Klaidūs Briuselio koridoriai turės tapti savi


2003-03-01
Klaidūs Briuselio koridoriai turės tapti savi

Artėja svarbiausias plėtros momentas visoje Europos integracijos istorijoje. Kitais metais Europos Sąjunga išsiplės nuo 15 iki 25 valstybių, beveik dvigubai padidės oficialių kalbų, maždaug penktadaliu - gyventojų. Europos Komisija pasiskaičiavo, jog būsimosioms ES narėms reiks naujai įsteigti mažiausiai po 500 naujų darbo vietų savo darbuotojams. Ne per seniausiai keturiolika Lietuvos parlamentarų lankėsi įvairiose ES struktūrose Briuselyje ir Strasbūre, daugiausia laiko praleisdami ES parlamente. Kaip jis atrodo iš arti?. Koks būsimųjų Lietuvos parlamentarų vaidmuo ES parlamente?

Partinė priklausomybė svarbiau negu tautybė

Nėra nė vienos nacionalinės ministerijos, kuriai neturėtų poveikio tai, kas vyksta Briuselyje. Sprendimai, priimti ES sostinėje, įsigalioja nedelsiant. Gali pasirodyti, kad 13 Lietuvos parlamentarų, kurie dirbs ES struktūrose, yra tik lašas jūroje ir didelės įtakos jie neturės. Europos Parlamente patyrėme, jog tautybė ten mažai ką reiškia, daug svarbiau yra partinė priklausomybė.

Šiuo metu Europos Parlamente didžiausios yra Europos liaudies partijos ir Socialistų partijos grupės. Tačiau nė viena jų neturi parlamente partinės daugumos. Tai sąlygoja labai savitą sprendimų priėmimo būdą. Paprastai vengiama balsavimo, o bendro sutarimo siekiama žingsnelis po žingsnelio, derantis ir darant nuolaidas.

Nacionalinių parlamentų reikšmė sumažės

Ar mums svarbu dalyvauti Europos Parlamento darbe? Net 80 proc. sprendimų, kurie yra priimami Briuselyje, yra privalomi nacionaliniams parlamentams, nesvarbu, ar tai būtų tabako reklamos ribojimas, ar kosmetikos prekių galiojimo laikas, ar akcizai naftos produktams.

Kokios galios slypi šiame Babelio bokšte, kuris žinomas kaip Europos sostinė, mums paliudijo lobistai. Jie sakė jau užmiršę kelius į nacionalinius parlamentus. Ten, esą, jau jiems seniai nėra ką veikti. Visa valdžia ir galia koncentruojasi Briuselyje. Tą paliudijo ir faktas, kad prie Europos Parlamento ir Europos Komisijos akredituota 10 tūkst. lobistų, 125 teisinės firmos, 600 tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, 482 prekybos asociacijos ir 330 korporacijų, visi stambiausi Europos bankai.

Teks išmokti kalbų ir derybų meno

Pagaliau ir nacionaliniai ministrai mažiausiai kartą per mėnesį vyksta į posėdžius Briuselyje, Europos Taryboje. Mūsų ministerijoms teks gerokai pasitempti ir išmokti derybų meno. Kumščių trankymas į stalą ten nėra įprastas būdas derėtis. Derybos vyksta trialogu, kai derasi Europos Taryba, Europos Komisija ir Europos Parlamentas. Išrinktiesiems į Europos Parlamentą nori nenori teks išmokti užsienio kalbų. Tai yra labai svarbu, nes daug ką tenka spręsti ne tik oficialiose posėdžių salėse, kur kalbos yra verčiamos, bet ir prie kavos puodelio ar pietų stalo. Neabejotinai populiariausia yra anglų kalba, tačiau ne mažiau svarbu yra mokėti ir vokiečių ar prancūzų kalbas.

Kai kurie europarlamentarai skundėsi, kad nepaprastai daug dirba ir yra labai užimti, tačiau spaudos arba savo tautiečių dėmesio mažai susilaukia. Netgi Europos Parlamento leidžiamame laikraštyje “Europos balsas” populiariausias yra paskutinis puslapis, kuriame daug gandų ir meilės istorijų iš parlamentarų gyvenimo. Beveik kiekvieną savaitgalį parlamentarai stengiasi sugrįžti į namus, susitikti su savo rinkėjais ir žurnalistais. Šitaip siekiama neprarasti ryšio su savo šalimi. Nuolatinės kelionės parlamentaro narius išvargina, o kur dar plenarinės sesijos Strasbūre, kur kartą per mėnesį vienai savaitei persikelia visi parlamentarai ir jų padėjėjai. Nors visi piktinasi tokia tvarka, tačiau yra bejėgiai ką nors pakeisti, nes prancūzai tvirtai gina savo poziciją ir šiuo klausimu turi veto teisę.

Visą laiką tik stebėtojais nebūsime

Parlamentarai, su kuriais teko bendrauti, tvirtino, jog nekantriai laukia, kada Europos Parlamente pasirodysime mes - būsimųjų ES šalių pasiuntiniai. Jie net neabejoja, kad naujieji atvykėliai įneš savo papročių į bendravimo stilių ir pagyvins nusistovėjusią Europos Parlamento rutiną.

Lietuvos atstovų kaip EP stebėtojų iš šalių kandidačių Europos Parlamente laukiama jau gegužės mėnesį. Tiesa, dar be balsavimo teisės plenariniuose posėdžiuose, bet jau galinčių įsitraukti į Europos Parlamento darbą. Jeigu tikime stebuklais, kad Lietuvoje gyvenimas gali pagerėti ir neįsijungus į vieningą Europos šeimą, galime neatsiliepti į šį kvietimą. Tačiau nuoširdžiai tikiu, kad buvimas transnacionalinėje Europoje skatins greitesnę mūsų pažangą ir geresnį gyvenimą. Tai kur mums šiuo metu geriau būti? Sėdėti Europos laukiamajame ir pasyviai laukti, kol prancūzai, vokiečiai ar ispanai nuspręs už mus, ar aktyviai įsijungti į šį procesą, kad sprendimai, priimami Europos Sąjungoje, būtų kuo naudingiausi Lietuvai? Esu įsitikinusi, kad pastarasis kelias tinkamesnis.