėlgi kinui.
„Mus stebėjo minios žmonių. Apsauga dirbo profesionaliai. Kartu su manimi, tik šiek tiek atokiau, bėgo dešimtys specialiųjų tarnybų pareigūnų, persirengusių sportiniais kostiumais. Apie kokį nors išpuolį negalėjo būti jokios kalbos“, – prisiminė „AG Group“ generalinis direktorius.
„Buvo malonu laikyti deglą. Neskubėjome bėgti, stengėmės vos ne kuo lėčiau įveikti savo distanciją“, – kalbėjo J.Varkulevičius.
Lietuviai deglus parsivežė kaip suvenyrus. Juose trūko tik vienos detalės – kapsulės su dujomis: ją prieš pat ugnies nešimo ceremoniją į deglą įstato atsakingas pareigūnas, o baigus etapą ji iškart išimama.
Baltijos šalių olimpinės ugnies nešėjų dalyvavimą estafetėje organizavo vienas olimpiados rėmėjų „Samsung Electronics“.
Iki šiol lietuviai buvo dalyvavę 1980 metų Maskvos ir 1992-ųjų Barselonos vasaros bei 2006-ųjų Turino žiemos olimpinių žaidynių estafetėse.
„Domiuosi politika, žinojau, kas anksčiau yra įvykę Kinijoje, todėl neabejojau, kad tokių vaizdų, kaip olimpinei ugniai keliaujant per Paryžių ar Londoną, Sanijos gatvėse tikrai nepamatysiu. Taip ir buvo. Kinija kol kas – ne ta šalis, kurioje galėtų vykti kas nors panašaus į akcijas Europoje ar Australijoje“, – sakė dienraščiui J.Varkulevičius.
„Mano nuomone, visa šalis tartum įsprausta į griežtos kontrolės rėmus. Tibetą remiantys mitingai, kokius matėme Amerikoje ar Europoje, Kinijoje neįsivaizduojami“, – pridūrė G.T.Jarmalavičius.
