Kuria ne tik monetas.
Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriniame centre (buvusi Mažoji sinagoga, Senosios rinkos g. 12) ketvirtadienį atidaryta lietuviškų apyvartinių monetų bei euro monetų autoriaus, skulptoriaus Antano Žukausko koliažo skulptūrų paroda. Joje eksponuojami naujausi menininko kūriniai.
A.Samuolio tapybos simpoziumo finalas.
Meno parko galerijoje (Rotušės a. 27) ketvirtadienį atidaryta XIII tarptautinio tapytojų simpoziumo, skirto Antano Samuolio atminimui, paroda. Jos pavadinimas sutampa su šiųmečio simpoziumo tema - Ženklas žmogui. Per simpoziumo savaitę nutapytus kūrinius joje eksponuoja kauniečiai tapytojai Audronė Petrašiūnaitė, Alfredas Šatas, Sofija Rickevičiūtė, Arvydas Brazdžiūnas - Dusė, pats simpoziumo ir parodos kuratorius Gintautas Vaičys, Jovita Glemžaitė, vilnietė menininkė Jūratė Pikčilingytė, dailininkai iš Diuseldorfo Inga Bodemag ir Joachimas Štalekeris.
Tarpukario viešbučių perlas.
Nuo tarpukario laikų žinomas viešbutis Lietuva dabar tapo Takiosios Neries filialu, kurį sumanyta restauruoti ir modernizuoti. Restauravimo projektą rengiantis architektas Gintaras Prikockis ir istorikė Raimonda Rickevičienė susidūrė su dokumentikos stoka. Greičiausiai taip atsitiko todėl, kad garsusis viešbutis kartu su restoranu Metropolis priklausė labai svarbiai šalies institucijai.
Neseniai knygynuose pasirodžiusioje Leono Mitkievičiaus knygoje Kauno prisiminimai 1938-1939 autorius pastebi, kad tarpukario pabaigoje lietuvių karininkas, užkalbintas Laisvės alėjoje, puikia vokiška kalba jam paaiškino, kaip surasti anuomet itin garsų viešbutį Lietuva.
Prieškariu viešbutį Lietuva kauniečiai vadino Metropoliu, nes viešbutis sujungtas su garsiuoju to paties pavadinimo restoranu. Abu šie statiniai priklausė Užsienio reikalų ministerijai, kuri turėjo iš to didelių pajamų. Beje, viešbučio kieme veikė taip pat URM priklausantis spiritinių gėrimų fabrikėlis, gaminęs garsųjį šaltmėtinį likerį, šermukšnių trauktinę bei garsųjį raudonąjį ir geltonąjį krupnikus, kurie tiko ir viešbučio svečiams, ir restorano lankytojams bei papildė URM pajamas.
Trijuose viešbučio Lietuva aukštuose buvo 40 kambarių, kurių kiekviename veikė centrinis šildymas, vonia, tualetas, telefonas. Tokia prabanga tais laikais buvo skirta užsienio svečiams, kurie mokėdavo po 25 Lt už parą. Anot istorikės Raimondos Rickevičienės, tyrinėjusios šio prabangaus viešbučio istorinę medžiagą, jo statyba kainavo daugiau nei pusę milijono litų - milžinišką tiems laikams sumą. Už jo suprojektavimą garsus architektas Vladimiras Dubeneckis gavo apie 14 tūkstančių Lt. Beje, V.Dubeneckis suprojektavo ir viešbučio baldus, kurie buvo pagaminti Kaune.
Šis nuo 1926 metų veikęs viešbutis anuomet neturėjo sau lygių šioje Baltijos jūros pusėje. Tad URM sumanė pastatyti dar vieną viešbučio pastatą ir paskelbė tarptautinį projekto konkursą, tačiau šio sumanymo realizuoti nespėjo.
Viešbučio restauravimo projekto architektas G.Prikockis ir istorikė R.Rickevičienė prašo kauniečių pagalbos - iki šiol nerasta nė vienos prieškarinės nuotraukos, kurioje matytųsi centrinis įėjimas į viešbutį. Architektą domina ir viešbučio interjeras. Jei turite tokių nuotraukų, prašom paskambinti tel. 795901 arba 229927.
Naujausi komentarai